Visose trijose šalyse yra viena įsitvirtinusi elektroninė prekyvietė, kuri užima didelę rinkos dalį ir neturi daug rimtų konkurentų. Visų pirma, pagrindinės bendrosios elektroninės prekyvietės yra pagrindinis veiksmingas būdas pardavėjams pasiekti vartotojus atitinkamoje geografinėje teritorijoje. Elektroninių prekyviečių konkurenciją šiose šalyse lemia stiprus netiesioginis tinklo efektas, didelė masto ekonomija ir kliūtys, trukdančios keisti platformą ir naudotis daugiatinkliškumu. Pagrindiniai rinkos dalyviai taip pat ėmėsi vertikaliosios ir konglomeratinės plėtros strategijos, stiprindami savo platformų ekosistemas. Visose trijose šalyse dėl struktūrinių ypatybių ir strateginio elgesio vis sunkiau patekti į pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių rinką arba joje plėstis, todėl kyla pavojus, kad esamų rinkos dalyvių pozicijos dar labiau sutvirtės. Šiame skyriuje pateikiamas išsamus trijų nagrinėjamų šalių elektroninių prekyviečių konkurencijos vertinimas.
Elektroninių prekyviečių konkurencijos Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje rinkos tyrimas
Anotacija
Šiame skyriuje pateikiamas elektroninių prekyviečių konkurencijos padėties trijose nagrinėjamose šalyse vertinimas. Skyrių sudaro kelios dalys. 7.1 dalyje pateikiami elektroninių prekyviečių rinkos dalių skaičiavimai vartotojų ir pardavėjų pusėse kiekvienoje iš trijų šalių. Tuo tikslu apžvelgiamas rinkos koncentracijos lygis ir apibendrinama pagrindinių rinkos dalyvių padėtis. dalyje analizuojami pagrindiniai horizontaliosios konkurencijos trijų šalių elektroninėse prekyvietėse aspektai, įskaitant kliūtis patekti į rinką. dalyje nagrinėjami susiję vertikalieji, konglomeratiniai ir ekosisteminiai konkurencijos aspektai, susiję su elektroninėmis prekyvietėmis kiekvienoje iš trijų nagrinėjamų šalių.
Visi šie elementai kartu leis susidaryti išsamų vaizdą apie elektroninių prekyviečių veikimą Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje.
Šioje dalyje pateikiami kiekvienos iš trijų šalių rinkos dalių skaičiavimai tiek vartotojų, tiek pardavėjų pusėje, po to aptariamas rinkos koncentracijos lygis ir apibendrinama pagrindinių rinkos dalyvių padėtis rinkoje. A priede išsamiai aprašyta metodika, kurią EBPO taikė rinkos dalims apskaičiuoti.
Šioje dalyje pateikti skaičiavimai grindžiami atitinkamomis konkurentų grupėmis, kurias EBPO apibrėžė 6 skyriuje tiek vartotojų, tiek pardavėjų pusėje. Kai kuriais atvejais pateikiami keli scenarijai, kad būtų galima susidaryti išsamesnį atitinkamų konkurencinių sąlygų vaizdą. Kad būtų paprasčiau, šie skaičiavimai ir scenarijai vadinami rinkos dalimis, tačiau jų nereikėtų laikyti oficialaus rinkos apibrėžimo rezultatu.
Šioje ataskaitoje EBPO rinkos dalys apskaičiuotos remiantis naudotojų srautu. Naudotojų srautas yra geriausias EBPO turimas palyginamų duomenų šaltinis, apimantis visus rinkos dalyvius iš 6 skyriuje apibrėžtų atitinkamų konkurentų grupių.
Tiksliau tariant, srauto duomenys atspindi, kiek aktyviai vartotojai lankosi atitinkamose platformose (įskaitant platformą lankančių vartotojų skaičių ir jų lankymosi dažnumą). Nors šie duomenys nenurodo faktiškai per šias platformas sudarytų sandorių skaičiaus ar vertės, jie yra tarsi netiesioginis šios informacijos rodiklis. Siekdama patikslinti šį įvertinimą, EBPO rėmėsi kiekvienos platformos atmetimo rodikliu ir atmetė visus apsilankymus, pasibaigusius po vieno puslapio peržiūros. Taip buvo palikti tik aktyvūs apsilankymai, kurių metu naudotojas lankėsi ne tik pradžios puslapyje. Šis metodas leidžia tiksliau įvertinti vartotojų aktyvumą ir geriau atspindi realų sandorių skaičių (išsamesnė informacija pateikiama A priede).
Šį metodą patvirtina EBPO išvada, kad konkrečių įmonių santykinis dydis atitinka tiek naudojamus srauto duomenis, tiek ribotus turimus pajamų duomenis (žr. 4 skyrių). Todėl EBPO mano, kad šioje ataskaitoje tikslinga naudoti srauto duomenis siekiant parodyti elektroninių prekyviečių koncentracijos lygį, ypač nesant tinkamos išsamios alternatyvos.
Vis dėlto EBPO pažymi, kad toks metodas yra tinkamiausias elektroninių prekyviečių vartotojų pusėje, kur vartotojų srauto duomenys gali būti laikomi pagrįstu rodikliu, atspindinčiu vartotojų pusėje vykstančius sandorius. Vertinant pardavėjų pusę, srauto duomenų analizė visose pardavėjams atvirose platformose gali lemti šių platformų faktinio aktyvumo pervertinimą atitinkamoje šalyje, ypač naujų rinkos dalyvių atveju.
Galiausiai, rinkos dalys padeda kiekybiškai įvertinti rinkų struktūrą ir rinkų koncentracijos lygį. Tačiau vien tik statiškų rinkos dalių vaizdo nepakanka norint įvertinti konkurencijos intensyvumą tam tikroje rinkoje. Reikia atsižvelgti į kitus veiksnius, įskaitant rinkos dalių patvarumą laikui bėgant ir galimybes naujiems dalyviams patekti į rinką (OECD, 2022[1]; 2018[2]). Todėl rinkos dalių skaičiavimai šioje dalyje pateikiami prieš pradedant išsamiai nagrinėti elektroninių prekyviečių horizontaliąją konkurenciją, įskaitant kliūtis patekti į rinką, kurios aptariamos 7.2 dalyje.
7.1.1. Lenkija
Vartotojų pusė
Pirmiausia šioje dalyje pristatomi EBPO atlikti Lenkijos bendrųjų elektroninių prekyviečių vartotojų pusės rinkos dalių skaičiavimai, kaip apibrėžta 6.1 dalyje.
Pastaba. Šie skaičiai buvo gauti remiantis Lenkijoje gyvenančių naudotojų apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Pastaba. Šie skaičiai buvo gauti remiantis Lenkijoje gyvenančių naudotojų apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Pažvelgus į pagrindines bendrąsias elektronines prekyvietes, 7.1 lentelėje matyti, kad per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. „Allegro“ pritraukė apie 81 proc. Lenkijos vartotojų srauto į šias prekyvietes, todėl ji yra neabejotinai pirmaujanti platforma. 7.1 paveikslas patvirtina, kad šią lyderystę „Allegro“ pavyko išlaikyti. Suinteresuotųjų šalių teigimu, „Allegro“ pasinaudojo savo ankstyvu įžengimu į Lenkijos rinką (palyginti su „Amazon“, „AliExpress“ ir „Temu“, apie kurias kalbama toliau), dideliu prekių ženklo žinomumu ir visiškai lokalizuotu paslaugų asortimentu, įskaitant pagalbą lenkų kalba bei vietinius mokėjimo sprendimus. Kaip išsamiau analizuojama 7.2 ir 7.3 dalyse, „Allegro“ naudojasi stipriu netiesioginiu tinklo efektu (didelė ir aktyvi vartotojų bazė pritraukia daug pardavėjų, o tai savo ruožtu didina vartotojų aktyvumą ir t. t.) ir stiprina savo, kaip konglomerato, pozicijas plėtodama kitas papildomas paslaugas.
Palyginimui, kaip aptarta 4 skyriuje, 2021 m. veiklą pradėjusi „Amazon“ per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. užėmė maždaug 6 proc. rinkos dalį, o tai rodo, kad vartotojų susidomėjimas šia platforma tebėra ribotas. Vietos suinteresuotosios šalys pastebėjo, kad Lenkijos vartotojai, netgi tie, kurie ypač jautriai reaguoja į kainas ir dažnai naudojasi kainų palyginimo priemonėmis, tokiomis kaip „Ceneo“, paprastai lieka ištikimi „Allegro“ dėl to, kad ši platforma jiems yra pažįstama, patogi ir siūlo integruotas paslaugas. Nors „Amazon“ yra įtraukta į „Ceneo“ ir dalyvauja įvairiose akcijose, pavyzdžiui, „Prime Day“, remiantis šioje dalyje pateiktais lankytojų srauto duomenimis ir suinteresuotųjų šalių atsiliepimais, atrodo, kad to nepakanka, kad būtų galima pastebimai pakeisti vartotojų elgesį. Panašiai ir „Empik“, kuri nuo savo prekyvietės paleidimo 2017 m. nuolat plečia paslaugas, bet išlaiko iš esmės stabilią rinkos dalį, nesiekiančią 8 proc., ir iki šiol nesudaro rimtos konkurencijos „Allegro“ (žr. 7.1 paveikslą).
Pastaba. Šie skaičiai buvo gauti remiantis Lenkijoje gyvenančių naudotojų apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Pastaba. Šie skaičiai buvo gauti remiantis Lenkijoje gyvenančių naudotojų apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Tačiau ilgainiui „Temu“ ir „AliExpress“ vis labiau įsitvirtino Lenkijos rinkoje (kaip aptarta 4 skyriuje), nors jų bendra naudotojų srauto dalis išlieka nedidelė (mažesnė nei 20 proc. per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn.).
7.2 paveiksle matyti, kad „Temu“ lankytojų srauto augimo tempas Lenkijoje padidėjo maždaug 2025 m. kovo–balandžio mėn. (žr. 7.1 intarpą). Pastaruoju metu „Temu“ vis labiau populiarėja dėl savo pigaus verslo modelio ir agresyvių rinkodaros kampanijų internete. Kaip išsamiai paaiškinta 6 skyriuje, palyginti su „Allegro“, šios platformos siūlo ilgesnį pristatymo terminą, mažiau pagalbos lenkų kalba ir ribotas garantinio aptarnavimo paslaugas. Pasak vietos suinteresuotųjų šalių, vartotojai, regis, įvertina su šiomis paslaugomis susijusią riziką, kaip antai ribotą grąžinimo politiką ar neefektyvius pinigų grąžinimo mechanizmus, ir šias platformas vertina labiau kaip pramogą ar loteriją, o ne kaip rimtą alternatyvą „Allegro“ siūlomam visapusiškam prekių ir paslaugų asortimentui.
„Temu“ lankytojų skaičius Lenkijoje pastebimai išaugo maždaug 2025 m. kovo–balandžio mėn. Šį augimą galima paaiškinti keliais veiksniais. Sektoriaus ataskaitose pažymima, kad „Temu“, susidūrusi su tarifų spaudimu, sumažino išlaidas tam tikruose JAV reklamos kanaluose (pvz., „Google Shopping“), taip galbūt atlaisvindama lėšų kitiems regionams, įskaitant Europą. Lenkijoje reklamos rinkos duomenys rodo, kad 2025 m. kovo mėn. „Temu“ užėmė antrą vietą tarp didžiausių skaitmeninės reklamos užsakovų, pasiekdama beveik 80 proc. interneto naudotojų ir surinkdama apie 3,9 milijardo reklamos peržiūrų per tą mėnesį.
Duomenys apie išlaidas mokamai reklamai paieškos sistemose iš esmės tai patvirtina. Kaip parodyta 7.3 lentelėje, „Temu“ kaina už vieną mokamą apsilankymą (angl. cost per paid visit, CPPV) padidėjo nuo 0,25 euro 2023 m. iki 0,37 euro 2024 m., o 2025 m. sumažėjo iki 0,21 euro (maždaug iki plėtros pradžios lygio). 2024 m. pasiektas pikas atitinka intensyvų klientų pritraukimo etapą, kurio metu „Temu“ aktyviai konkuravo dėl mokamos paieškos srauto. Vėlesnis nuosmukis gali rodyti perėjimą prie didesnio srauto ir pigesnių kanalų (įskaitant vaizdinę ir socialinę reklamą), ką patvirtina pirmiau minėti reklamos rinkos duomenys. Panašų modelį galima pastebėti ir „AliExpress“ įžengiant į Lenkijos rinką 2023 m.
Pastaba. Visi išlaidų duomenys gauti iš „Similarweb“. „Similarweb“ pateikia modeliuojamus skaičius, pagrįstus panelinių tyrimų duomenimis, interneto paslaugų teikėjų duomenimis ir kitais nuosavais šaltiniais. Šie skaičiai nėra tikslūs ir turėtų būti vertinami kaip tendencijas atspindintys rodikliai. JAV doleriais nurodytos piniginės sumos buvo perskaičiuotos į eurus, taikant metinį vidutinį valiutų kursą.
Tačiau srauto kokybės rodikliai nerodo akivaizdaus pagerėjimo. Rodiklis „puslapių skaičius per vieną apsilankymą“, atspindintis vidutinį per apsilankymą peržiūrimų puslapių skaičių, išlieka iš esmės panašus lyginant 2024 m. kovo–birželio ir 2025 m. kovo–birželio laikotarpius. Tuo tarpu „Temu“ atmetimo rodiklis (lankytojų, kurie išeina iš svetainės peržiūrėję tik vieną puslapį, procentinė dalis) per pastarąjį laikotarpį buvo maždaug 7 proc. didesnis nei pernai. Šios tendencijos atitinka plataus masto klientų pritraukimo pastangas, kurios padeda išplėsti pasiekiamumą ir lankytojų skaičių, tačiau nebūtinai lemia iš karto pastebimą lankytojų aktyvumo svetainėje padidėjimą.
Pastaba. Šiame intarpe reklamos ir logistikos duomenys susiejami su interneto srauto rodikliais, siekiant suteikti kontekstą. Priežastiniai ryšiai nėra nustatomi. Jei nenurodyta kitaip, duomenys yra susiję su Lenkijoje esančių naudotojų srautu.
Šaltinis: „SimilarWeb“ duomenys; Investor's Business Daily (2025) Temu Cuts U.S. Ad Spending. What Will That Mean For Meta Stock?, https://www.investors.com/news/technology/meta-stock-temu-ad-spending-facebook/; WARC (2025) Temu pulls the plug on US Google Shopping ads as tariffs bite, https://www.warc.com/content/feed/Temu_pulls_the_plug_on_US_Google_shopping_ads_as_tariffs_bite/10503; Adweek (2025) Temu’s US ad spend craters, https://www.adweek.com/media/temus-us-ad-spend-craters/; Financial Times (2025) Temu and Shein slash US ad spending, https://www.ft.com/content/9f98dbfc-4643-4a45-a8d3-9f7863601957; Reuters (2025) Temu, Shein slash digital ads as tariffs end cheap shipping from China, data show, https://www.reuters.com/business/retail-consumer/temu-shein-slash-digital-ads-tariffs-end-cheap-shipping-china-data-show-2025-04-16/; Gemius AdReal (2025) Advertising market in Poland, 2025 m. kovo mėn., https://gemius.com/blog/advertising-market-in-poland-march-2025/.
„Temu“ taip pat užfiksavo žymų programėlės naudojimo augimą – 2025 m. sausio–gruodžio mėn. laikotarpiu ji turėjo 7,55 milijono aktyvių naudotojų per mėnesį, kai „Allegro“ – 11,09 milijono.1 Vis dėlto, kaip matyti iš 6.2 paveikslo, palyginti su „Allegro“, gerokai mažesnė dalis naujų „Temu“ naudotojų išlieka aktyvūs. Tai rodo, kad, palyginti su „Temu“, „Allegro“ programėlės naudotojų bazė yra aktyvesnė ir ilgainiui programėlę naudoja dažniau.
Tam tikromis ribotomis aplinkybėmis kiti e. prekybos rinkos dalyviai, įskaitant internetinius mažmenininkus ir specializuotas elektronines prekyvietes, gali tapti tinkama alternatyva vartotojams, kaip paaiškinta 6.1 dalyje. 4 skyriuje pateiktoje apžvalgoje nurodomos įvairios specializuotos elektroninės prekyvietės ir internetiniai mažmenininkai, tarp jų – mados sektoriaus atstovai „Shein“ ir „Zalando“. Vartotojai gali rinktis šiuos rinkos dalyvius tam tikromis aplinkybėmis, t. y. ieškodami prekių šiose siaurose, tačiau populiariose nišose.
Vienuose segmentuose, pavyzdžiui, elektronikos, bendrosios elektroninės prekyvietės, tokios kaip „Allegro“, gali labiau konkuruoti su internetiniais mažmenininkais nei kituose, kaip antai mados. Pavyzdžiui, mados segmentas sudaro mažiau nei 1 proc. „Allegro“ pakategorių. Panašūs rezultatai pastebimi ir kitose elektroninėse prekyvietėse, kas rodo, kad mada nėra reikšminga kategorija nei „Allegro“, nei kitose elektroninėse prekyvietėse.
Galiausiai, kaip aptarta 6 skyriuje, KSIP platformos gali pritaikyti savo verslo modelį, integruodamos daugiau elektroninėms prekyvietėms būdingų funkcijų arba atverdamos duris profesionaliems pardavėjams, taip siūlydamos parduoti daugiau bendrų mažmeninės prekybos prekių ir ilgainiui galbūt tapdamos rimtesne konkurencine grėsme. Lenkijoje „OLX“ vidutiniškai sulaukia apie 77 milijonų apsilankymų per mėnesį, palyginti su 157 milijonais „Allegro“ (ir 38 milijonais antroje pagal dydį prekyvietėje „Temu“), todėl ši platforma yra reikšmingas e. prekybos rinkos dalyvis šioje šalyje.2 „OLX“ plečia savo paslaugų asortimentą ir diegia įvairias funkcijas, kaip antai integruotus mokėjimo ir pristatymo sprendimus, kad padidintų naudojimosi patogumą ir sustiprintų naudotojų pasitikėjimą. Vis dėlto, skirtingai nei „Allegro“, platforma ir toliau daugiausia orientuota į naudotas prekes.
Pardavėjų pusė
Šioje dalyje aptariama 6 skyriuje apibrėžtų Lenkijos bendrųjų elektroninių prekyviečių pardavėjų pusė. Kaip apibendrinta 7.4 lentelėle, šioje analizėje naudojami tie patys naudotojų srauto duomenys, kaip ir bendrųjų elektroninių prekyviečių vartotojų pusės atveju, tačiau apsiribojama tik tomis įmonėmis, kurios patenka į atitinkamą konkurentų grupę, nustatytą interneto prekyviečių pardavėjų pusėje. Panašiai kaip ir vartotojų pusėje, rinkos dalys pirmiausia pateikiamos pagrindinių prekyviečių paslaugų pasiūlos atžvilgiu, o po to atskirai visų kitų bendrųjų elektroninių prekyviečių paslaugų atžvilgiu. Nors pastarosios šiuo metu pardavėjams nesiūlo panašaus tipo elektroninių prekyviečių paslaugų, į šį platesnį scenarijų įtraukti rinkos dalyviai tam tikromis sąlygomis arba tam tikroms pardavėjų kategorijoms galėtų tapti potencialia alternatyva (kaip paaiškinta 6 skyriuje). Taigi, nors tyrimo dėmesio centre išlieka pagrindinės bendrosios elektroninės prekyvietės, norint atlikti išsamią, dinamišką rinkos analizę, būtina pateikti abu scenarijus.
Galiausiai, siekiant atsižvelgti į naujausius rinkos pokyčius, būtent į tai, kad 2025 m. pabaigoje „Temu“ bus atverta Lenkijos pardavėjams, pateikiami du papildomi scenarijai laikotarpiui nuo 2025 m. lapkričio iki 2026 m. vasario mėn. su atitinkamai pakoreguota imtimi. Kaip minėta, dėl trumpo laikotarpio, paslaugos ir verslo modelio ypatumų bei pardavėjų pritraukimo sąnaudų šie skaičiai greičiausiai pervertina „Temu“ naudojimo mastą tarp Lenkijos pardavėjų. Vis dėlto šie duomenys pateikiami siekiant užtikrinti išsamumą.
Apskaičiuota, kad per 12 mėnesių laikotarpį (2025 m. sausio– gruodžio mėn.) „Allegro“ užėmė daugiau nei 80 proc. pagrindinio bendrųjų elektroninių prekyviečių segmento. Savo lyderės poziciją rinkoje ji išlaiko jau kelerius metus (tai matyti ir vartotojų pusėje). Panašu, kad tinklo efektas daro didelį poveikį rinkos pardavėjų pusei. Atsižvelgiant į didelį lankytojų srautą ir matomumą, „Allegro“ yra svarbus pardavimo kanalas, leidžiantis pasiekti Lenkijos vartotojus, o tai savo ruožtu rodo jos svarbą pardavėjams. Tai patvirtina ir analizė, kurioje nagrinėjamas tik „Allegro“ vartotojų skaičius. Iš visų Lenkijos vartotojų, kurie per 12 mėnesių (2025 m. sausio– gruodžio mėn.) lankėsi bent vienoje iš penkių populiariausių Lenkijos internetinių prekybos platformų („Allegro“, „Temu“, „AliExpress“, „Amazon“ ir „Empik“), 73,1 proc. bent kartą apsilankė „Allegro“ platformoje, o 42,3 proc. „Allegro“ vartotojų per visą šį laikotarpį lankėsi tik „Allegro“ ir neapsilankė nė vienoje konkurentų platformoje.3 Platus „Allegro“ paslaugų spektras ir vertikalioji integracija greičiausiai padidina perėjimo išlaidas rinkos pardavėjų pusėje (taip pat žr. 7.2.3 dalį).
Pastaba. Šie skaičiai buvo gauti remiantis Lenkijoje gyvenančių naudotojų apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
„Allegro“ pirmauja ir vertinant platesnę konkurentų grupę, įskaitant visas kitas bendrąsias elektronines prekyvietes, kuriose gali prekiauti Lenkijos pardavėjai.
Pastaba. Šie skaičiai buvo gauti remiantis Lenkijoje gyvenančių naudotojų apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Abiem atvejais pardavėjų pusėje duomenys rodo, kad „Allegro“ padėtis rinkoje išliko nepakitusi. Remiantis UOKiK 2022 m. gruodžio pabaigoje priimtu sprendimu uždrausti, „Allegro“ rinkos dalis pardavėjų segmente svyruoja nuo maždaug 70 iki 90 proc., priklausomai nuo taikomo rodiklio, pavyzdžiui, pajamų, sandorių skaičiaus ar aktyvių pardavėjų skaičiaus.4 Kaip patvirtina pirmiau pateikti duomenys, praėjus keleriems metams „Allegro“ ir toliau užima panašiai didelę rinkos dalį.
Vienos didžiausių tarptautinių prekyviečių „Amazon“, kuri pagal SRA (European Commission, 2023[3]) taip pat yra laikoma prieigos valdytoja, atėjimas į rinką reikšmingai nesumažino „Allegro“ rinkos dalies. „Amazon“ užima maždaug 6 proc. rinkos. Suinteresuotųjų šalių teigimu, minėtas tinklo efektas sudarė sudėtingas sąlygas „Amazon“ sukurti pakankamą vartotojų bazę, kad ji galėtų veiksmingai konkuruoti su „Allegro“. Tinklo efekto svarbą galima iš dalies įvertinti analizuojant vartotojų, kurie naudojasi tik „Amazon“, skaičių, palyginti su „Allegro“. Per 12 mėnesių laikotarpį (2025 m. sausio–gruodžio mėn.) 76,6 proc. „Amazon“ naudotojų naudojosi ir „Allegro“, tačiau tik 23,1 proc. „Allegro“ naudotojų lankėsi „Amazon“.56 Pardavėjų požiūriu, tai reiškia, kad didžiąją daugumą „Amazon“ vartotojų galima pasiekti per „Allegro“ platformą. Tiesą sakant, suinteresuotosios šalys teigia, kad daugelis „Amazon“ platformą Lenkijoje naudojančių pardavėjų prekiauja ir „Allegro“. Taip pat tikėtina, kad ribotos „Amazon“ pardavėjų aptarnavimo paslaugos Lenkijoje apsunkina pardavėjų įsitraukimą į šią platformą.
Galiausiai, 7.6 lentelėje pateikiamos visų bendrųjų elektroninių prekyviečių (įskaitant vadinamąsias pagrindines bendrąsias elektronines prekyvietes ir kitas bendrąsias elektronines prekyvietes) rinkos dalys po to, kai 2025 m. pabaigoje į rinką pardavėjų pusėje įžengė „Temu“ (žr. 6 skyrių). Nors šiame scenarijuje pervertinamas mastas, kuriuo Lenkijos pardavėjai šiuo metu gali naudotis „Temu“ kaip alternatyva pagrindinėms elektroninėms prekyvietėms, tokioms kaip „Allegro“ ar „Amazon“, kaip jau buvo paaiškinta anksčiau, svarbu parodyti, kad „Allegro“ rinkos dalis iki šiol išlieka nepakitusi ir sudaro 61 proc.
Panaši padėtis išliko ir po „AliExpress“ įžengimo į rinką. 2024 m. pabaigoje ši platforma atvėrė duris Lenkijos pardavėjams, pasiūlydama verslo modelį, panašų į „Temu“, ir nuo tada išlaiko apie 8 proc. rinkos dalį (skaičiuojant visų tipų prekyvietes kartu). Nors ateityje situacija gali pasikeisti, kol kas šių platformų atsiradimas Lenkijos pardavėjams nesudarė reikšmingos alternatyvos pagrindinėms elektroninėms prekyvietėms. Kad būtų galima palyginti, 7.7 lentelėje pateikiamos pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių rinkos dalys tuo pačiu laikotarpiu.
Pastaba. Šie skaičiai buvo gauti remiantis Lenkijoje gyvenančių naudotojų apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Pastaba. Šie skaičiai buvo gauti remiantis Lenkijoje gyvenančių naudotojų apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
7.1.2. Lietuva
Vartotojų pusė
Šioje dalyje pristatomi EBPO atlikti Lietuvos bendrųjų elektroninių prekyviečių vartotojų pusės rinkos dalių skaičiavimai, kaip apibrėžta 6.1 dalyje.
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Lietuvos naudotojus, lankytojų iš Lietuvos srautas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos svetainės lankytojų iš Lietuvos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui. Šie skaičiai buvo gauti remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Lietuvos naudotojus, lankytojų iš Lietuvos srautas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos svetainės lankytojų iš Lietuvos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui. Šie skaičiai buvo gauti remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
„Pigu“ ir „Varle“ yra pagrindinės bendrosios elektroninės prekyvietės Lietuvoje. Kaip nurodyta 7.8 lentelėje, EBPO skaičiavimai rodo, kad per 12 mėnesių laikotarpį (2025 m. sausio–gruodžio mėn.) „Pigu“ sudarė apie 56 proc. Lietuvos vartotojų srauto į pagrindines bendrąsias elektronines prekyvietes, todėl ji yra labiausiai naudojama platforma šalyje, ir ši tendencija nekinta (žr. 7.3 paveikslą). Remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais, „Pigu“ rinkos pozicijai teigiamos įtakos turėjo tai, kad bendrovė gerai prisitaikė prie nacionalinių rinkos sąlygų, todėl vartotojams jos paslaugas yra gana sunku pakeisti užsienio platformų paslaugomis. Taip pat svarbūs tokie veiksniai kaip tinklo efekto mastas, nes „Pigu“, panašu, labai daug naudos gauna iš netiesioginio tinklo efekto. „Pigu“ populiarumą, palyginti su konkurentais, lemia tinklo efekto stiprumas, lojalumas prekių ženklui ir integruoti logistikos sprendimai, užtikrinantys greitą ir patogų pristatymą vartotojams.
Antroji pagal dydį platforma yra „Varle“, kurios apytikrė rinkos dalis sudaro apie 27 proc. Lietuvos lankytojų srauto į bendrąsias elektronines prekyvietes. Nors „Varle“ siūlo papildomų vartotojams skirtų paslaugų, pavyzdžiui, mokėjimą dalimis ir lojalumo programas, bendras „Varle“ veiklos mastas ir apimtis išlieka gerokai mažesni nei „Pigu“ (pvz., užsakymų įgyvendinimo paslaugos, tarpvalstybinė veikla).
Remiantis 6 skyriuje pateikta analize ir Lenkijai taikytu metodu, 7.9 lentelėje ir 7.4 paveiksle pateikiamos rinkos dalys, įskaitant visas kitas bendrąsias elektronines prekyvietes, taip pat tokias platformas kaip „Temu“, „AliExpress“ ir „eBay“. Žvelgiant į šį platesnį scenarijų, padėtis vartotojų pusėje yra sudėtingesnė.
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Lietuvos naudotojus, lankytojų iš Lietuvos srautas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos svetainės lankytojų iš Lietuvos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui. Šie skaičiai buvo gauti remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Lietuvos naudotojus, lankytojų iš Lietuvos srautas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos svetainės lankytojų iš Lietuvos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui. Šie skaičiai buvo gauti remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Nors šios prekyvietės (kaip analizuojama 6 skyriuje) nėra visiškai pakeičiamos pagrindinėmis bendrosiomis elektroninėmis prekyvietėmis ir yra alternatyvus pirkimo kanalas tik tam tikroms vartotojų ir prekių kategorijoms, platesnis visų bendrųjų elektroninių prekyviečių (įskaitant kitas bendrąsias elektronines prekyvietes) vaizdas rodo, kad „AliExpress“ ir „Temu“ gali būti svarbūs dalyviai vartotojų pusėje. Nagrinėjant šių skirtingų tipų prekyvietes kartu, „AliExpress“, „Pigu“ ir „Temu“ rinkos dalys 2025 m. iš esmės išlieka panašios – atitinkamai 28, 25 ir 22 proc. (žr. 7.9 lentelę).
Kaip jau minėta, „Temu“ ir „AliExpress“ populiarumą tarp šios šalies vartotojų galima paaiškinti jų pigių prekių verslo modeliu, kuriuo šios platformos išsiskiria iš pagrindinių prekyviečių. Tačiau, kaip pažymėjo suinteresuotosios šalys, Lietuvos vartotojai, naudodamiesi užsienio platformomis, nuolat susiduria su nepatogumais, įskaitant aukštesnes siuntimo kainas, ilgesnius pristatymo terminus, ribotą tam tikrų prekių pasiūlą ir kalbos barjerą. Be to, užsienio platformos dažnai teikia ne tokias kokybiškas klientų aptarnavimo paslaugas ir gali neužtikrinti tokio paties lygio vartotojų apsaugos, ypač kalbant apie garantijas ir prekių grąžinimo politiką. Be to, suinteresuotosios šalys atkreipė dėmesį į geopolitines įtampas su Kinija, kurios sutrikdė tarpvalstybinį siuntų pristatymą ir padidino su užsienio e. prekybos kanalais susijusį neapibrėžtumą. Šie veiksniai dar labiau sumažina daugumos vartotojų galimybes pasikliauti tokiomis platformomis kaip alternatyva pagrindinėms prekyvietėms, kaip antai „Pigu“ ar „Varle“.
Suinteresuotosios šalys pažymėjo, jog dėl palyginti nedidelės rinkos Lietuva nėra prioritetinė geografinės plėtros kryptis kitoms tarptautinėms platformoms, kaip antai „Amazon“ (Kinijos platformos „AliExpress“ ir „Temu“ yra išimtis). Todėl tokiomis platformomis kaip „Amazon“ ir toliau galima naudotis tik per jų tarptautines versijas (pvz., „Amazon.de“), kurios nėra lokalizuotos ir kurios siūlo ilgesnį pristatymo laiką, mažiau mokėjimo būdų ir ribotą aptarnavimą po pardavimo. Suinteresuotųjų šalių teigimu, nors geografiškai gretimuose regionuose gali būti tam tikras pakeičiamumas (pvz., „Allegro“ atveju prie Lietuvos ir Lenkijos sienos), jo mastas yra ribotas, o kitose teritorijose jis išlieka nereikšmingas. Tokių platformų aktualumas greitai sumažėja, kai padidėja siuntimo išlaidos ir vėluoja pristatymas arba išlieka kalbos barjeras.
Kaip aptarta 6 skyriuje, tam tikrais atvejais vartotojai svarsto ir kitus e. prekybos paslaugų teikėjus, įskaitant bendrąsias internetines parduotuves, kurios nėra atviros trečiųjų šalių pardavėjams, tačiau siūlo palyginamai platų prekių ir paslaugų asortimentą kaip ir bendrosios elektroninės prekyvietės. Lietuvoje suinteresuotosios šalys vieningai sutinka, kad bendrasis internetinis mažmenininkas „Senukai“ yra „Pigu“ alternatyva vartotojų pusėje, nes abiejų svetainių lankomumas yra panašus: per 12 mėnesių laikotarpį (2025 m. sausio–gruodžio mėn.) „pigu.lt“ sulaukė vidutiniškai 3,1 milijono, o „senukai.lt“ – 3,3 milijono apsilankymų per mėnesį.7 Tiek „Pigu“, tiek „Senukai“ taip pat gana aktyviai veikia elektronikos segmente, kartu su kitomis tarp vartotojų populiariomis specializuotomis mažmeninės prekybos įmonėmis, tarp kurių yra „RD Electronics“ ir „Euronics“. Tačiau šių specializuotų parduotuvių asortimentas neprilygsta šioje dalyje aptariamų pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių siūlomam asortimentui.
Pardavėjų pusė
Šioje dalyje aptariama 6.2 dalyje apibrėžtų Lietuvos bendrųjų elektroninių prekyviečių pardavėjų pusė. Kaip ir Lenkijos atveju, šiose dalyse, be pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių rinkos dalių, taip pat pateikiamas scenarijus, apimantis visas kitas bendrųjų elektroninių prekyviečių paslaugas, kurios tam tikromis sąlygomis arba tam tikroms pardavėjų kategorijoms gali būti potenciali alternatyva (kaip paaiškinta 6 skyriuje). Be to, 2025 m. pabaigoje „Temu“ pradėjus įgyvendinti vietinių prekybininkų programą (taip pat žr. 4 skyrių), pateikiami du papildomi scenarijai 2025 m. lapkričio–2026 m. vasario mėn. laikotarpiui su pakoreguota konkurentų grupe. Dėl trumpo laikotarpio, paslaugos ir verslo modelio ypatumų bei pardavėjų pritraukimo sąnaudų šie skaičiai greičiausiai pervertina „Temu“ naudojimo mastą tarp Lietuvos (ir Latvijos) pardavėjų. Vis dėlto šie duomenys pateikiami siekiant užtikrinti išsamumą.
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Lietuvos naudotojus, lankytojų iš Lietuvos srautas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos svetainės lankytojų iš Lietuvos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui. Šie skaičiai buvo gauti remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Iš 7.10 lentelėje apibendrintų EBPO rinkos dalių skaičiavimų matyti, kad konkurencija nėra didelė. „Pigu“ ir „Varle“ yra svarbiausios Lietuvoje veikiančios pagrindinės bendrosios prekyvietės, kuriose gali prekiauti vietiniai pardavėjai (žr. 6.2.4 dalį apie geografinį rinkos aspektą). „Pigu“ užimama elektroninių prekyviečių pardavėjų rinkos dalis yra gana didelė – maždaug 68 proc. srauto per 12 mėnesių laikotarpį (2025 m. sausio–gruodžio mėn.), o „Varle“ užima didžiąją dalį likusios rinkos – maždaug 32 proc. Šie skaičiai laikui bėgant beveik nesikeičia.
Svarbu paminėti, kad pardavėjų pusėje „Pigu“ turi didelį pranašumą logistikos srityje, nes Lietuvoje joks kitas rinkos dalyvis nesiūlo panašių užsakymų įgyvendinimo ir logistikos paslaugų, kuriomis vietiniai pardavėjai galėtų lengvai pasinaudoti. Pardavėjai, norintys patekti į kitas elektronines prekyvietes, pavyzdžiui, „Varle“, arba prekiauti keliose platformose vienu metu, turi patys rūpintis sandėliavimu ir platinimu arba savarankiškai derėtis su pašto ir logistikos operatoriais visoje šalyje, užuot naudojęsi „Pigu“ teikiamu kompleksiniu logistikos tinklu.
„Pigu“ pasinaudoja netiesioginiu tinklo efektu, kai platformos populiarumas tarp vartotojų didina jos populiarumą tarp pardavėjų (ir atvirkščiai). Tai yra vienas iš pagrindinių kanalų, kuriuo pardavėjai gali pasiekti Lietuvos vartotojus (išsamiau aptariama 7.2.1 dalyje). Atsižvelgiant į tai, kaip vartotojai naudojasi šiomis platformomis, akivaizdu, kad „Pigu“ yra nepakeičiama pardavėjams, norintiems pasiekti didelę dalį vartotojų, o „Varle“ sudaro žymiai mažesnę unikalios paklausos dalį, palyginti su „Pigu“.
2025 m. sausio–gruodžio mėn. laikotarpiu „Pigu“ išlaikė lyderės pozicijas ir vertinant platesnį konkurentų ratą, įskaitant visas kitas bendrąsias elektronines prekyvietes, atviras Lietuvos pardavėjams (žr. 7.11 lentelę).
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Lietuvos naudotojus, lankytojų iš Lietuvos srautas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos svetainės lankytojų iš Lietuvos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui. Šie skaičiai buvo gauti remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Galiausiai, 7.12 lentelėje pateikiamos visų bendrųjų elektroninių prekyviečių (t. y. pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių ir kitų bendrųjų elektroninių prekyviečių) rinkos dalys po to, kai 2025 m. pabaigoje į rinką pardavėjų pusėje įžengė „Temu“, kaip išsamiai aprašyta 6 skyriuje. Nors, kaip jau minėta, šiame scenarijuje pervertinamas mastas, kuriuo Lietuvos pardavėjai šiuo metu gali naudotis „Temu“ kaip alternatyva pagrindinėms elektroninėms prekyvietėms, tokioms kaip „Pigu“ ar „Varle“, svarbu parodyti, kad tam tikroms siauroms pardavėjų kategorijoms „Temu“ gali tapti dar vienu kanalu, leidžiančiu pasiekti konkrečių tipų vartotojus. Kad būtų galima palyginti, 7.13 lentelėje pateikiamos pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių rinkos dalys tuo pačiu laikotarpiu.
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Lietuvos naudotojus, lankytojų iš Lietuvos srautas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos svetainės lankytojų iš Lietuvos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui. Šie skaičiai buvo gauti remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Lietuvos naudotojus, lankytojų iš Lietuvos srautas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos svetainės lankytojų iš Lietuvos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui. Šie skaičiai buvo gauti remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Kalbant apie pardavėjus, dauguma vartotojų pusėje nagrinėtų platformų nėra atviros Lietuvos pardavėjams. Iš turimų duomenų matyti, kad tarptautinės platformos aktyviai į juos nesiorientuoja (arba tai daro tik visai neseniai, taikydamos skirtingus verslo modelius). Vietos suinteresuotosios šalys nurodė, kad šios platformos teikia ribotą individualizuotą paramą ar lokalizuotas paslaugas, skirtas padėti mažesnėms įmonėms plėstis užsienyje. Tuo tarpu „Pigu“ aiškiai pozicionuoja save kaip regioninį e. prekybos tarpininką, kuris vietiniams pardavėjams siūlo palaikymo paslaugas vietinėmis kalbomis, pritaikytus logistikos sprendimus ir prieigą prie vietinei rinkai aktualių prekių segmentų. Be to, vietiniai pardavėjai neturi alternatyvių specializuotų kanalų, kuriais jie galėtų naudotis. Pavyzdžiui, mados sektoriuje „Shein“ ir „Zalando“ nėra prieinami Lietuvos pardavėjams, taip pat kaip ir „Senukai“ ar kiti minėti elektronikos mažmenininkai.
7.1.3. Latvija
Vartotojų pusė
Šioje dalyje pristatomi EBPO atlikti Latvijos bendrųjų elektroninių prekyviečių vartotojų pusės rinkos dalių skaičiavimai, kaip apibrėžta 6.1 dalyje.
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Latvijos naudotojus, lankytojų iš Latvijos srautas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos svetainės lankytojų iš Latvijos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui. Šie skaičiai buvo gauti remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Latvijos naudotojus, lankytojų iš Latvijos srautas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos svetainės lankytojų iš Latvijos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui. Šie skaičiai buvo gauti remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
EBPO skaičiavimais, „Pigu“ valdomai platformai „220.lv“ teko maždaug 72 proc. Latvijos lankytojų srauto į pagrindines bendrąsias elektronines prekyvietes per 12 mėnesių laikotarpį (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). „220.lv“ pritraukia didelę lankytojų srauto dalį, ir 7.5 paveikslo duomenys rodo, kad ši tendencija ilgainiui išlieka stabili. Taigi, „220.lv“ yra aiški lyderė tarp pagrindinių elektroninių prekyviečių, skirtų vartotojams, norintiems vienoje vietoje rasti daugybės pardavėjų pasiūlymus ir įvairių kategorijų prekes (pagal prekių rūšį, kokybę ir kainų intervalą).
Suinteresuotųjų šalių teigimu, „220.lv“ platforma vertinama kaip patikima ir patogi dėl plataus logistikos tinklo, kuris leidžia užtikrinti greitą ir patogų pristatymą, atliepiantį vartotojų poreikius, taip pat dėl klientų aptarnavimo vietine kalba. Kaip ir „Pigu“ Lietuvoje (ar „Allegro“ Lenkijoje) atveju, „220.lv“ populiarumą tarp vartotojų didina jos integruotos paslaugos, įskaitant lojalumo programą ir klientų aptarnavimą. „Pigu“ logistikos tinklas veikia ir Latvijoje, todėl „220.lv“ gali naudotis vietine infrastruktūra, įskaitant paštomatus. To negalima pasakyti apie pagrindinius konkurentus iš užsienio (aptariama toliau), kurie negali, kaip „Pigu“, pasiūlyti pristatymo tą pačią arba kitą dieną.
Vadovaujantis ankstesnėse dalyse taikomu metodu, 7.15 lentelėje ir 7.6 paveiksle pateikiamos rinkos dalys, atsižvelgiant į visas kitas bendrąsias elektronines prekyvietes. Kaip jau buvo išsamiai paaiškinta, tokios platformos kaip „Temu“ ir „AliExpress“ skiriasi nuo pagrindinių elektroninių prekyviečių, tokių kaip „220.lv“, ir vartotojams gali būti alternatyva tik tam tikromis aplinkybėmis. Tačiau, vertinant platesnį bendrųjų elektroninių prekyviečių vaizdą, jų rinkos dalys sudaro atitinkamai 25 ir 23 proc., o tai yra beveik tiek pat, kiek ir „220.lv“ turima 29 proc. rinkos dalis (žr. 7.15 lentelę).
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Latvijos naudotojus, lankytojų iš Latvijos srautas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos svetainės lankytojų iš Latvijos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui. Šie skaičiai buvo gauti remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Latvijos naudotojus, lankytojų iš Latvijos srautas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos svetainės lankytojų iš Latvijos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui. Šie skaičiai buvo gauti remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Nors „AliExpress“ Latvijoje veikia jau seniai, „Temu“ yra palyginti nauja rinkos dalyvė, todėl jos kaip antros pagal dydį elektroninės prekyvietės pozicija yra dar įspūdingesnė, atsižvelgiant į anksčiau aptartus verslo modelio ir pasiūlos skirtumus. Pažymėtina, kad „AliExpress“ ir „Temu“ į Latvijos bendrųjų elektroninių prekyviečių rinką įžengė su savitu verslo modeliu ir be pagrindinių „220.lv“ funkcijų: jos siūlo ribotą kalbų palaikymą, turi ribotai integruotą klientų aptarnavimą ir neturi specializuotos pristatymo infrastruktūros. Tačiau tam tikros vartotojų grupės yra pasirengusios rinktis „Temu“ kaip alternatyvą tais atvejais, kai prekės yra žymiai pigesnės, net jei pristatymas yra ilgesnis, o klientų aptarnavimas prastesnis.
Kaip ir Lietuvoje, suinteresuotosios šalys „Senukus“ (visų pirma „1a.lv“) įvardijo kaip pagrindinę alternatyvą vartotojams, internete ieškantiems bendro pobūdžio prekių. Čia siūlomas platus prekių asortimentas ir integruotos paslaugos, panašios į tas, kurias teikia „220.lv“. Palyginus „220.lv“ ir „Senukus“ matyti, kad abiejų svetainių lankomumas yra panašus: per 12 mėnesių laikotarpį (2025 m. sausio–gruodžio mėn.) Latvijos vartotojai „220.lv“ svetainėje apsilankė vidutiniškai 1,17 milijono kartų per mėnesį, o dviejose „Senukai“ svetainėse („1a.lv“ ir „ksenukai.lv“) – 1,15 milijono kartų.8 Kai kuriose siaurose mažmeninės prekybos kategorijose, pavyzdžiui, elektronikos prekių, veikia keletas specializuotų mažmenininkų, kurie gali konkuruoti su „220.lv“ ir „Senukais“ šiame siaurame segmente. Tačiau jie negali pasiūlyti tokio plataus prekių asortimento, kaip šios platformos. Kaip jau minėta, „Senukai“ skiriasi nuo „220.lv“ tuo, kad nesuteikia vartotojams galimybės palyginti skirtingų pardavėjų pasiūlymų.
Galiausiai, kaip aptarta ankstesnėse dalyse ir vertinant Lenkijos rinką, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad KSIP platformos ateityje gali toliau augti ir tam tikromis aplinkybėmis sudaryti didesnę konkurencinę grėsmę elektroninėms prekyvietėms. Suinteresuotosios šalys nurodė, kad pagrindinė Latvijos KSIP platforma „ss.lv“ yra svarbi e. prekybos sektoriaus dalyvė. Per 12 mėnesių laikotarpį (2025 m. sausio–gruodžio mėn.) „ss.lv“ sulaukė vidutiniškai apie 4,49 milijono lankytojų iš Latvijos, palyginti su 1,17 milijono „220.lv“ lankytojų9. Nors jų vartotojų bazės yra panašaus dydžio, „ss.lv“ vidutiniškai turi apie 615 000 unikalių lankytojų per mėnesį, o „220.lv“ – apie 502 000.10
Priešingai nei „OLX“ Lenkijoje, „ss.lv“ kol kas nepradėjo diegti elektroninėms prekyvietėms būdingų funkcijų ir tebeveikia kaip tradicinė skelbimų platforma, daugiausia skirta pavieniams naudotų prekių skelbimams be mokėjimo ar pristatymo paslaugų. „ss.lv“ taip pat talpina nekilnojamojo turto ir automobilių skelbimus, todėl jos aprėptis yra gerokai platesnė nei „220.lv“, kurioje parduodamos bendro pobūdžio prekės. Nors potencialus konkurencinis spaudimas, kurį sukuria tokios KSIP platformos kaip „ss.lv“, gali toliau didėti vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje, tai priklausys nuo to, ar „ss.lv“ išplės savo paslaugų asortimentą verslo klientams, o ne apsiribos tik vartotojų tarpusavio (C2C) sandoriais, taip pat nuo to, ar ji įdiegs papildomų funkcijų, būdingų elektroninėms prekyvietėms.
Pardavėjų pusė
Toliau pateikiama informacija apie Latvijos bendrųjų elektroninių prekyviečių pardavėjų pusę, atsižvelgiant į 6 skyriuje pateiktas apibrėžtis. Kaip ir Lenkijos bei Lietuvos atveju, šiose dalyse, be pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių rinkos dalių, taip pat pateikiamas scenarijus, apimantis visas kitas bendrųjų elektroninių prekyviečių paslaugas. Be to, 2025 m. pabaigoje „Temu“ pradėjus įgyvendinti vietinių prekybininkų programą (taip pat žr. 4 skyrių), pateikiami du papildomi scenarijai 2025 m. lapkričio–2026 m. vasario mėn. laikotarpiui su pakoreguota imtimi. Kaip jau buvo paaiškinta, dėl trumpo laikotarpio, paslaugos ir verslo modelio ypatumų bei pardavėjų pritraukimo sąnaudų šie skaičiai greičiausiai pervertina „Temu“ naudojimo mastą tarp Latvijos pardavėjų. Vis dėlto šie duomenys pateikiami siekiant užtikrinti išsamumą.
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Latvijos naudotojus, lankytojų iš Latvijos srautas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos svetainės lankytojų iš Latvijos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui. Šie skaičiai buvo gauti remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Latvijos naudotojus, lankytojų iš Latvijos srautas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos svetainės lankytojų iš Latvijos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui. Šie skaičiai buvo gauti remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
EBPO rinkos dalių vertinimai rodo, kad „220.lv“ yra pagrindinis kanalas, kuriuo gali naudotis Latvijos pardavėjai (žr. 6.2.3 dalį apie rinkos geografinį aspektą), o lygiaverčių vietinių konkurentų nėra. Daugelis atitinkamų struktūrinių ir rinkos ypatybių bei „220.lv“ veiklos specifika iš esmės atitinka Lietuvoje aprašytą situaciją. Pavyzdžiui, „220.lv“ netiesioginį tinklo efektą išnaudoja net labiau nei „Pigu“ Lietuvoje, nes tai pagrindinė Latvijos vartotojų prekybos platforma, kurioje gali veikti vietiniai pardavėjai, todėl jos pardavėjų pusė auga.
„220.lv“ logistikos tinklas taip pat suteikia didelę infrastruktūrą, leidžiančią pardavėjams plėsti savo veiklą ir pasiekti Latvijos vartotojus. Nė vienas kitas Latvijos rinkos dalyvis nesiūlo pardavėjams panašių kompleksinių logistikos paslaugų, o tai reiškia, kad norėdami naudotis kitomis platformomis, pardavėjai prisiima dideles užsakymų įgyvendinimo ir logistikos išlaidas.
Kitos pagrindinės platformos, veikiančios Latvijos vartotojų rinkoje, nėra atviros vietiniams pardavėjams, taip pat nėra jokių kitų platformų, kurios aktyviai orientuotųsi į Latvijos pardavėjus. Nors „eBay“ veikia Latvijoje, čia vykdomai veiklai ji neskiria didelio dėmesio, todėl, palyginti su „220.lv“, pasiekia santykinai mažesnį vartotojų ratą. Be to, ji veikia pagal kitokį verslo modelį nei „220.lv“, nes pardavėjams teikia nedaug papildomų paslaugų, kurios padėtų jiems vykdyti veiklą, todėl konkurencija tarp šių platformų nėra tokia intensyvi. Kiti svarbūs vartotojų rinkos dalyviai, kaip antai „Senukai“, taip pat neįsileidžia trečiųjų šalių pardavėjų.
Kaip ir Lietuva, Latvija nėra prioritetinė geografinės plėtros kryptis, ypač pardavėjų pusėje, greičiausiai dėl mažesnio rinkos dydžio. Savo ruožtu „220.lv“ aiškiai orientuojasi į vietinius pardavėjus ir kartu siūlo galimybę prekiauti visame Baltijos regione, todėl platforma tampa vis patrauklesnė.
Galiausiai, 7.18 lentelėje pateikiamos visų bendrųjų elektroninių prekyviečių rinkos dalys po to, kai 2025 m. pabaigoje į rinką pardavėjų pusėje įžengė „Temu“ (išsamiai aprašyta 6 skyriuje). Vertinant šio platesnio scenarijaus raidą 2026 m. pradžioje, „Temu“ ir „220.lv“ užima panašią rinkos dalį – apie 40 proc.
Nors, kaip jau minėta, šiame scenarijuje pervertinamas mastas, kuriuo Latvijos pardavėjai šiuo metu gali naudotis „Temu“ kaip alternatyva pagrindinėms elektroninėms prekyvietėms, tokioms kaip „220.lv“, svarbu parodyti, kad tam tikroms siauroms pardavėjų kategorijoms „Temu“ gali tapti dar vienu kanalu, leidžiančiu pasiekti konkrečių tipų vartotojus, ir taip sukurti potencialų konkurencinį spaudimą „220.lv“. Kad būtų galima palyginti, 7.19 lentelėje pateikiamos pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių rinkos dalys tuo pačiu laikotarpiu.
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Latvijos naudotojus, lankytojų iš Latvijos srautas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos svetainės lankytojų iš Latvijos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui. Šie skaičiai buvo gauti remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Latvijos naudotojus, lankytojų iš Latvijos srautas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos svetainės lankytojų iš Latvijos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui. Šie skaičiai buvo gauti remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
7.1.4. Išvados
Pateiktos Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos rinkos dalys bei koncentracijos lygis skiriasi priklausomai nuo konkrečios šalies ar nagrinėjamos rinkos pusės.
Lenkijoje „Allegro“ yra pirmaujanti platforma vartotojų pusėje pagal visus scenarijus, taip pat ir vertinant visas bendrąsias elektronines prekyvietes. Nė vienas kitas konkurentas net nepriartėja prie „Allegro“ užimamos pozicijos šalies rinkoje. Be to, „Allegro“ pirmauja ir tam tikruose mažmeninės prekybos segmentuose, pavyzdžiui, elektronikos.
Lietuvoje „Pigu“ užima itin stiprią poziciją tarp pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių. Jos pagrindinė konkurentė yra „Varle“, tačiau jų rinkos dalys labai skiriasi. Vertinant ir visas kitas bendrąsias elektronines prekyvietes, kurios gali būti alternatyva tik tam tikrų kategorijų vartotojams ir prekėms, „Pigu“, „Temu“ ir „AliExpress“ kartu užima apie tris ketvirtadalius rinkos, turėdamos panašias rinkos dalis.
Latvijoje „220.lv“ (priklausanti „Pigu“) užima dominuojančią poziciją pagrindinių elektroninių prekyviečių segmente, kuriame konkurencija yra nedidelė. Panašiai kaip ir Lietuvoje, vertinant platesnį prekyviečių spektrą, 2025 m. „220.lv“ tebėra pirmaujanti platforma, tačiau prie jos priartėjo elektroninės prekyvietės „Temu“ ir „AliExpress“ bei internetinės mažmeninės prekybos tinklas „Senukai“.
Visose trijose šalyse pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių rinka pardavėjų pusėje yra labai koncentruota. Pagrindinės platformos – „Allegro“, „Pigu“ ir „220.lv“ – yra veiksmingiausias būdas pardavėjams pasiekti vartotojus atitinkamoje geografinėje teritorijoje. Nė vienoje šalyje pagrindinių rinkos dalyvių pozicijoms rimtos konkurencijos nesukėlė nei nauji rinkos dalyviai, nei tokie tarptautiniai žaidėjai kaip „Amazon“, įžengusi į Lenkijos rinką 2021 m. Tačiau, vertinant platesnį scenarijų, apimantį visų kitų tipų elektronines prekyvietes, po „Temu“ atėjimo į rinką pardavėjų pusėje padėtis pasikeitė. Nors Lenkijoje „Allegro“ tebėra neabejotina rinkos lyderė, Lietuvoje ir Latvijoje „Temu“ rinkos dalis pasiekė esamos rinkos lyderės lygį. Tai reikia vertinti atsargiai, nes šiuo metu „Temu“ verslo modelis gali būti alternatyva tik siaurai pardavėjų grupei, o čia išsamumo sumetimais pateiktos rinkos dalys gali būti vertinamos daugiausia kaip potencialios konkurencijos požymis, jeigu susiklostytų tam tikros sąlygos.
Kaip pabrėžiama šioje dalyje, elektroninių prekyviečių konkurenciją lemia įvairūs veiksniai, įskaitant netiesioginio tinklo efekto mastą, vertikaliąją integraciją, ypač logistikos ir kitų paslaugų srityje, ir didelį prekių ženklo žinomumą bei pasitikėjimą. Kitas svarbus veiksnys yra susijęs su pardavėjų pritraukimo išlaidomis. Naujos ar mažesnės platformos, norėdamos pritraukti pakankamą skaičių aktyvių pardavėjų, paprastai turi daug investuoti į rinkodarą, teikti pagalbą naujiems vartotojams ir siūlyti komercines paskatas. Šios išlaidos gali tapti didele kliūtimi plėtrai, ypač mažesnėse nacionalinėse rinkose, tokiose kaip Lietuva ar Latvija, ir taip sustiprinti įsitvirtinusių platformų pozicijas. Atsižvelgiant į tai ir remiantis šioje dalyje pateiktomis rinkos dalimis, 7.2 dalyje išsamiau analizuojamas elektroninių prekyviečių konkurencijos pobūdis nagrinėjamose šalyse bei nustatomi veiksniai, lemiantys ir palaikantys koncentracijos lygį visose trijose šalyse.
Visose trijose šalyse yra įsitvirtinusi didžiulė pagrindinė bendroji elektroninė prekyvietė, kuri užima didelę rinkos dalį ir neturi daug rimtų konkurentų. Pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių, siūlančių įvairių kategorijų prekes (atsižvelgiant į prekių rūšį, kokybę ir kainų intervalą), rinka iš esmės yra koncentruota. Tai ypač pasakytina apie pardavėjų pusę: pirmaujančios platformos „Allegro“ ir „Pigu“ („pigu.lt“ ir „220.lv“) yra pagrindinis veiksmingas būdas pardavėjams pasiekti vartotojus atitinkamose geografinėse teritorijose. Kiti elektroninių prekyviečių rinkos dalyviai, tokie kaip „Temu“, veikiantys pagal iš esmės kitokį verslo modelį, tampa vis populiaresni tarp vartotojų, tačiau tiek vartotojų, tiek pardavėjų pusėje jie vis dar skiriasi nuo pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių.
Lenkijoje „Allegro“ vartotojų pusėje užima 81 proc. pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių lankytojų srauto, o vertinant visas bendrąsias elektronines prekyvietes – 64 proc. lankytojų srauto. Pardavėjų pusėje srauto dalis svyruoja nuo 60 iki 81 proc., priklausomai nuo nagrinėjamo scenarijaus. Jos padėtis rinkoje yra tvirta ir, panašu, artimiausiu ar vidutinės trukmės laikotarpiu nesikeis.
Lietuvoje „Pigu“ susiduria su ribotu konkurenciniu spaudimu pardavėjų pusėje: 2025 m. jai teko 68 proc. lankytojų srauto. Vartotojų pusėje jai tenka 56 proc. pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių lankytojų srauto (artimiausios vietinės konkurentės „Varle“ rinkos dalis sudaro 27 proc.). Vertinant visas kitas bendrąsias elektronines prekyvietes vartotojų pusėje, „Pigu“ užima 25 proc. srauto dalį, panašiai kaip „Temu“ (22 proc.) ir „AliExpress“ (28 proc.), kurios gali būti alternatyva tam tikrų kategorijų vartotojams ir prekėms.
Latvijoje „220.lv“ tenka didžiausia pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių lankytojų srauto dalis: 72 proc. vartotojų pusėje ir 100 proc. pardavėjų pusėje. Vertinant ir visas kitas elektronines prekyvietes, „220.lv“ srauto dalis sudaro 29 proc., o „Temu“ ir „AliExpress“ – atitinkamai 25 ir 23 proc. vartotojų pusėje. 2025 m. pabaigoje į rinką įžengus „Temu“, „220.lv“ vis dar užima apie 50 proc. rinkos, o „Temu“ – 36 proc. Šis scenarijus pateikiamas daugiausia dėl išsamumo, nes abiejų tipų platformų pakeičiamumo lygis yra nedidelis.
Šioje dalyje išsamiai vertinami pagrindiniai elektroninių prekyviečių Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje horizontaliosios konkurencijos aspektai. Nors rinkos dalys padeda įvertinti elektroninių prekyviečių koncentracijos lygį, vien jų nepakanka išsamiam konkurencijos vaizdui. Todėl būtina papildomai analizuoti rinkos charakteristikas, struktūrinius veiksnius, kliūtis patekti į rinką ir skirtingų prekyviečių konkurencijos intensyvumą. Tai apima ir statinę, ir dinaminę konkurenciją, kuri ypač aktuali skaitmeninių rinkų atveju.
Taigi vertinime daugiausia dėmesio skiriama konkrečioms rinkos ypatybėms, struktūriniams veiksniams ir kliūtims patekti į rinką, kurias mokslininkai, ekspertai ir konkurencijos institucijos įvardijo kaip svarbiausias elektroninių prekyviečių konkurencijai: tinklo poveikis, masto ekonomija, perėjimo išlaidos, daugiatinkliškumas ir vertikalioji integracija. Kiekviena ypatybė vertinama kartu visose trijose šalyse, atitinkamai tiek vartotojų, tiek pardavėjų pusėje. Galiausiai pateikiamas bendras trijų šalių horizontaliosios konkurencijos padėties įvertinimas. Jį papildys 7.3 dalyje pateikta analizė apie vertikaliuosius, konglomeratinius ir ekosisteminius konkurencijos aspektus, įskaitant duomenų vaidmenį, bei 7.4 dalyje aptariami rinkos konkurencingumo sumažėjimo, įsitvirtinimo rinkoje ir lūžio taško rizikos veiksniai.
7.2.1. Tinklo efektas
Pirma, šioje dalyje nagrinėjamas tinklo efektas, kuris yra labai svarbi platformų rinkų ypatybė. Kalbant apie skaitmenines platformas, tinklo efekto buvimas reiškia, kad platformos vertė naudotojams didėja augant naudotojų skaičiui (t. y. elektroninių prekyviečių atveju – vartotojų ar pardavėjų skaičiui). Tiesioginis tinklo efektas pasireiškia, kai didėjant naudotojų skaičiui toje pačioje platformos pusėje (pvz., vartotojų), didėja vertė kiekvienam tos pačios pusės naudotojui. Daugiašalėse platformose netiesioginis tinklo efektas atsiranda tuomet, kai vienos pusės dalyvių skaičiaus augimas didina platformos patrauklumą kitos pusės dalyviams (OECD, 2022[4]).
Tinklo efektas, ypač netiesioginis, paprastai laikomas pagrindiniu elektroninių prekyviečių verslo modelio aspektu (pvz., žr. (ACCC, 2022[5]; European Commission, 2022[6]; Shelanski, Knox and Dhilla, 2017[7])). Kuo daugiau vartotojų naudojasi elektronine prekyviete, tuo ji tampa patrauklesnė pardavėjams ir atvirkščiai, taip didinant bendrą platformos vertę abiem šalims.
Suinteresuotosios šalys atkreipė dėmesį į netiesioginio tinklo efekto svarbą stiprinant 7.1 dalyje nurodytų pirmaujančių platformų padėtį rinkoje, ypač pabrėždamos, kokiu mastu didelė vartotojų koncentracija šiose platformose skatina pardavėjus jomis naudotis ir didina konkurentams kliūtis patekti į rinką. Lenkijoje didelis „Allegro“ klientų ratas ir atitinkamas tinklo efektas buvo įvardyti kaip svarbi priežastis, dėl kurios kitiems rinkos dalyviams buvo sunku mesti iššūkį „Allegro“ pozicijai rinkoje.
Naudotojų dalyvavimo keliose platformose mastas (išsamiau aptartas 7.2.3 dalyje) gali turėti įtakos tinklo efekto poveikiui konkurencijai. Vis dėlto akivaizdu, kad galimybė pardavėjams naudotis unikalia vartotojų paklausa yra pagrindinis pirmaujančių platformų konkurencinis pranašumas visose trijose šalyse. Kaip pavaizduota 7.7 paveikslo dešinėje esančioje diagramoje, per šešių mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. balandžio iki rugsėjo mėn. 42,7 proc. Lenkijos vartotojų, kurie tą laikotarpį lankėsi „Allegro“ platformoje, per tą patį laikotarpį neapsilankė nė vienoje iš kitų penkių populiariausių Lenkijos elektroninių prekyviečių („Temu“, „AliExpress“, „Amazon“ ir „Empik“)11. 7.7 paveiksle taip pat matomas „Temu“ patekimo į rinką poveikis šiam santykiui: 58,5 proc. tų pačių penkių Lenkijos elektroninių prekyviečių lankytojų per atitinkamą 2023 m. šešių mėnesių laikotarpį lankėsi tik „Allegro“ svetainėje (į Lenkijos rinką „Temu“ įžengė 2023 m. viduryje). Tačiau „Temu“ tik neseniai atvėrė duris Lenkijos pardavėjams kaip potencialus kanalas, leidžiantis pasiekti Lenkijos vartotojus.
Pastaba. Auditorijos persidengimas rodo, kokiu mastu sutampa iki penkių skirtingų svetainių unikalūs lankytojai per nurodytą laikotarpį. Svarbu pažymėti, kad apskritimo dydis rodo ne svetainės pasiekiamumą, o kiek įvairios auditorijos sutampa. Šis rodiklis susijęs su Lenkijos vartotojais per nurodytus laikotarpius.
Šaltinis: „SimilarWeb“ duomenys.
Panašiai ir Lietuvoje: 65,1 proc. „Pigu“ lankytojų per šešių mėnesių laikotarpį nuo 2025m. balandžio iki rugsėjo mėn. nesilankė „Varle“ – pagrindinėje alternatyvioje pardavėjų platformoje. Tuo tarpu 38,2 proc. „Varle“ lankytojų naudojosi tik šia platforma, o 61,8 proc. lankėsi ir „Pigu“.12 Latvijoje padėtis yra dar sudėtingesnė, nes pardavėjams nėra jokių reikšmingų alternatyvių elektroninių prekyviečių, per kurias jie galėtų pasiekti Latvijos vartotojus. Tai reiškia, kad pardavėjai yra labai skatinami naudotis šiomis platformomis, kad pasiektų kritinį vartotojų skaičių šalyje. Nors „Temu“ sulaukė nemažo Lietuvos ir Latvijos vartotojų srauto, ji tik neseniai pradėjo atsiverti Lietuvos ir Latvijos pardavėjams, kai kuriems iš jų tapdama tinkama alternatyva.
Taip pat gali pasireikšti tam tikras tiesioginis tinklo efektas, susijęs su elektroninėmis prekyvietėmis. Pavyzdžiui, kuo daugiau vartotojų naudojasi platforma, tuo didesnės platformos galimybės rinkti duomenis apie vartotojų įpročius ir gerinti apsipirkimo patirtį kitiems vartotojams (ACCC, 2022[5]). „Pigu“ pabrėžė tiesioginio tinklo efekto svarbą ir nurodė, kad vis dažniau naudoja platformoje surinktus vartotojų duomenis, norėdama geriau suprasti vartotojų poreikius ir teikti labiau suasmenintas paslaugas (PHH Group, 2025[8]).
Siekiant iliustruoti tiesioginio ir netiesioginio tinklo efekto poveikį Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos internetinių prekybos platformų rinkose, galima išnagrinėti abiejų šių platformų pusių raidą per kelerių metų laikotarpį. Analizė patvirtina nuoseklų ir reikšmingą vartotojų skaičiaus augimą tiek paklausos, tiek pasiūlos pusėje, ypač po COVID-19 pandemijos. Nors šį augimą galima paaiškinti ir kitais veiksniais, ne tik tinklo efektu, jis atitinka suinteresuotųjų šalių atsiliepimus, kuriuose pabrėžiama didžiulė tinklo efekto svarba bei jo įtaka pirmaujančių platformų padėčiai rinkoje tiek pardavėjų, tiek vartotojų pusėje.
Nuo tada, kai „Pigu“ prekyvietės pradėjo veikti 2019 m., stebimas nuoseklus platformoje veikiančių pardavėjų skaičiaus augimas. 2019 m. „Pigu“ prekyvietėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje užsiregistravo daugiau nei 600 pardavėjų (Made in Vilnius, 2019[9]), iš jų daugiau nei 400 pardavėjų iš Lietuvos ir apie 100 pardavėjų iš Latvijos. 2023 m. duomenimis, keturiose šalyse, kuriose veikia „Pigu“, jos prekyvietėmis naudojosi per 4 000 pardavėjų (Delfi, 2023[10]). Kartu su šiomis tendencijomis augo ir platformoje įvykdytų sandorių skaičius: nuo 1,1 milijono 2021 m. iki 3 milijonų 2023 m., o prekybos platformos pajamos per tą patį laikotarpį išaugo nuo 40 milijonų eurų iki 105 milijonų eurų (Delfi, 2024[11]). Be gerai žinomos dinamikos, susijusios su elektroninių prekyviečių veikimu, šis lygiagretus ir nuolatinis augimas abiejose rinkos pusėse gali dar labiau pagrįsti išvadą, kad netiesioginis tinklo efektas buvo ypač ryškus ir palaipsniui stiprino „Pigu“ pozicijas Lietuvos ir Latvijos elektroninių prekyviečių rinkose.
Panaši tendencija buvo pastebėta ir Lenkijos rinkoje. Per šį laikotarpį „Allegro“ platformoje aktyvių pardavėjų skaičius gerokai išaugo ir 2024 m. pasiekė maždaug 163 000 – tai 10 proc. daugiau nei praėjusiais metais ir žymiai daugiau nei 128 000 pardavėjų, kurie naudojosi šia platforma 2020 m.13 Po 14 proc. augimo 2019–2020 m. (COVID-19 laikotarpiu), 2020–2024 m. pirkėjų, kurie naudojasi platforma, skaičius didėjo nuosaikiai – apie 3 proc. per metus, nuo 13 milijonų iki 15 milijonų.14 Per tą patį laikotarpį taip pat pastebima tvirta prekyvietės pajamų augimo tendencija – jos padidėjo nuo 2 099,7 mln. PLN 2019 m. iki 7 400,6 mln. PLN 2024 m.; panašiai augo ir parduotų prekių skaičius – nuo 954,4 milijono 2021 m. iki 1 297,8 milijono 2024 m.15 Šis lygiagretus augimas abiejose rinkos pusėse rodo, kad aktyviai veikė tiesioginis ir netiesioginis tinklo efektai, kurie, tikėtina, prisidėjo prie „Allegro“ stiprios padėties rinkoje, ypač po COVID-19 pandemijos, kuri, kaip aprašyta 4 skyriuje, paspartino platformos įsitvirtinimą ir sustiprino jos dinamiką.
Iš pateiktų įrodymų matyti, kad tinklo efektas, ypač netiesioginis, prisidėjo prie rinkos dinamikos formavimo Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos elektroninių prekyviečių sektoriuje. Ilgainiui lygiagretus augimas abiejose rinkos pusėse padidino pagrindinių platformų patrauklumą ir naudingumą. Ši dinamika galėjo palaipsniui sustiprinti tokių pagrindinių rinkos dalyvių kaip „Pigu“ ir „Allegro“ konkurencinę padėtį, potencialiai padidindama kliūtis patekti į rinką – pakeldama slenkstį, kurį turi įveikti alternatyvūs paslaugų teikėjai, norėdami sėkmingai įžengti į rinką ir joje plėstis, nes jiems būtina vienu metu pritraukti ir vartotojus, ir pardavėjus.
7.2.2. Masto ekonomija
Remiantis tinklo efekto analize, masto ekonomija taip pat yra svarbus veiksnys vertinant elektroninių prekyviečių horizontaliąją konkurenciją. Masto ekonomija atsiranda tada, kai padidėjus veiklos apimčiai sumažėja vidutinės vieno vieneto sąnaudos, taip įgyjant efektyvumo pranašumą prieš mažesnius ar naujus rinkos dalyvius. Šie sąnaudų pranašumai gali būti susiję su įvairiais veiksniais, įskaitant technologinę infrastruktūrą, rinkodarą, logistiką ar klientų aptarnavimą. Skaitmeninių platformų rinkose masto ekonomija gali būti ypač reikšminga w technologijų vystymu ir kibernetiniu saugumu, gali paskirstyti didesniam sandorių skaičiui ir taip sumažinti vienam sandoriui tenkančią sumą. Be to, masto ekonomija gali sumažinti klientų pritraukimo sąnaudas, nes platformos, turinčios gerai žinomą prekių ženklą ir didesnę vartotojų bazę, paprastai sulaukia didesnio dėmesio ir vartotojų pasitikėjimo. Visa tai dar labiau sustiprina tinklo efektas.
Logistikos ir užsakymų įgyvendinimo srityje masto ekonomija leidžia efektyviau planuoti maršrutus, stiprina derybinę galią su pristatymo paslaugų teikėjais ir didina sandėlių išnaudojimą, taip pat sudaro prielaidas logistikos paslaugas teikti viduje. Toks efektyvumas stiprina didelių įsitvirtinusių platformų konkurencinę padėtį ir gali tapti struktūrine kliūtimi mažesniems ar naujiems rinkos operatoriams patekti į rinką arba joje plėstis.
Lietuvoje ir Latvijoje veikianti bendrovė „Pigu“ greičiausiai naudojasi masto ekonomijos privalumais, kurie jai suteikia konkurencinį pranašumą prieš mažesnius ar naujus konkurentus. Pirma, tai, kad „Pigu“ veikia keliose rinkose (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir neseniai Suomijoje) naudodamasi bendra skaitmenine infrastruktūra, rodo, kad ji gali pasinaudoti tarpvalstybiniu efektyvumu.16 Pažymėtina, kad daugiau nei 90 proc. šioje platformoje veikiančių trečiųjų šalių pardavėjų prekiauja visose Baltijos šalyse naudodamiesi viena bendra pardavėjo sąsaja (PHH Group, 2024[13]), o tai sumažina paslaugų dubliavimąsi ir ribines sąnaudas. Tačiau kitos vietinės platformos, pavyzdžiui, „Varle“, greičiausiai turėtų daug investuoti, kad išplėstų savo veiklą iki panašaus lygio, įskaitant skaitmeninių, logistikos ir rinkodaros pajėgumų modernizavimą.
Antra, tokį vertinimą patvirtina ir pokalbiai su rinkos dalyviais. Pavyzdžiui, Latvijos suinteresuotosios šalys pažymėjo, kad pasaulinės platformos, pavyzdžiui, „Amazon“, nerodo didelio susidomėjimo įeiti į rinką ir vykdyti visapusišką veiklą, todėl vietiniai rinkos dalyviai gali išlaikyti savo pozicijas ir jiems nereikia iš esmės keisti ar plėsti savo paslaugų pasiūlos. Nors tai gali rodyti ribotą rinkos dydį, tačiau taip pat leidžia daryti prielaidą, kad esamos platformos jau pasiekė tokį mastą, kuris gali atgrasyti naujus rinkos dalyvius, ypač tuos, kurie neturi aiškaus plano, kaip pasiekti panašų efektyvumą. Atsižvelgiant į šiuos masto aspektus, verta pažymėti, kad įmonės, norinčios pasiekti tokį patį paslaugų lygį ir rinkos skvarbą kaip „Pigu“, turėtų reikšmingai investuoti į vietinę infrastruktūrą, lokalizaciją, vartotojų pasitikėjimo stiprinimą, reklamą ir logistikos integraciją.
Lenkijoje „Allegro“ masto ekonomijos nauda yra dar akivaizdesnė. Kaip didžiausia platforma, turinti tvirtą vartotojų bazę bei integruotą logistikos ir mokėjimų infrastruktūrą, „Allegro“ greičiausiai gali vykdyti veiklą ir plėsti paslaugas naujiems vartotojams be atitinkamo išlaidų padidėjimo. Konkuruojančioms platformoms reikėtų didelių pradinių investicijų ne tik į technologinę infrastruktūrą, bet ir į paslaugų lokalizavimą, rinkodarą ir realizavimo pajėgumus, kad pasiektų panašų paslaugų lygį, o tai ne visada įmanoma ar pelninga, ypač atsižvelgiant į vartotojų įpročius ir stiprų „Allegro“ prekių ženklo žinomumą. Be to, norėdami pasiekti konkurencingumui būtiną mastą, potencialūs nauji rinkos dalyviai turėtų užtikrinti labai didelį „masinį“ perėjimą prie savo platformos (arba naudojimąsi keliomis platformomis). Tai apsunkina pirmiau aprašyti „Allegro“ privalumai, įskaitant tinklo efekto mastą ir naudotojų susaistymą.
Kartu tokie pasauliniai rinkos dalyviai kaip „Amazon“ puikiai parodo, kaip išnaudoti masto ekonomiją įvairiose geografinėse rinkose.17 Nors šiuo metu „Amazon“ pozicijos Lenkijoje vis dar yra gana silpnos, jos veikla pasauliniu mastu rodo, kaip išplėtota infrastruktūra ir technologiniai pajėgumai gali sumažinti vieneto savikainą ir sustiprinti konkurencinę padėtį. „Amazon“ teikiami pažangūs užsakymų įgyvendinimo, rinkodaros ir technologiniai sprendimai trečiųjų šalių pardavėjams rodo strateginį masto ekonomijos suteikiamą pranašumą. Jis ne tik leidžia „Amazon“ išlaikyti savo veiklą Lenkijoje, bet ir gali padėti jai tapti potencialia ilgalaike konkurencine grėsme „Allegro“, nors šiuo metu ji yra silpna.
Šis pavyzdys nereiškia, kad „Allegro“ negalėtų pasinaudoti panašiu efektyvumu nacionaliniu mastu. Ilgametė „Allegro“ veikla ir specializacija vietinėje rinkoje gali leisti platformai pasiekti masto ekonomiją, kuri yra puikiai pritaikyta Lenkijos rinkai, ypač tokiose srityse kaip logistika ir vartotojų pasitikėjimas. Be to, „Allegro“ plečia savo veiklą užsienio rinkose, įskaitant Čekiją, Slovakiją ir Vengriją, nors ir mažesniu mastu nei „Amazon“.
Įsitvirtinusių platformų gebėjimas išnaudoti masto ekonomiją yra svarbus veiksnys formuojant konkurencijos sąlygas Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos elektroninių prekyviečių rinkose. Tokia dinamika gali sustiprinti įsitvirtinusių rinkos dalyvių pozicijas ir padidinti kliūtis naujoms platformoms patekti į rinką ar joje plėstis.
7.2.3. Perėjimo išlaidos ir daugiatinkliškumas
Toliau šioje analizėje nagrinėjami veiksniai yra perėjimo išlaidų mastas ir daugiatinkliškumo paplitimas. Šie veiksniai yra labai svarbūs vertinant elektroninių prekyviečių konkurenciją, nes didelės perėjimo į kitą platformą išlaidos ir žemas daugiatinkliškumo lygis gali sudaryti didelę kliūtį patekti į rinką ir padidinti tikimybę, kad joje įsitvirtins viena platforma.
Perėjimo išlaidos – tai išlaidos, kurias patiria vartotojai arba pardavėjai, norėdami pakeisti platformą. Be to, kai platforma siūlo pagrindinių ir susijusių paslaugų ekosistemą, kuri didina naudotojų priklausomybę (plačiau aptariama 7.3 dalyje), tai gali sumažinti naudotojų motyvaciją ar galimybes pereiti į konkuruojančias platformas).
Daugiatinkliškumas – tai praktika, kai vartotojai arba pardavėjai vienu metu naudojasi daugiau nei viena platforma. Šis reiškinys vartotojų ir pardavėjų pusėse pasireiškia skirtingomis formomis. Vartotojų pusėje daugiatinkliškumas reiškia, kad pirkėjai ieško, lygina ir perka prekes naudodamiesi daugiau nei viena elektronine prekyviete ar kitais pardavimo kanalais.18 Pardavėjų pusėje daugiatinkliškumas apibūdina situaciją, kai pardavėjas, norėdamas pasiekti vartotojus ir sudaryti sandorius, veikia per kelias elektronines prekyvietes arba naudojasi alternatyviais pardavimo kanalais (pvz., savo internetine parduotuve ar kaip didmenininkas tiekia prekes internetiniams mažmenininkams).19
Vartotojų pusė
Nors vartotojai patiria tam tikrų perėjimo išlaidų ir kliūčių, pavyzdžiui, jiems reikia registruotis keliose platformose, tvarkyti atskiras naudotojo paskyras ir prisitaikyti prie skirtingų sąsajų, šios išlaidos paprastai yra palyginti nedidelės. Daugeliu atvejų naujos paskyros sukūrimas užtrunka palyginti nedaug laiko, o pagrindinės platformų funkcijos (tokios kaip prekių paieška, užsakymų pateikimas ir mokėjimai) yra panašios, ypač skaitmeninių įgūdžių turintiems naudotojams. Kainų palyginimo svetainės, kurios yra ypač populiarios regione, taip pat skatina vartotojus naudotis keliomis platformomis. Vartotojų elgsena rodo, kad kaina ir prekių prieinamumas tebėra svarbūs veiksniai, lemiantys platformos pasirinkimą, ir skatina tam tikrų grupių vartotojus pereiti prie kitos platformos arba vienu metu naudotis keliomis platformomis tuo atveju, kai numanoma nauda viršija sąnaudas. Tačiau, kaip aptarta 6 skyriuje, dalis vartotojų vertina galimybę vienoje vietoje įsigyti įvairių kategorijų prekių. Platformos keitimą ar daugiatinkliškumą apsunkina būtinybė pirkti skirtingas prekes skirtingose svetainėse ar per skirtingus pardavimo kanalus, palyginti su galimybe visas prekes įsigyti vienoje elektroninėje prekyvietėje.
Be to, „Allegro“ ir „Pigu“ teikiamos integruotos paslaugos, tokios kaip lojalumo programos, palankios pristatymo sąlygos ir nuolaidos, gali paskatinti dažnus naudotojus vis labiau pasikliauti šiomis pirmaujančiomis prekybos platformomis. „Allegro“ lojalumo programa „Allegro Smart“ yra mokama prenumeratos paslauga, kainuojanti 14,99 PLN per mėnesį arba 59,90 PLN per metus. Sumokėję už tokią prenumeratą, vartotojai gali būti labiau linkę rinktis „Allegro“ kaip pagrindinę pirkimo platformą ir joje didinti užsakymų apimtį, kad galėtų maksimaliai pasinaudoti nemokamomis pristatymo paslaugomis, už kurias jau sumokėjo (ypač turint omenyje, kad „Allegro“ turi ir kitų privalumų, kaip antai prieigą prie didelės pardavėjų bazės). Lietuvoje ir Latvijoje „Pigu“ vykdo VIP lojalumo programą, pagal kurią klientams, kurie per 12 mėnesių išleidžia daugiau nei 600 eurų pateikdami mažiausiai tris atskirus užsakymus, automatiškai suteikiama teisė naudotis papildomomis privilegijomis, pavyzdžiui, prioritetiniu aptarnavimu atsiimant užsakymus „Pigu“ parduotuvėse, nemokamu arba lengvatiniu pristatymu, išskirtiniais nuolaidų kodais ir ilgesniu grąžinimo terminu. Tokios galimybės gali padėti formuoti įprastą pirkimo elgseną ir ilgainiui didinti vartotojų pasitikėjimą platforma.
Siekiant iliustruoti minėtus teiginius, turimi duomenys rodo, kad „Allegro“ ir „Pigu“ gali pasigirti dideliu vartotojų lojalumu. Per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. 87 proc. Lenkijoje gyvenančių „Allegro“ platformos lankytojų buvo grįžtantys naudotojai, palyginti su 66 proc. „AliExpress“, 65 proc. „Amazon“ ir 64 proc. „Temu“ atveju.20 Lietuvoje per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. „Pigu“ turėjo šiek tiek daugiau grįžtančių lankytojų nei „Varle“ (71 proc. „Pigu“ ir 65 proc. „Varle.lt“).21 Latvijoje, kur nėra alternatyvios vietinės elektroninės prekyvietės, vartotojų elgseną galima įvertinti lyginant „220.lv“ su internetine parduotuve „1a.lv“, kurią vartotojai vertina kaip tinkamą alternatyvą. Per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. į platformą „220.lv“ sugrįžo 69 proc. naudotojų, o į „1a.lv“ – 59 proc.22 Kiekvienos platformos gaunamo tiesioginio srauto apimtis rodo, kad „Allegro“ ir „Pigu“ vartotojai dažniau apsiperka šiose platformose, palyginti su alternatyvomis. Tai reiškia, kad norėdami apsipirkti jie iš karto eina į šias svetaines. Per tą patį 12 mėnesių laikotarpį „Allegro“ sulaukė septynis kartus daugiau tiesioginio srauto nei „AliExpress“, keturis kartus daugiau nei „Temu“ ir dvylika kartų daugiau nei „Amazon“.23 Lietuvoje „Pigu“ tiesioginio srauto apimtis buvo 2,25 karto didesnė nei „Varle“24, o „220.lv“ – 3,5 karto didesnė nei „1a.lv“.25 Tai rodo, kad naudojimasis šiomis platformomis yra įprasta vartotojų apsipirkimo elgsena.
Pasitelkiant „SimilarWeb“ duomenis galima įvertinti, kokiu mastu vartotojai lankosi keliose platformose per 12 mėnesių laikotarpį (tai gali būti laikoma vartotojų polinkio naudotis keliomis platformomis atliekant kelis pirkimus rodikliu) arba per trumpesnį vienos dienos laikotarpį, taip įvertinant, kokiu mastu vartotojai lygina pasiūlymus skirtingose platformose, kai atlieka vieną pirkimą (išsamesnis paaiškinimas pateikiamas A priede). Tačiau svarbu pažymėti, kad šie duomenys rodo tik vartotojų apsilankymus atitinkamose svetainėse ir neapima informacijos apie faktinius sandorius ar apsilankymų dažnumą. Vertinant kartu su kitais šioje dalyje pateiktais įrodymais, šie duomenys gali būti naudojami kaip bendrų daugiatinkliškumo tendencijų krypties rodiklis, net jei jo mastas gali būti pervertintas ar nepakankamai įvertintas.
Pirmiausia pažvelgus į ilgesnį 12 mėnesių laikotarpį Lenkijoje matyti, kad nors dauguma vartotojų „Allegro“ renkasi kaip pagrindinę platformą, nemaža jų dalis lankosi ir kitose prekybos platformose, pavyzdžiui, „Temu“, „AliExpress“ ar „Amazon.pl“. Kaip minėta 7.1 dalyje, 42,3 proc. „Allegro“ naudotojų, gyvenančių Lenkijoje, per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. nesilankė nė vienoje iš kitų penkių populiariausių Lenkijos elektroninių prekyviečių.26 Iš 57,7 proc. „Allegro“ naudotojų, kurie apsilankė bent vienoje kitoje platformoje, daugiau nei pusė pasirinko tik vieną iš tų keturių platformų.27 Per tą patį laikotarpį „Allegro“ taip pat aplankė 55,9 proc. „Temu“ naudotojų, 73,6 proc. „AliExpress“ naudotojų, 76,6 proc. „Amazon“ naudotojų ir 71,1 proc. „Empik“ naudotojų.
Vartotojai taip pat gali rinktis kelis alternatyvius pardavimo kanalus ar platformas, nors jie gali būti labiau papildomi nei pakaitiniai sprendimai. Pavyzdžiui, kaip jau minėta, daugelis Lenkijos vartotojų naudojasi KSIP platforma „OLX“, kurios funkcijos papildo „Allegro“ platformą, nes ji orientuota į naudotojas prekes. Per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. 37,3 proc. „Allegro“ lankytojų taip pat lankėsi „OLX“ svetainėje, o likę 62,7 proc. lankėsi tik „Allegro“.28
Apibendrinant galima teigti, kad aprašytas daugiatinkliškumo modelis rodo tvirtą „Allegro“ poziciją kaip daugelio vartotojų pagrindinį pasirinkimą, nors tam tikromis aplinkybėmis kai kurie vartotojai gali naudotis ir kitomis platformomis.
Lietuvoje ir Latvijoje taip pat galima pažvelgti į vartotojų pusę iš platesnės perspektyvos ir analizuoti vartotojų naudojimąsi daugiatinkliškumu (didelėmis bendrosiomis elektroninėmis prekyvietėmis ir mažmenininkais). Lietuvoje, vertinant visą vartotojų grupę, kuri per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. lankėsi bet kurioje iš „Pigu“, „Senukų“ ir „Varle“ (trijų didžiausių Lietuvos bendrųjų elektroninių prekyviečių ir mažmenininkų) platformų, 40,8 proc. „Pigu“ vartotojų lankėsi tik „Pigu“ platformoje, 41,2 proc. – „Senukų“, o 24,1 proc. – „Varle“. 19 proc. visų vartotojų lankėsi visose trijose platformose.29 Latvijoje, vertinant vartotojų, kurie lankosi „Pigu“ platformoje „220.lv“ ir internetinio mažmenininko „Senukai“ svetainėse „1a.lv“ bei „Ksenukai.lv“, skaičių, paaiškėjo, kad 59,3 proc. „220.lv“ lankytojų per tą patį 12 mėnesių laikotarpį lankėsi tik šioje platformoje ir niekada nesilankė „1a.lv“ ar „ksenukai.lv“.30 Tai matyti 7.8 paveiksle tiek Lietuvos, tiek Latvijos atveju. Nors pasitaiko atvejų, kai vartotojai naudojasi keliomis platformomis, didelė dalis vartotojų, kurie naudojasi tik „Pigu“, ypač Latvijoje, rodo, kokia svarbi ši platforma yra šių šalių vartotojams.
Pastaba. Auditorijos persidengimas rodo, kokiu mastu sutampa iki penkių skirtingų svetainių unikalūs lankytojai per nurodytą laikotarpį. Svarbu pažymėti, kad apskritimo dydis rodo ne svetainės pasiekiamumą, o kiek įvairios auditorijos sutampa. Kadangi šis rodiklis apima ne tik Lietuvos ar Latvijos vartotojus, EBPO išanalizavo viso pasaulio vartotojų elgseną, atsižvelgdama tik į svetaines su „.lt“ arba „.lv“ domenu (paprastai apie 90 proc. viso jų srauto būna iš Lietuvos arba Latvijos).
Šaltinis: „SimilarWeb“ duomenys.
Siekiant įvertinti tikimybę, kad vartotojai, pirkdami vieną prekę, naudojasi keliomis skirtingomis bendrosiomis elektroninėmis prekyvietėmis, tikslinga atsižvelgti į tos pačios dienos laikotarpį apimančius duomenis. Šie duomenys taip pat padeda suprasti, kaip intensyviai konkuruoja skirtingos elektroninės prekyvietės kiekvienoje šalyje, ir parodo esminį pagrindinių rinkos dalyvių skirtumą.
Šioje dalyje pateiktą vartotojų perėjimo į kitas platformas ir daugiatinkliškumo analizę reikėtų vertinti kartu su 6 skyriuje pateiktais kryžminio naršymo duomenimis, kuriuose nagrinėjama vartotojų rinkos pusė ir skirtingų tipų platformų konkurencijos intensyvumas. Visų pirma 6 skyriuje pabrėžiama, kad tam tikros platformos ypatybės gali ilgainiui formuoti vartotojų elgseną, skatindamos vis labiau pasikliauti ribotu platformų skaičiumi.
Nors pirmiau pateikti duomenys tiesiogiai neparodo, ar yra kliūčių, trukdančių vartotojui pakeisti platformą arba vienu metu naudotis keliomis platformomis, jie padeda suprasti, kokiu mastu vartotojai gali praktiškai imtis šių veiksmų (vienas iš tai lemiančių veiksnių yra tokių kliūčių dydis).
Pardavėjų pusė
Pardavėjai, bandydami pereiti į kitas platformas arba jose plėstis, susiduria su nemažomis išlaidomis ir praktinėmis kliūtimis. Jiems reikia laiko ir išteklių, kad perprastų skirtingų platformų veikimo principus, pertvarkytų prekių skelbimus, integruotųsi su naujomis logistikos sistemomis bei sukurtų naujus palaikymo kanalus su platformų operatoriais. Be to, pardavėjams gali būti brangu ir sunku palaikyti kelias logistikos grandines tiekimui į skirtingas elektronines prekyvietes. Išlaidos gali augti dėl kelių sandėlių ir siuntų pristatymo partnerių išlaikymo bei integruotų tikralaikio atsargų valdymo sprendimų diegimo ir palaikymo. Pardavėjai taip pat gali vis labiau prisirišti prie tam tikros platformos, nes investuoja į savo reitingų ir atsiliepimų platformoje kūrimą, kurio negalima perkelti į alternatyvias platformas.
Daugeliui pardavėjų tikėtina komercinė daugiatinkliškumo nauda neatsveria šių sąnaudų, ypač kai konkuruojančios platformos dėl mažesnio vartotojų pasiekiamumo siūlo mažesnes pardavimo apimtis arba mažesnę maržą ir gali nesuteikti pardavėjams prieigos prie naujų vartotojų grupių, kurių jie negali pasiekti per dominuojančią platformą.
Taigi pardavėjų sprendimą gali lemti pridėtinė vertė, kurią suteikia nauja platforma ar pardavimo kanalas, t. y. papildomų ir skirtingų vartotojų, kuriuos jie galėtų pasiekti per tą kanalą, skaičius. Pavyzdžiui, „Allegro“ platformoje veikiantis pardavėjas gali būti mažiau linkęs plėsti savo veiklą į „Amazon.pl“, jei žino, kad dauguma „Amazon.pl“ vartotojų jau yra užsiregistravę „Allegro“. Jam tektų patirti papildomų išlaidų, tačiau nebūtinai pavyktų pritraukti naujų klientų, nors jų motyvacija gali skirtis priklausomai nuo konkretaus „Amazon“ pasiūlymo, įskaitant mokesčius.
Papildomų sunkumų kelia ir kalbos barjeras. Vietiniams pardavėjams, svarstantiems galimybę plėstis į užsienio platformas, gali būti sunku jomis naudotis, nes jos pateikiamos daugiausia anglų ar kitomis užsienio kalbomis. Nors yra automatinio vertimo priemonių, jos visiškai nepašalina šios kliūties, nes pardavėjams tenka teisinė atsakomybė pateikti tikslią informaciją apie gaminį pagal vartotojų apsaugos reikalavimus. Todėl tokios priemonės ne visada užtikrina verslo klientams reikalingą tikslumą ir teisinį tikrumą.
Iš turimų duomenų apie daugiatinkliškumą galima spręsti, kad nors dauguma pardavėjų ir toliau koncentruojasi įsitvirtinusiose platformose, tam tikra dalis taip pat naudojasi alternatyviomis platformomis. Tai gali reikšti, kad pardavėjai, norėdami pasiekti kuo platesnę vartotojų auditoriją, turi likti didžiausioje platformoje net ir veikdami konkurentų platformose. Lenkijoje suinteresuotosios šalys teigia, kad didelė dalis prekybininkų veikia tik „Allegro“ platformoje arba ją laiko savo pagrindine prekybos vieta. Lietuvoje turimi duomenys rodo, kad daugelis „Varle“ pardavėjų yra užsiregistravę „Pigu“ platformoje, tačiau priešingas atvejis pasitaiko retai. Latvijos pardavėjai neturi galimybės naudotis keliomis platformomis, kurių auditorija ir paslaugų asortimentas būtų panašūs.
Savo ruožtu tarptautinės platformos arba nepriima vietinių pardavėjų, arba ir toliau daugiausia remiasi užsienio pardavėjais, todėl vietinių prekybininkų skaičius jose yra nedidelis. Suinteresuotųjų šalių teigimu, „Amazon“ įžengimas į Lenkijos rinką nesukėlė žymių pokyčių pardavėjų dinamikoje, o tokios platformos kaip „AliExpress“ ir „Temu“, nors ir veikiančios pagal kitokius verslo modelius, iki šiol daugiausia dėmesio skyrė tiesioginei tarpvalstybinei prekybai ir vietinių pardavėjų ekosistemas pradėjo kurti tik 2025 m. pabaigoje. Nesant gerų alternatyvų, šiuo metu vidaus pardavėjai ir toliau daugiausia koncentruojasi „Allegro“ ir „Pigu“.
Pradėję prekiauti „Amazon.pl“, pardavėjai paprastai nepasitraukia iš „Allegro“ platformos. Vietoj to, jie palaiko savo veiklą abiejose platformose. Šiame kontekste verta paminėti vieno suinteresuotojo asmens pastabas. Jis teigė, kad, nors „Allegro“ neseniai padidino komisinius mokesčius, pardavėjai ir toliau laiko šią platformą nepakeičiamu pardavimo kanalu (ir todėl nenori pereiti prie tokių alternatyvų kaip „Amazon“). Tai patvirtina nuomonę, kad „Allegro“ užimama padėtis rinkoje ir galimybė naudotis didele vartotojų baze ir toliau nusveria susirūpinimą dėl kainų ir mokesčių struktūros.
Nuostatos dėl didžiausio palankumo statuso suteikimo31 gali dar labiau apriboti pardavėjų laisvę, kai jie naudojasi keliomis platformomis, ir taip padidinti kliūtis naujiems rinkos dalyviams. Pavyzdžiui, kainų pariteto įsipareigojimai gali neleisti pardavėjams siūlyti konkurencingesnių kainų kitose platformose ar savo pačių internetinėse parduotuvėse, o asortimento pariteto sąlygos gali apriboti pardavėjų galimybę kitur siūlyti platesnį prekių asortimentą. Tokie apribojimai gali sustiprinti pardavėjų santykių su pagrindinėmis platformomis išskirtinumą ir apsunkinti naujų rinkos dalyvių galimybes pritraukti pardavėjų į savo platformas siūlant mažesnius mokesčius, nes sutaupytų lėšų negalima perduoti vartotojams. Kaip toliau aptariama 8 skyriuje, tam tikros formos nuostatas dėl didžiausio palankumo statuso suteikimo taiko ir „Allegro“ Lenkijoje, ir „Pigu“ Lietuvoje bei Latvijoje.
7.2.4. Vertikalioji integracija
Kaip jau minėta, rinkoje įsitvirtinusių platformų vertikaliosios integracijos mastas yra labai svarbus vertinant elektroninių prekyviečių horizontaliąją konkurenciją ir konkurencingumo lygį. Taip yra todėl, kad vertikaliai integruotos paslaugos gali daryti didelę įtaką platformų pasiūlai tiek pardavėjų, tiek vartotojų pusėje, o tai lemia jų pasirinkimą tarp konkuruojančių elektroninių prekyviečių. Be to, platformos gali pasinaudoti savo padėtimi kitose vertikaliai susijusiose rinkose, kad įgytų pranašumą prieš kitas elektronines prekyvietes. Kiti klausimai, susiję su platformų vertikaliąja ir konglomeratine plėtra bei ekosistemomis, išsamiau aptariami 7.3 dalyje.
Vertikalioji integracija – tai įmonės veiklos plėtra tiekimo grandinėje, paprastai įsigyjant ar plėtojant tiekimo grandinės pradžioje ar pabaigoje veikiančius subjektus, kurie remia arba papildo pagrindinę įmonės veiklą. Elektroninių prekyviečių atveju vertikalioji integracija dažnai reiškia gretimų (įskaitant logistikos ir mokėjimo paslaugų) arba pagalbinių (pvz., reklamos) rinkų funkcijų internalizavimą (išsamiau aprašyta 2 skyriuje). Mišrių prekyviečių atveju vertikalioji integracija taip pat gali apimti savo mažmeninės prekybos veiklos vystymą kartu su elektroninės prekyvietės paslaugomis.
Vertikalioji integracija gali padidinti veiklos efektyvumą ir pagerinti naudotojų patirtį. Tačiau vertikaliai integruotos platformos gali norėti ir galėti išstumti konkuruojančius paslaugų teikėjus iš pradinės ar galutinės grandies rinkų. Tai gali padidinti kliūtis patekti į rinką ir sustiprinti rinkoje įsitvirtinusių prekyviečių pozicijas, nes konkurentams apribojama galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis arba alternatyvios platformos tampa mažiau patrauklios. Kai dominuojanti prekyvietė susijungia su pagrindiniais paslaugų teikėjais, ypač veikiančiais gretimose rinkose, pavyzdžiui, logistikos ar kainų palyginimo paslaugų, ji gali dar labiau sustiprinti savo padėtį ir sumažinti veiksmingos konkurencijos galimybes. Vertikalioji integracija taip pat gali didinti kliūtis patekti į rinką, nes naujos platformos, norėdamos veiksmingai konkuruoti su rinkos senbuviais, gali būti priverstos vienu metu žengti į kelias rinkas, o ne tik į pagrindinę.
„Pigu“ veikla Lietuvoje ir Latvijoje pasižymi vidutiniu vertikaliosios integracijos lygiu. „Pigu“ sukūrė savo užsakymų įgyvendinimo infrastruktūrą ir per savo FBP tinklą, veikiantį visame Baltijos regione, pardavėjams teikia sandėliavimo ir pristatymo paslaugas. Šios paslaugos pristatomos kaip neprivalomos, tačiau pardavėjai, norintys greitesnio pristatymo ar didesnio matomumo platformoje, gali būti skatinami jomis naudotis. „Pigu“ taip pat valdo firminius paštomatus ir fizines parduotuves, taip sustiprindama savo, kaip mišraus internetinio ir tradicinio verslo atstovės, pozicijas. Nors šios integracijos didina logistikos efektyvumą, jos taip pat gali riboti trečiųjų šalių logistikos paslaugų teikėjų galimybes konkuruoti lygiomis sąlygomis ir didinti platforma besinaudojančių pardavėjų priklausomybę. Taip yra todėl, kad pardavėjams vis labiau integruojantis į „Pigu“ užsakymų įgyvendinimo infrastruktūrą, jų galimybės prekiauti kitose elektroninėse prekyvietėse gali būti apribotos. Kaip paaiškinta 4 skyriuje, „Pigu“ yra mišri elektroninė prekyvietė, išsivysčiusi iš internetinės mažmeninės prekybos verslo, todėl per platformą ji prekiauja ir savo prekėmis.
Lenkijoje „Allegro“ pasižymi didesniu vertikaliosios integracijos lygiu. Per pastaruosius kelerius metus platforma išsiplėtė į kelias papildomas rinkas. Kaip jau minėta, „Allegro“ įsigijo „Ceneo“ – didžiausią kainų palyginimo svetainę Lenkijoje, ir taip įgijo galimybę kontroliuoti svarbų vartotojų paieškos kanalą bei potencialiai daryti įtaką konkurentų srautui. Be to, bendrovė bendradarbiauja su didžiausia šalies logistikos įmone „InPost“, o įsigydama „X-press Couriers“ ir plėtodama paštomatų tinklą sustiprino savo logistikos infrastruktūrą bei kontrolę paskutinės grandies pristatymų srityje.
Šios integracijos sudaro kompleksinę ekosistemą, apjungiančią prekybos platformos funkcionalumą su kainų palyginimo ir logistikos paslaugomis (taip pat kitomis koncerno plėtros kryptimis, kurios aptariamos 7.3 dalyje), ir gali sustiprinti „Allegro“ dominuojančią padėtį pagrindinėje rinkoje. Pardavėjai gali tapti priklausomi nuo „Allegro“ vertikaliai integruotų priemonių ir infrastruktūros, kad užtikrintų savo matomumą ir konkurencingumą. Kartu dėl šių integracijų naujoms ar mažesnėms platformoms gali būti sunkiau konkuruoti vienodomis sąlygomis, nesiūlant panašių papildomų paslaugų. „Allegro“ taip pat vis dažniau savo interneto platformoje siūlo savo mažmeninės prekybos prekes. Galimas poveikis konkurencijai, kylantis dėl tokios ekosistemos sukūrimo ir stiprinimo, taip pat dėl trukdymo patekti į rinką, išsamiau aptariamas 7.3 dalyje.
Apibendrinant galima teigti, kad Lenkijoje vertikalioji integracija yra ryškesnė nei Lietuvoje ar Latvijoje. „Allegro“ sukūrė arba įsigijo įvairių paslaugų pagalbinėse rinkose, todėl atsirado trukdymo patekti į rinką rizika, kuri gali atgrasyti naujus rinkos dalyvius ir riboti konkurenciją. Savo ruožtu „Pigu“ vertikalioji integracija iš esmės apsiriboja logistikos paslaugomis ir mišrios formos mažmeninės prekybos infrastruktūra, nors vis dar gali kilti trukdymo patekti į rinką rizika.7.3 dalyje išsamiau nagrinėjamos „Allegro“ ir „Pigu“ ekosistemos, įskaitant tai, kokiu mastu platformų ekosistemų strategijos gali sustiprinti jų įtaką rinkoje.
7.2.5. Išvados
Kaip aprašyta 7.1 dalyje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje yra didelė pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių koncentracija pardavėjų pusėje ir tam tikra koncentracija vartotojų pusėje. Kiekvienu atveju šioms šalims būdinga tai, kad jose veikia viena dominuojanti elektroninė prekyvietė, kuri susiduria su ribotu konkurenciniu spaudimu (skirtingu mastu, priklausomai nuo šalies). Be to, kaip nurodyta 7.2 dalyje, stiprus netiesioginis tinklo efektas, didelė masto ekonomija, vidutinės perėjimo išlaidos, apribojimai naudotojams naudotis keliomis platformomis bei skirtingi pagrindinių rinkos dalyvių vertikaliosios integracijos lygiai yra labai svarbūs veiksniai, darantys įtaką elektroninių prekyviečių konkurencijos sąlygoms.
Lenkijoje „Allegro“ užima reikšmingą rinkos dalį bei naudojasi tinklo efektu, didele masto ekonomija ir ribota konkurencija, todėl, jei neįvyks reikšmingų struktūrinių pokyčių, mažai tikėtina, kad artimiausiu metu ar vidutinės trukmės laikotarpiu jos pozicija pasikeis. Pardavėjų pusėje efektyvią konkurenciją riboja jos kaip pagrindinio kanalo, per kurį pasiekiami Lenkijos vartotojai, padėtis, vertikaliai integruotos paslaugos ir didelės perėjimo išlaidos. Kalbant apie vartotojus, „Allegro“ lokalizavimo strategija ir pasitikėjimas prekių ženklu lemia nedidelį norą pereiti prie kitos platformos, todėl „Allegro“ išlieka populiariausia vartotojų platforma. „Allegro“ stipri pozicija yra ne tik ankstyvo patekimo į rinką pasekmė, bet ir struktūrinių ypatybių bei strateginės veiklos rezultatas, dėl kurio konkurentams tapo vis sunkiau patekti į rinką ir joje plėstis. Nepaisant didelių „Amazon“ investicijų į Lenkijos rinką, jos ribotas poveikis konkurencijai rodo, kokie sunkumai kyla bandant konkuruoti su struktūriškai pranašesniu rinkos senbuviu.
Santykinai didelė rinkos dalis, ribota konkurencija ir kliūtys patekti į rinką bei joje plėstis leidžia manyti, kad konkurencinis spaudimas „Pigu“ yra ribotas pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių srityje tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, ypač pardavėjų pusėje. „Pigu“ pranašumas yra integruotas paslaugų paketas, apimantis visą logistikos grandinę, bei tai, kad šios paslaugos atitinka šalies vartotojų ir pardavėjų poreikius. Visi šie veiksniai, kuriuos sustiprina 7.2 dalyje aprašytos pagrindinės rinkos ypatybės, sudaro kliūtis konkurentų platformoms patekti į rinką ir joje plėstis bei riboja veiksmingą pakeičiamumą abiejose pusėse. Vertinant platesnį visų bendrųjų elektroninių prekyviečių, šiuo metu veikiančių pagal skirtingus verslo modelius, scenarijų, tai rodo, kad rinka gali būti nepakankamai konkurencinga, net ir esant nominalioms tarpvalstybinėms alternatyvoms.
7.1 ir 7.2 dalyse pateikti įrodymai ir analizė leidžia daryti išvadą, kad pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių konkurencijos lygis yra sumažėjęs, todėl „Allegro“ ir „Pigu“ turi ilgalaikį konkurencinį pranašumą, kurį konkurentams sunku įveikti.
Elektroninių prekyviečių konkurenciją šiose šalyse lemia stiprus netiesioginis tinklo efektas. Kadangi „Allegro“ ir „Pigu“ yra pagrindiniai kanalai, per kuriuos galima pasiekti vietinius vartotojus, jie tampa „būtinais“ kanalais pardavėjams šiose trijose šalyse (nors ir skirtingu mastu), o potencialiems naujiems rinkos dalyviams tenka susidurti su didelėmis kliūtimis patekti į rinką, nes jiems tenka vienu metu žengti į abi rinkos puses (pritraukiant tiek vartotojus, tiek pardavėjus).
Pirmaujančių platformų pozicijas taip pat sutvirtino didelė masto ekonomija. Lenkijoje „Allegro“ masto ekonomijos pranašumai yra labai akivaizdūs, o tokiose mažose nacionalinėse rinkose kaip Lietuva ir Latvija gali būti, kad rinkos senbuviai pasiekė tokį masto lygį, kuris trukdo naujiems rinkos dalyviams įsitvirtinti toje pačioje pagrindinėje rinkoje (nors „Temu“ padėtis vis dar kinta).
Vartotojams šių pirmaujančių platformų naudojimas yra tapęs įprasta pirkimo elgsenos dalimi: jie jomis pasitiki, vertina platų prekių asortimentą ir lokalizacijos sprendimus, o lojalumo programos bei papildomos paslaugos didina perėjimo išlaidas. Lenkijoje ši dinamika yra labai ryški, o Lietuvoje ir Latvijoje ji tik pradeda formuotis.
Pardavėjams sudėtinga prekiauti keliose platformose ar jas keisti dėl didelių integracijos išlaidų. Šios išlaidos yra didesnės tiems pardavėjams, kurie naudojasi įsitvirtinusios platformos logistikos arba finansinėmis paslaugomis. Iš praktikos matyti, kad dauguma pardavėjų ir toliau aktyviai renkasi dominuojančias platformas, nes nori pasiekti kuo platesnę vartotojų auditoriją, tačiau dalis pardavėjų prekiauja ir keliose alternatyviose platformose.
Pirmaujančių platformų vertikalioji integracija, kuri labiausiai pasireiškia „Allegro“ atveju, taip pat sudaro kliūčių naujiems rinkos dalyviams, kurie, norėdami veiksmingai konkuruoti, turi pasiūlyti tokį patį paslaugų spektrą kaip ir šios platformos.
Remiantis išvada, kad vertikalioji integracija yra svarbus elektroninių prekyviečių konkurencijos aspektas, šioje dalyje išsamiau analizuojami pagrindiniai vertikalieji, konglomeratiniai ir ekosisteminiai konkurencijos aspektai, susiję su elektroninėmis prekyvietėmis kiekvienoje iš trijų šalių.
Nors ši analizė ir toliau yra elektroninių prekyviečių konkurencijos vertinimo dalis, prieš tai pateiktos išvados dėl rinkos struktūros ir tam tikrų platformų stiprios padėties rinkoje reiškia, kad ji neišvengiamai bus sutelkta į „Allegro“ Lenkijoje bei „Pigu“ Latvijoje ir Lietuvoje. Šiuo atveju „Pigu“ verslo strategijos vertinamos kartu abiejose šalyse, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamose geografinėse rinkose konkurencinės sąlygos ir konkurentų grupės yra identiškos. Tai daroma siekiant parodyti bendrą „Pigu“ vertikaliąją ir konglomeratinę plėtrą bei su tuo susijusią jos ekosistemos raidą.
Šioje dalyje nagrinėjama, kaip „Allegro“ ir „Pigu“ – svarbiausios regione veikiančios platformos – išplėtė savo veiklą į kitas papildomas rinkas. Taip pat aptariamos vertikaliosios integracijos ar susijungimų problemos, kurios gali kilti dėl šios plėtros, bei tai, kokiu mastu šių platformų besiplečiančios ekosistemos gali sukurti ilgalaikius konkurencinius pranašumus, mažinančius konkurenciją tiek pagrindinėje rinkoje, tiek už jos ribų. Visų pirma, šioje dalyje išsamiai apžvelgiama platformų logistikos infrastruktūra, mokėjimo sistemų integracija, kitos vartotojams skirtos paslaugos, geografinė plėtra ir duomenų kaupimas.
Pažymėtina, kad tiek „Allegro“, tiek „Pigu“ yra vertikaliai integruotos mišrios prekyvietės, kurios prekiauja ne tik jų platforma besinaudojančių pardavėjų prekėmis, bet ir savo pačių prekėmis, taip tiesiogiai konkuruodamos su jais galutinės grandies mažmeninėse rinkose. Nors ši tema trumpai aptariama šioje dalyje, dėl didelės svarbos šiems santykiams ji išsamiai nagrinėjama atskirai 8 skyriuje, skirtame platformų ir pardavėjų sąveikai.
7.3.1. Logistikos integracijos poveikis konkurencingumui
Pirmasis aspektas, į kurį reikia atsižvelgti, yra „Allegro“ ir „Pigu“ vertikalioji integracija logistikos paslaugų srityje.
Kaip apibendrinta 4 skyriuje, „Allegro“ teikia pardavėjams užsakymų įgyvendinimo paslaugas ir turi savo tiesiogiai valdomą pristatymo programą, įskaitant paštomatus. „Pigu“ taip pat turi savo užsakymų įgyvendinimo infrastruktūrą, įskaitant sandėlius, platinimo tinklą ir nedidelį paštomatų tinklą Vilniuje.
Tokia vertikalioji integracija gali padidinti efektyvumą. Pavyzdžiui, „Allegro“ teigia, kad turėdama savo paštomatų tinklą ir pristatymo paslaugas, bendrovė gali geriau kontroliuoti pristatymus ir, didėjant veiklos mastui, sumažinti vidutines pristatymo išlaidas (Reuters, 2025[14]). Žvelgiant iš pardavėjų perspektyvos, integruotos logistikos paslaugos sumažina veiklos naštą ir užtikrina patogumą, ypač kai siuntimo paslaugos yra sklandžiai susietos su prekybos platformos sąsaja, užsakymų įgyvendinimo procesais ir grąžinamų prekių valdymo sistemomis. Tokios funkcijos gali būti ypač naudingos mažesniems ar naujiems pardavėjams, kuriems gali trūkti išteklių ar veiklos masto, kad galėtų plėtoti savo logistikos veiklą.
Tačiau tokia vertikalioji plėtra gali turėti įtakos ir konkurencijai. Pavyzdžiui, „Allegro“ ir „Pigu“ gali taikyti lengvatines kainas, reklamines akcijas, reitingavimo algoritmus ar pardavėjų sąlygas, kad paskatintų pardavėjus naudotis jų užsakymų įgyvendinimo paslaugomis, taip padidindamos perėjimo išlaidas ir sukeldamos kliūčių konkurentų prekybos platformoms patekti į rinką. Potencialūs rinkos naujokai turėtų pasiūlyti panašias logistikos paslaugas, įskaitant užsakymų įgyvendinimą ir sandėliavimą, kad pritrauktų pardavėjus, kurie naudojasi „Allegro“ ir „Pigu“ teikiamomis kompleksinėmis logistikos paslaugomis. Tai taip pat turi įtakos pardavėjų pasirinkimui turėti kelis pardavimo kanalus, nes pardavėjai, kurie naudojasi pirmaujančių platformų logistikos paslaugomis, greičiausiai nenorės neefektyviai pirkti tų pačių paslaugų iš alternatyvios prekybos platformos ar trečiųjų šalių logistikos paslaugų teikėjų.
Be to, kaip pabrėžta 5 skyriuje, elektroninėms prekyvietėms būtina turėti pakankamai paštomatų. Tai labai priklauso nuo turimos fizinės erdvės. Norėdami sėkmingai konkuruoti, logistikos paslaugų teikėjai turi įrengti savo paštomatus didelės vertės ir ribotos erdvės vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose, degalinėse ir automobilių stovėjimo aikštelėse, kurias vartotojai labai vertina. Savo ruožtu elektroninėms prekyvietėms labai svarbu turėti prieigą prie šių logistikos tinklų. Jos gali bendradarbiauti su logistikos paslaugų teikėjais arba, esant vertikaliai integracijai, kurti nuosavą paštomatų tinklą strategiškai patraukliausiose vietose.
Tai, kokiu mastu logistikos paslaugų teikėjai ir elektroninės prekyvietės gali gauti išskirtinę prieigą prie didelės vertės vietų (pvz., paštomatų operatoriams sudarant išskirtinius susitarimus su prekybos centrų tinklais arba prekyvietėms bendradarbiaujant tik su tam tikrais pristatymo paslaugų teikėjais), riboja alternatyvių paslaugų teikėjų galimybes konkuruoti, nes jie negali pasiekti masto, būtino vartotojų poreikiams patenkinti.
Tai greičiausiai kelia didesnį susirūpinimą rinkose, kuriose konkurencija yra labiau apribota, kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur siuntų pristatymo paslaugų rinka yra labiau koncentruota nei Lietuvoje ar Latvijoje. Kaip nurodyta 4 skyriuje, „InPost“ turi daug didesnį paštomatų tinklą nei artimiausi konkurentai. „Allegro“ ir „InPost“ yra sudariusios septynerių metų partnerystės sutartį, galiojančią iki 2027 m., nors ši sutartis nėra išskirtinė. Be to, kaip jau minėta, „Allegro“ vis labiau konkuruoja su „InPost“ logistikos srityje (Reuters, 2025[14]). Lietuvoje ir Latvijoje logistikos rinkoje veikia daugiau įmonių – kiekvienoje šalyje yra po šešis pagrindinius siuntų pristatymo paslaugų teikėjus. „Pigu“ bendradarbiauja su trimis iš jų kiekvienoje šalyje, taip pat turi nedidelį savo paštomatų tinklą. Taigi, konkrečių logistikos paslaugų teikėjų ar elektroninių prekyviečių motyvacija ir galimybės užsitikrinti išskirtines vietas šiose trijose šalyse gali skirtis.
Taip pat gali kilti susirūpinimas, jei platformų teikiama pirmenybė savo pačių logistikos paslaugoms apribotų konkurencines galimybes galutinės grandies logistikos rinkose bei atimtų iš konkurentų galimybę konkuruoti dėl masto. Pardavėjams, kurie naudojasi „Allegro“ ar „Pigu“, kad pasiektų vartotojus, gali būti sunkiau pasirinkti alternatyvius logistikos partnerius, kurie papildytų arba pakeistų „Allegro“ ir „Pigu“ teikiamas užsakymų įgyvendinimo paslaugas. Taip yra todėl, kad alternatyvūs logistikos paslaugų teikėjai gali siūlyti mažiau funkcijų arba jų paslaugos gali būti prasčiau integruotos į rinkos lyderių platformas, palyginti su pastarųjų vertikaliai integruotomis paslaugomis, arba todėl, kad rinkos lyderiai pardavėjams, besinaudojantiems jų logistikos paslaugomis, teikia tam tikras nuolaidas ir paskatas. Dėl to gali atsirasti kliūčių patekti į rinką alternatyviems logistikos paslaugų teikėjams, kurie gali būti nepajėgūs konkuruoti dėl kainos ar kokybės, nes dėl platformų logistikos ir rinkos paslaugų susiejimo jie atsiduria nepalankioje padėtyje. Be to, yra ir kitų struktūrinių kliūčių patekti į šį sektorių, įskaitant tinklo efekto, kuris daro įtaką konkurencijai galutinės grandies logistikos rinkose, svarbą.
„Allegro“ ir „Pigu“ plėtra logistikos srityje turi dar didesnį poveikį. Nors šie pajėgumai akivaizdžiai didina efektyvumą, jie taip pat padeda palaipsniui stiprinti „Allegro“ ir „Pigu“ platformų ekosistemas, kaip išsamiau aptariama 7.3.5 dalyje. Integruodamos logistiką į pačią platformą, „Allegro“ ir „Pigu“ gali sumažinti pardavėjų veiklos naštą, taip stiprindamos vartotojų lojalumą ir mažindamos paskatas naudotis kitomis platformomis. Tačiau šiomis logistikos paslaugomis gali naudotis tik įmonės, prekiaujančios „Allegro“ ir „Pigu“ prekyvietėse. Tai reiškia, kad pardavėjai, norėdami pasinaudoti jų logistikos sistemų privalumais (įskaitant tarpvalstybinę sklaidą, greitą pristatymą ir supaprastintą užsakymų įgyvendinimą), turi jungtis prie platformos. Dėl to „Allegro“ ir „Pigu“ logistikos infrastruktūra ne tik tampa pridėtinės vertės paslauga, bet ir veiksmingai susieja galimybę naudotis esminėmis paslaugomis (užsakymų įgyvendinimu ir pristatymu) su pačios platformos naudojimu.
„Pigu“ atveju jos tarpvalstybinis logistikos tinklas stiprina jos, kaip regioninės e. prekybos skatintojos, vaidmenį ir gali padidinti pardavėjų, siekiančių patekti į kelias nacionalines rinkas, priklausomybę nuo platformos. Tokiu būdu FBP tampa ne tik paslauga, bet ir svarbia regioninės e. prekybos infrastruktūros dalimi, kuri gali sustiprinti „Pigu“ pozicijas ir apsunkinti pardavėjams, siekiantiems patekti į kelias nacionalines rinkas, galimybę naudotis keliomis platformomis ar pereiti į konkurentų platformas.
Vartotojams greitas ir nebrangus pristatymas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis platformos pasirinkimą. „Allegro“ ir „Pigu“ gebėjimas užtikrinti tokias pristatymo sąlygas stiprina vartotojų lojalumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad lūkesčiai dėl pristatymo greičio ir patikimumo tampa vis labiau standartizuoti. Be to, šios logistikos paslaugos leidžia „Allegro“ ir „Pigu“ siūlyti nemokamą arba lengvatinį pristatymą lojalumo programų nariams, taip dar labiau didinant vartotojų lojalumą.
Visa ši dinamika rodo, kad logistikos integracija, nors savaime nėra antikonkurencinė (ir netgi gali būti naudinga konkurencijai bei veiksminga), gali kelti susirūpinimą, kai ją įgyvendina platforma, užimanti tvirtą padėtį rinkoje. „Allegro“ ir „Pigu“ plėtra logistikos srityje stiprina vartotojų susaistymo efektą, didina kliūtis naujoms platformoms patekti į rinką ir galimai iškreipia konkurenciją gretimose rinkose. Visa tai, kartu su kitais šioje ataskaitoje aptariamais veiksniais, gali ne tik sustiprinti jų pozicijas pagrindinėje elektroninių prekyviečių rinkoje, bet ir išplėsti įtaką kitose e. prekybos vertės grandinės grandyse. Šią riziką dar labiau didina duomenų teikiamas pranašumas (taip pat žr. 7.2.4 dalį) ir tinklo efektas, būdingas didelėms skaitmeninėms platformoms.
7.3.2. Mokėjimo paslaugų integracijos privalumai ir rizika
Antra, šiame skyriuje analizuojama „Allegro“ vykdoma vertikalioji integracija mokėjimo paslaugų srityje ir jos platesnis poveikis konkurencijai. Tai gali būti ir potenciali „Pigu“ plėtros sritis.
Kaip aprašyta 4 skyriuje, „Allegro“ išplėtė mokėjimo paslaugų teikimą, pasitelkdama platų ir vis augantį nuosavų bei partnerių sprendimų spektrą. Vartotojams „Allegro“ siūlo įvairias integruotas finansavimo paslaugas, skirtas padidinti pirkimo lankstumą ir pagerinti apsipirkimo patirtį. Tarp jų yra „pirk dabar, mokėk vėliau“ (BNPL) paslaugos, tokios kaip galimybė mokėti dalimis be palūkanų naudojantis „Allegro Pay“, bei pinigų susigrąžinimo programa. Pardavėjams „Allegro“ užtikrina likvidumą ir veiklos efektyvumą teikdama tokias paslaugas kaip „Allegro Pay Business“, kuri garantuoja greitą išmokėjimą prekybininkams net ir tais atvejais, kai klientai pasirenka atidėto mokėjimo galimybę, bei „Allegro Merchant Finance“, kuri pardavėjams teikia paskolas. Nors „Pigu“ paslaugų asortimentas nėra toks platus kaip „Allegro“, bendradarbiaudama su „InBank“ ji taip pat siūlo vartojimo kreditų produktus, leidžiančius klientams mokėti dalimis iki 24 mėnesių laikotarpiu. Šios paslaugos gali būti naudingos tiek pardavėjams, tiek vartotojams: jos gali padėti didinti pardavėjų veiklos efektyvumą ir skatinti inovacijas, o vartotojams – užtikrinti didesnį patogumą ir sustiprinti pasitikėjimą.
Tvirtą rinkos poziciją užimančioms elektroninėms prekyvietėms finansinių paslaugų integracija padeda plėsti platformų ekosistemą ir galbūt padidinti vartotojų lojalumą, sustiprinti platformos patrauklumą bei padidinti pajamų generavimo potencialą vienam klientui (išsamiau aptariama 7.3.5 dalyje).
Konkurencijos požiūriu tokia vertikalioji integracija turi keletą svarbių padarinių. „Allegro“ vertikalioji integracija didina tam tikrų pardavėjų priklausomybę nuo „Allegro“. Jei pardavėjai naudojasi „Allegro“ finansinėmis paslaugomis, dėl padidėjusių perėjimo išlaidų jie gali tapti mažiau linkę arba mažiau pajėgūs prekiauti kitose platformose, net jei tos platformos siūlo mažesnius mokesčius ar geresnį matomumą. Pasitraukę iš „Allegro“ jie prarastų ne tik pardavimus, bet ir prieigą prie finansinių priemonių, nuo kurių yra priklausomi.
Kalbant apie vartotojus, jiems gali kilti didesnė susaistymo rizika, susijusi ne su viena funkcija, o su finansinių paslaugų ir platformos ekosistemos tarpusavio papildomumu. Kumuliacinis efektas sukuria dideles perėjimo išlaidas vartotojams. Pavyzdžiui, įpratę naudotis „Allegro“ kredito produktais ir viena sąsaja užsakymų įgyvendinimui, bendravimui bei garantiniam aptarnavimui, vartotojai gali būti mažiau linkę ieškoti alternatyvų, net jei kitur siūlomos žymiai mažesnės kainos ar įvairesni produktai. Tokia dinamika gali apriboti rinkos konkurencingumą ir sumažinti vartotojų reakciją į naujų ar kitų rinkos dalyvių pasiūlymus, o tai savo ruožtu didina pardavėjų priklausomybę nuo platformos. Be to, elektroninių prekyviečių ir mokėjimo paslaugų vertikalioji integracija gali riboti konkurenciją, jei didelę vartotojų bazę turinti vertikaliai integruota prekyvietė nukreipia vartotojų srautą į savo finansinius produktus, taip apribodama konkurentų galimybes pasiekti šiuos klientus. Pavyzdžiui, alternatyvioms „pirk dabar, mokėk vėliau“ paslaugoms, kurioms vartotojai gali teikti pirmenybę, gali būti sunku sukurti pakankamą mastą ir veiksmingai konkuruoti, jei jos negalės naudotis dideliu vartotojų paklausos šaltiniu.
Aprašyta dinamika rodo, kad mokėjimo paslaugų vertikalioji integracija gali dar labiau susaistyti vartotojus su elektroninių prekyviečių platformų ekosistemomis ir taip apriboti konkurencines galimybes. Tokios paslaugos gali būti labai naudingos vartotojams ir sudaryti svarbią platformos vertės pasiūlymo dalį, tačiau ilgainiui gali kilti susirūpinimas, kad jos didina perėjimo išlaidas ir sudaro kliūtis konkurentams patekti į rinką. Šis poveikis dar labiau sustiprėja, kai atsižvelgiama į kitų ekosistemos teikiamų paslaugų, kurios aptariamos toliau, kumuliacinį poveikį. Šiuo metu ši dinamika yra aktualesnė „Allegro“ nei „Pigu“, nes „Allegro“ siūlo kompleksinį finansinių paslaugų paketą.32
7.3.3. Plėtra į kitas vartotojams skirtas paslaugas
„Allegro“ savo ekosistemą išplėtė ne tik teikdama finansines paslaugas vartotojams, bet ir įtraukdama keletą kitų jiems skirtų paslaugų, be kita ko, vykdydama strateginius įsigijimus. Šis plėtros modelis leidžia jai sustiprinti naudotojų įsitraukimą ir įtvirtinti savo pagrindinės elektroninės prekyvietės paslaugų pozicijas, tačiau kartu gali kelti konkurencinių galimybių ribojimo riziką. Tai puikiai iliustruoja Lenkijoje pirmaujančios KPP bendrovės „Ceneo“ ir didžiausios internetinės bilietų pardavimo platformos „eBilet.pl“ įsigijimas. Nors šios paslaugos teikiamos skirtingose rinkose, abi jos, nors ir skirtingais būdais, prisideda prie „Allegro“ galimybių pritraukti ir išlaikyti vartotojus.
Įsigijus „Ceneo“, „Allegro“ įgijo galingą priemonę, leidžiančią daryti įtaką vartotojų sprendimams ir srautams skirtingose platformose. Toks ryšys sudaro prielaidas teikti pranašumą savo produktams – „Ceneo“ gali konkurentų sąskaita teikti pirmenybę „Allegro“ skelbimams, pavyzdžiui, suteikdama jiems aukštesnius reitingus, didesnį matomumą ar taikydama šališkas partnerių nuorodų struktūras. Gali kilti rinkos užvaldymo rizika, jei „Ceneo“ įgytų reikšmingą įtaką rinkoje ir nukreiptų srautą į „Allegro“ konkuruojančių elektroninių prekyviečių ir e. prekybos įmonių sąskaita arba pašalintų konkurentus iš platformos, taip iškreipdama konkurenciją. Taip pat gali kilti klientų ribojimo rizika, jei „Allegro“, užimdama tvirtą poziciją elektroninių prekyviečių rinkoje, nustotų integruotis su konkurentų paslaugomis ir taip apribotų jų galimybes pasiekti reikiamą mastą.
„Ceneo“ yra neabejotinai pirmaujanti Lenkijos KPP platforma – apie 90 proc. Lenkijos vartotojų srauto į KPP platformas tenka „Ceneo“ (šioje analizėje atsižvelgiama į tiesioginius Lenkijos vartotojų apsilankymus KPP platformose, įskaitant apsilankymus svetainėje shopping.google.com, tačiau neįtraukiami „Google Shopping“ rezultatai, rodomi „Google“ paieškos rezultatų puslapyje, kurių negalima aiškiai išskirti).33 Nukreipimo srautas yra aktualiausias kainai jautriems klientams, kurie dažniau naudojasi KPP platformomis, kad galėtų palyginti skirtingų platformų pasiūlymus. Tai gali atverti kelią konkurencijai su kitomis elektroninėmis prekyvietėmis ir mažmenininkais bei padėti šioms platformoms sukurti naudingą tinklo efektą. „Ceneo“ į „Allegro“ nukreipė apie 22,64 proc. išeinančio nukreipiamojo srauto, o į kitas dešimt didžiausių svetainių – vidutiniškai 2,97 proc.34 Žvelgiant iš kitos pusės, per tą patį laikotarpį 22,48 proc. „Allegro“ įeinančio nukreipiamojo srauto buvo gauta iš „Ceneo“.35 Nors „Allegro“ mastas, skelbimų kiekis ir jų populiarumas turi įtakos minėtiems skaičiams, ši integracija rodo „Ceneo“ potencialą nukreipti paklausą tiesiai į „Allegro“ platformą, taip sukuriant kliūtis konkurentams patekti į rinką ir padidinant „Allegro“ paslaugų patrauklumą pardavėjams, siekiantiems matomumo ir konversijos.
Be to, „Allegro“, turėdama prieigą prie „Ceneo“ generuojamų duomenų (pvz., paspaudimų rodiklių ir lyginamosios kainodaros dinamikos), gali patobulinti savo kainodaros strategijas, nustatyti vartotojų tendencijas anksčiau už konkurentus ir optimizuoti pardavėjų rekomendacijas. Atsižvelgiant į „Ceneo“ svarbų vaidmenį Lenkijos e. prekybos ekosistemoje, mažesniems rinkos dalyviams sunku atkartoti šią integraciją, o tai suteikia pranašumą, kuris gali sumažinti platformų tarpusavio konkurenciją ir padidinti kliūtis konkurentams, siekiantiems patekti į elektroninių prekyviečių rinką ar joje konkuruoti.
Antra, „Allegro“ konglomeratinis „eBilet.pl“ įsigijimas atlieka kitokią, tačiau ekosistemą papildančią funkciją. Nors bilietų pardavimas internetu tiesiogiai nepersidengia su fizinių prekių pardavimu, verta paminėti, kad tai suteikia „Allegro“ potencialų naują kanalą, leidžiantį didinti vartotojų įsitraukimą, vykdyti kryžminį pardavimą ir rinkti duomenis apie vartotojų elgseną, jų pasirinkimus ir pirkimo įpročius. Integravusi bilietų pardavimo paslaugas į „Allegro“ platformą, bendrovė gali sustiprinti vartotojų lojalumą ir padidinti jų sąveikos dažnumą, o tai savo ruožtu padidintų klientų išlaikymą ir srautą visoje ekosistemoje. Ilgainiui tai gali padėti „Allegro“ kurti išsamesnius vartotojų profilius, rodyti tikslingesnes reklamas ir išplėsti su lojalumo programa „Allegro Smart!“ susijusias paskatas.
Tokį efektą patvirtina faktas, kad didelė vartotojų srauto dalis lieka „Allegro“ vartotojams skirtų paslaugų ekosistemoje. 2025 m. sausio–gruodžio mėn. didžioji dalis į „Allegro“ nukreipto srauto Lenkijoje atėjo iš įmonių, priklausančių jos ekosistemai: 22,48 proc. iš „Ceneo“ ir 5,57 proc. iš „Allegro Lokalnie“ („Allegro“ teikiama KSIP paslauga).36 Didžioji dalis iš „Allegro“ išeinančio srauto taip pat lieka pačios platformos ekosistemoje – per tą patį laikotarpį 27,26 proc. srauto buvo nukreipta į „Allegro Lokalnie“. Kaip matyti iš šių rezultatų, Lenkijoje gyvenantys „Allegro“ ekosistemos platformų naudotojai labai dažnai naudojasi keliomis platformomis vienu metu. 2025 m. sausio–gruodžio mėn. nemaža dalis šių kitų svetainių naudotojų tą pačią dieną lankėsi ir „Allegro“: 81,33 proc. „Allegro Lokalnie“ naudotojų (palyginti su 40,17 proc. pirmaujančios skelbimų platformos „OLX“ naudotojų), 59,61 proc. „Ceneo“ naudotojų ir 23,13 proc. „eBilet.pl“ naudotojų.37
„Allegro“ veikla, susijusi su šiomis dviem vartotojams skirtomis paslaugomis, atspindi platesnę ekosistemos stiprinimo strategiją, kuri išsamiau aptariama 7.3.5 dalyje. Ji grindžiama pagalbinių paslaugų, nukreipiančių vartotojų srautą (kaip „Ceneo“ atveju) arba didinančių platformos patrauklumą (kaip „eBilet“ atveju), valdymu. Nors šios rinkos savo pobūdžiu skiriasi nuo pagrindinių logistikos ar mokėjimų rinkų, jos prisideda prie tos pačios konkurencinės dinamikos: didindama savo paslaugų spektrą, sudėtingumą ir tarpusavio priklausomybę, „Allegro“ sudaro didesnes kliūtis konkurentams konkuruoti lygiomis sąlygomis. Dėl šios integruotos ekosistemos „Allegro“ yra vertingesnė tiek vartotojams, tiek pardavėjams, tačiau ją taip pat sunkiau atkartoti ar pakeisti konkurentams pagrindinių elektroninių prekyviečių rinkoje.
7.3.4. Geografinės plėtros pasekmės
„Allegro“ ir „Pigu“ padidino savo geografinę veiklos aprėptį, be kita ko, vykdydamos didelius įsigijimus.
Kaip jau minėta, „Allegro“ įsigijo „Mall Group“ ir „WE|DO“, kad įsitvirtintų Vidurio ir Rytų Europoje, visų pirma Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Slovėnijoje. Tai leido „Allegro“ įsitvirtinti kaimyninėse Vidurio ir Rytų Europos rinkose, nors šiuo metu ši veikla ir toliau atskirta nuo „Allegro.pl“. „Pigu“ plėtrą Baltijos regione taip pat vykdė vadovaudamasi įsigijimais paremta strategija, kuri leido bendrovei greitai įsitvirtinti visose trijose nacionalinėse rinkose. Anksti įsigijusi Latvijos platformą „220.lv“ ir Estijos platformą „kaup24.ee“, „Pigu“ galėjo naudotis jų klientų bazėmis, pardavėjų tinklais, logistikos infrastruktūra ir prekių ženklo žinomumu. Vėliau šie įsigijimai buvo konsoliduoti į vieningą regioninį prekių ženklą ir veiklos modelį, taip sukuriant bendrą integruotą platformą, aptarnaujančią visą Baltijos regioną.
Tokia geografinė plėtra, didindama bendrą grupės mastą, gali sustiprinti „Allegro“ ir „Pigu“ derybinę galią logistikos ir viešųjų pirkimų srityje. Vartotojams ir pardavėjams jos galėtų pasiūlyti mažesnes pristatymo kainas arba palankesnes užsakymų įgyvendinimo sąlygas, o tai savo ruožtu galėtų padidinti jų konkurencingumą. Be to, ši plėtra gali leisti „Allegro“ ir „Pigu“ konsoliduoti logistikos, rinkodaros, technologijų plėtros ir duomenų analizės pajėgumus visoje grupėje ir taip sumažinti vidutines sąnaudas bei pagerinti paslaugų kokybę. Bendros investicijos į tokias sistemas gali padidinti efektyvumą ir sustiprinti jų konkurencinius pranašumus, palyginti su mažiau integruotais konkurentais. Šiuo atžvilgiu geografinė plėtra veikia kaip horizontalus svertas, stiprinantis „Allegro“ ir „Pigu“ pranašumus Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje, net jei „Allegro“ užsienio padaliniai ir toliau veikia atskirai arba turi atskirus prekių ženklus.
Jei platformų veikla yra integruota tarpvalstybiniu mastu (labiau „Pigu“ nei „Allegro“), tokia integracija suteikia vartotojams prieigą prie platesnio prekių asortimento ir didesnio pasirinkimo. Ji taip pat leidžia pritraukti daugiau ir įvairesnių pardavėjų, stiprina vartotojų lojalumą, skatina paklausą ir didina platformos patrauklumą pardavėjams. Jei platforma padeda pardavėjams pasiekti ne tik vietinius vartotojus, bet ir platesnę regioninių vartotojų auditoriją, tai gali padidinti šio platinimo kanalo pelningumą, palyginti su vietinėmis alternatyvomis, ir taip stiprinti pardavėjų priklausomybę nuo platformos. Taigi „Allegro“ ir „Pigu“ regioninis mastas gali sustiprinti netiesioginį tinklo efektą, kai platformos vertė didėja dalyvaujant abiejose rinkos pusėse, o šį efektą vietiniams konkurentams gali būti sudėtinga atkartoti.
Galiausiai dėl to atsiradusi asimetrija pasiekiamumo, masto ir pajėgumų srityse sudaro kliūtis potencialiems naujiems rinkos dalyviams. Pavyzdžiui, naujas rinkos dalyvis Lietuvoje turėtų konkuruoti ne tik su „Pigu“ vietos pasiūlymais, bet ir su didesniu mastu bei vartotojams teikiama nauda, kurią „Pigu“ gali užtikrinti dėl savo regioninės veiklos. Tokia dinamika gali visiškai atgrasyti nuo įėjimo į rinką arba susilpninti tokio įėjimo poveikį konkurencijai, taip sumažindama išorinius apribojimus „Allegro“ ir „Pigu“ veiklai.
Taigi, „Allegro“ ir „Pigu“ įsigijimais grindžiama plėtra į kitas geografines rinkas galėtų tapti dar vienu būdu sustiprinti savo pozicijas Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos rinkose.
7.3.5. Duomenų kaupimas platformų ekosistemose
Anksčiau aprašyta „Allegro“ ir „Pigu“ vertikalioji bei konglomeratinė plėtra suteikia reikšmingų pranašumų duomenų srityje, sukuria įvairovės ekonomiją pagrindinėje elektroninių prekyviečių rinkoje ir stiprina jų bendrą platformų ekosistemą, kaip išsamiau aptariama 7.3.6 dalyje.
„Allegro“ pozicijas rinkoje gali dar labiau sustiprinti galimybė kaupti, apjungti ir strategiškai panaudoti didelius kiekius vartotojų bei sandorių duomenų, gautų iš besiplečiančios ekosistemos. Integravus tokias paslaugas kaip logistika („One Fulfillment by Allegro“), mokėjimai („Allegro Pay“ ir „PayU“), klientų aptarnavimo centras („Ceneo“) ir bilietų pardavimas („eBilet.pl“), platforma gauna prieigą prie plačių ir detalių duomenų, apimančių vartotojų naršymo ir pirkimo elgseną, jautrumą kainoms, pristatymo poreikius ir pardavėjų patikimumą. Šių duomenų unikali aprėptis ir sąsajos tarp įvairių paslaugų gali suteikti didelį konkurencinį pranašumą, kurį konkurentams, veikiantiems siauresnėse rinkos nišose, gali būti sunku atkartoti.
„Allegro“ renka asmens duomenis per tiesioginę registraciją ir trečiųjų šalių prisijungimo paslaugas (pvz., „Google“, „Facebook“), įskaitant vardus, pavardes, el. pašto adresus ir profilio nuotraukas.38 Ji gali stebėti naudotojų elgseną (peržiūras, paspaudimus, pirkimus ir nuostatas), kad per rekomendavimo sistemą pritaikytų turinį ir reklamą.39 „Allegro“ dalijasi naudotojų duomenimis su kitais paslaugų teikėjais (pvz., pristatymo, mokėjimo, draudimo) tik platformos veiklai užtikrinti.40 Nors pardavėjai gali naudotis tik su sandoriais susijusiais duomenimis, „Allegro“ rengia išsamią visos platformos analizę ir gali komercializuoti suvestinius, nuasmenintus duomenis. Naudotojai gali atsisakyti sekimo (naudojamo teikiant asmeniškai pritaikytas paslaugas) ir gauti tik pagrindines funkcijas bei netikslinį turinį.41
Remiantis viešai paskelbtomis naudojimo sąlygomis ir privatumo politika, „Allegro“ pasilieka plačias teises rinkti ir tvarkyti duomenis, sugeneruotus naudojantis platforma, tokiais tikslais kaip paslaugų tobulinimas, sukčiavimo nustatymas ir pritaikytos rekomendacijos. Tačiau informacija apie tai, kokiu mastu duomenimis dalijamasi tarp dukterinių įmonių arba kaip jie naudojami komercinei strategijai formuoti, nėra viešai prieinama. Visų pirma neaišku, ar „Allegro“ naudoja šiuos duomenis siekdama suteikti pranašumą savo paslaugoms (taip pat žr. 8 skyrių) ar kurdama dinamiškos kainodaros ir reklamos priemones, su kuriomis konkurentų platformos negali lygiuotis dėl ribotų duomenų apie pirkėjų ir pardavėjų sąveiką.
„Pigu“ taip pat gali stiprinti savo pozicijas Baltijos šalių elektroninių prekyviečių segmente, nes turi galimybę rinkti, integruoti ir panaudoti didelius duomenų kiekius, sukauptus teikiant vertikaliai integruotas paslaugas. Veikdama kaip tiesioginis mažmenininkas ir trečiųjų šalių prekyvietės operatorius (taip pat turėdama užsakymų įgyvendinimo, mokėjimo ir logistikos pajėgumų), „Pigu“ kaupia išsamią informaciją apie vartotojų nuostatas, naršymo įpročius, pristatymo modelius ir pardavėjų elgseną. Šie išsamūs, tarpfunkciniai duomenys suteikia vertingą konkurencinį pranašumą, ypač palyginti su mažesnėmis ar siauresnės specializacijos platformomis.
Iš turimos informacijos matyti, kad „Pigu“ per savo e. prekybos platformą renka įvairius naudotojų duomenis, įskaitant asmens duomenis (pvz., vardą ir pavardę, el. pašto adresą, telefono numerį), sandorių duomenis (užsakytas prekes, mokėjimus, pristatymą) ir elgsenos duomenis (naršymo veiklą, nuostatas, informaciją apie įrenginį).42 Naudotojai gali pateikti neprivalomus demografinius duomenis ir dalyvauti lojalumo programose, kaip antai „Pigu klubas“.43 „Pigu“ taip pat renka techninius duomenis registruojantis ir naudojantis paskyra bei duomenis, kuriuos sugeneruoja konkrečios funkcijos, pavyzdžiui, norų sąrašai ir vietos nustatymo paslaugos.44 Šie duomenys naudojami paslaugų teikimo, klientų aptarnavimo, suasmenintos rinkodaros ir analizės tikslais.45 Suasmeninimas iš esmės priklauso nuo naudotojo sutikimo lygio.46 Be to, „Pigu“ perduoda pardavėjams būtinus pirkėjo duomenis, kad būtų įvykdyti užsakymai.47 Fizinėse parduotuvėse „Pigu“ naudoja vaizdo stebėjimo sistemas ir, laikydamasi nustatytų privatumo įsipareigojimų, dalijasi tam tikra ribota pirkėjų informacija su pardavėjais, kad būtų įvykdyti užsakymai.48
Remiantis naudojimo sąlygomis ir viešai skelbiama informacija, „Pigu“ pasilieka plačią teisę savo nuožiūra rinkti ir tvarkyti platformos generuojamus duomenis tokiais tikslais kaip paslaugų tobulinimas, sukčiavimo nustatymas ir rekomendacijų pritaikymas. Tačiau „Pigu“ viešai neskelbia, kokiu mastu šie duomenys perduodami viduje tarp verslo padalinių arba naudojami priimant su konkurencija susijusius sprendimus. Ypač trūksta aiškumo, ar „Pigu“ naudoja suvestinius duomenis savo mažmeninės prekybos veiklai remti, ar tam, kad sukurtų pranašumus (pvz., reklamines priemones, dinamiškos kainodaros priemones), kuriais negali naudotis trečiųjų šalių pardavėjai ar išorės reklamuotojai.
Tiek „Allegro“, tiek „Pigu“, kaip mišrių elektroninių prekyviečių, atveju susirūpinimą gali kelti asimetrinė šių prekyviečių ir jų trečiųjų šalių pardavėjų prieiga prie duomenų (taip pat žr. 8 skyrių). Nors „Allegro“ ir „Pigu“ renka ir centralizuoja duomenis apie visus sandorius prekybos platformoje, atskiri pardavėjai paprastai turi prieigą tik prie informacijos apie savo pačių sandorius ir beveik nemato bendrų rinkos tendencijų, pirkėjų elgsenos ar konkurentų veiklos rezultatų. Dėl šio disbalanso „Allegro“ ir „Pigu“ gali kurti reklamos ir kainodaros priemones, kurios yra veiksmingesnės už tas, kuriomis gali naudotis pardavėjai, arba, remdamosi elgsenos duomenimis, teikti pirmenybę tam tikriems pardavėjams. Šie pavojai rodo, kad „Allegro“ ir „Pigu“ duomenų pranašumai ne tik stiprina jų ekosistemą konglomerato lygiu, bet ir sutelkia komercinės informacijos kontrolę pačioje platformos operatoriaus įmonėje.
Apskritai, toks duomenų kaupimas iš įvairių paslaugų kelia susirūpinimą horizontaliuoju arba konglomeratiniu požiūriu, ypač kai tokia informacija naudojama „Allegro“ ir „Pigu“ pagrindinių prekyviečių strategijoms tobulinti. Pavyzdžiui, turėdama prieigą prie KPP naršymo duomenų, „Allegro“ gali anksčiau už konkurentus pastebėti augantį vartotojų susidomėjimą konkrečiomis prekėmis. Mokėjimų ir užsakymų įgyvendinimo duomenys leidžia realiuoju laiku gauti informaciją apie pardavėjų veiklos rezultatus ir pristatymo patikimumą, todėl „Allegro“ gali optimizuoti paieškos reitingus, skatinti geriausius pardavėjus arba itin tiksliai nukreipti reklamos kampanijas. Galimybė susipažinti su įvairių kategorijų prekių peržiūros ir pirkimo tendencijomis gali leisti „Allegro“ ir „Pigu“ anksti nustatyti augančias paklausos tendencijas, suteikiant joms pradininko pranašumą prieš nepriklausomus pardavėjus, nes jos gali greitai pasiūlyti vartotojų poreikius atliepiančias prekes. Be to, vidiniai duomenys apie užsakymų įgyvendinimą ir sandorių kokybę galėtų būti naudojami nustatant prekių išdėstymą, matomumą paieškoje ir reklamos prioritetus, taip sustiprinant platformos gebėjimą reklamuoti geriausius skelbimus ar pardavėjus tokiu būdu, kurį mažesniems rinkos dalyviams gali būti sunku atkartoti.
Šios grįžtamojo ryšio grandinės stiprina „Allegro“ ir „Pigu“ konkurencinį pranašumą: kuo daugiau naudotojų sąveikauja su platformos ekosistema, tuo vertingesni ir tikslesni duomenys, o tai savo ruožtu leidžia toliau optimizuoti veiklą ir pritraukti naujų naudotojų. Ilgainiui tai sukuria savaiminį ciklą, kuris didina naudotojų ir pardavėjų priklausomybę bei sudaro kliūčių konkuruojančioms prekybos platformoms, neturinčioms prieigos prie panašiai diversifikuotų duomenų šaltinių. Kadangi duomenų apimtis ir kokybė vis labiau lemia konkurencinę padėtį skaitmeninėse rinkose, ypač svarbu užtikrinti duomenų naudojimo tikslų, apimties ir dalijimosi jais, ypač tarp verslo padalinių, skaidrumą.
Europos Komisija, „Amazon“ (bylos AT.40462 ir AT.40703) – 2022 m. gruodžio 20 d.
Kodėl duomenų naudojimas kėlė susirūpinimą: prieiga prie neviešų pardavėjų duomenų suteikė „Amazon“ struktūrinį pranašumą, leidžiantį jai optimizuoti kainodarą, prekių asortimentą ir atsargų valdymą taip, kaip to negalėjo padaryti nepriklausomi pardavėjai, todėl buvo iškreipta konkurencija.
„Amazon“ teisiškai įsipareigojo daugiau nenaudoti neviešų trečiųjų šalių pardavėjų duomenų (pardavimų, atsargų, veiklos rodiklių, lankytojų duomenų) savo mažmeninės prekybos veiklai planuoti.
„Amazon“ privalo taikyti nediskriminacinius kriterijus skirdama „Buy Box“ ir, kai reikia, rodyti alternatyvius pasiūlymus, kad vartotojai galėtų rinktis sąžiningesnėmis sąlygomis.
„Prime“ programoje „Amazon“ privalo leisti pardavėjams savarankiškai derėtis su pristatymo paslaugų teikėjais ir negali naudoti su „Prime“ susijusių duomenų logistikos pranašumui užsitikrinti.
Šie įsipareigojimai yra privalomi vykdyti, o už jų nesilaikymą gali būti skiriamos baudos, kurių dydis siekia iki 10 proc. pasaulinės apyvartos arba 5 proc. per dieną.
Jungtinė Karalystė (CMA), „Amazon“ (byla 51 184) – 2023 m. lapkričio 3 d.
Kodėl duomenų naudojimas kėlė susirūpinimą: „Amazon“ turima prieiga prie neskelbtinų pardavėjų rodiklių (pardavimų, veiklos rezultatų, atsargų) galėtų leisti jai nesąžiningai konkuruoti su nepriklausomais pardavėjais, pasinaudojant informacija, prie kurios pastarieji neturi prieigos.
„Amazon“ įsipareigojo nenaudoti neviešų pardavėjų duomenų priimdama sprendimus dėl savo mažmeninės prekybos.
Skirdama „Buy Box“, ji privalo taikyti objektyvius, nediskriminacinius kriterijus.
Pardavėjai gali savarankiškai derėtis dėl „Prime“ pristatymo tarifų ir nėra priversti naudotis „Amazon“ patvirtintų vežėjų paslaugomis.
Atitiktį reikalavimams prižiūri nepriklausomas patikėtinis.
Europos Komisija, „Meta“ / „Facebook Marketplace“ (byla AT.40684) – 2024 m. lapkričio 14 d.
Kodėl duomenų naudojimas kėlė susirūpinimą: „Meta“ užėmė dominuojančią padėtį asmeninių socialinių tinklų ir internetinės vaizdinės reklamos rinkose bei pasinaudojo abiem šiais pranašumais. Ji automatiškai suteikė visiems „Facebook“ vartotojams prieigą prie „Marketplace“ ir naudojo trečiųjų šalių reklamuotojų duomenis išimtinai savo pačios konkuruojančios paslaugos naudai.
„Meta“ buvo skirta 797,72 mln. eurų bauda už du piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejus: „Facebook Marketplace“ susiejimą su socialiniu tinklu „Facebook“, suteikiant jam platinimo pranašumą, su kuriuo konkurentai negalėjo lygintis, ir nesąžiningų prekybos sąlygų primetimą kitiems skelbimų teikėjams, pasinaudojant jų reklamos duomenimis „Marketplace“ populiarumui didinti.
Komisija įpareigojo „Meta“ nedelsiant nutraukti abi šias veiklos praktikas. „Meta“ pranešė ketinanti pateikti apeliacinį skundą.
Šaltiniai: Europos Komisija (2022 m.) Antimonopolinė politika. Komisija pritarė bendrovės „Amazon“ pasiūlymui prisiimti įsipareigojimus, draudžiančius jai naudotis prekyviečių pardavėjų duomenimis ir užtikrinančius vienodas galimybes naudotis „Buy Box“ ir „Prime“, https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_22_7777; Jungtinės Karalystės konkurencijos ir rinkų tarnyba (2022) Investigation into Amazon’s Marketplace, https://www.gov.uk/cma-cases/investigation-into-amazons-marketplace, Europos Komisija (2024) Commission fines Meta EUR 797.72 million over abusive practices benefitting Facebook Marketplace, https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_24_5801.
7.3.6. Rizika konkurencijai dėl besiplečiančių ekosistemų
Šioje dalyje aptariami elektroninių prekyviečių konkurencijos ekosisteminiai aspektai ir rizika konkurencijai, kylanti dėl platformų ekosistemų plėtros ir stiprėjimo. Ši informacija apibendrina ankstesnėse dalyse pateiktą analizę, kurioje apibūdinti įvairūs „Allegro“ ir „Pigu“ vertikaliosios bei konglomeratinės plėtros elementai, bei išsamiau nagrinėjama potenciali rizika, kuri gali kilti dėl šių įmonių ekosistemų stiprėjimo.
Lenkijoje „Allegro“, remdamasi integruota ekosistema, tiesiogiai kontroliuoja pagrindinius veiklos procesus ir gerina savo paslaugas tiek pardavėjams, tiek vartotojams. Plėtodama logistikos infrastruktūrą ir pasitelkdama strategines partnerystes, ji užtikrina greitą ir ekonomišką pristatymą. Dėl to jos platforma yra ne tik itin patraukli pardavėjams, bet ir tampa pagrindiniais vartais į Lenkijos vartotojų rinką, didindama integraciją į savo sistemas ir perėjimo išlaidas. Vartotojams tai reiškia geresnes pristatymo paslaugas, su kuriomis konkuruojančios platformos sunkiai gali lygintis, o tai prisideda prie didesnio vartotojų lojalumo. Be to, „Allegro“ finansinių paslaugų paketas pirkėjams ir pardavėjams užtikrina būtiną likvidumą bei lanksčias mokėjimo sąlygas. Tai gali prisidėti prie vartotojų finansinės priklausomybės, dėl ko jiems taptų brangu ir sudėtinga naudotis keliomis platformomis.
Be vertikaliosios integracijos, „Allegro“ plėtra į kitas vartotojams skirtas paslaugas, pavyzdžiui, kainų palyginimo platformą „Ceneo“ ir bilietų pardavimo platformą „eBilet“, bei geografinė plėtra į Vidurio ir Rytų Europos rinkas padeda dar labiau išplėsti ir sustiprinti bendrovės ekosistemą. Šie veiksmai greičiausiai padidins vartotojų aktyvumą, suteiks papildomų kanalų srautui nukreipti ir galbūt padės įgyti didelį pranašumą duomenų srityje. Be to, nuolat kaupiami ir naudojami įvairių paslaugų duomenys leidžia „Allegro“ optimizuoti savo paslaugų pasiūlą ir tiksliai pasiekti vartotojus, taip sukuriant galingas grįžtamojo ryšio grandines, kurios stiprina bendrovės konkurencinį pranašumą.
Nors skirtingu mastu, tačiau Lietuvoje ir Latvijoje „Pigu“ logistikos infrastruktūros, mokėjimo paslaugų ir integracijos kontrolė bei regioniniai įsigijimai, kuriais grindžiama jos tarpvalstybinė plėtra Baltijos regione, gali apriboti vartotojų galimybes, ypač turėti kelias paskyras ar pereiti prie alternatyvių platformų, taip sudarant didesnes kliūtis konkurentams patekti į rinką.
Panašiai kaip „Allegro“, „Pigu“ taip pat gali pasinaudoti pranašumais, kuriuos suteikia duomenų kaupimas ir derinimas visoje ekosistemoje. Toks tarpusavio duomenų panaudojimas kelia galimų problemų tiek horizontaliuoju, tiek konglomeratiniu požiūriu, ypač kai gauta informacija naudojama „Pigu“ komercinei strategijai optimizuoti arba jos įtakai susijusių paslaugų srityje plėsti. Be to, prieiga prie konfidencialios informacijos gali sumažinti riziką, susijusią su įžengimu į naujas vertikalias ar geografines rinkas, suteikdama „Pigu“ strateginį pranašumą plečiant savo ekosistemą už dabartinių veiklos ribų.
Tokia ekosistemos plėtra ir su ja susijęs susaistymo efektas savo ruožtu gali sustiprinti „Allegro“ ir „Pigu“ galią, susijusią su jų pagrindinėmis paslaugomis, t. y. elektroninės prekyvietės paslaugomis, kurios iš pradžių leido joms augti integruojant ekosistemą ir sudarant paslaugų paketus. Šiuo atžvilgiu jų įtaka priklauso ne tik nuo jų padėties pradinėje rinkoje, bet ir nuo to, kaip ši padėtis yra apsaugoma ir stiprinama plečiantis į papildomas veiklos sritis.
Gali atsirasti dar viena, glaudžiai su tuo susijusi tendencija – galios panaudojimas pagrindinėje rinkoje siekiant apriboti konkurenciją pagalbinių paslaugų srityje. Kaip jau minėta (ir išsamiau aptarta 8 skyriuje), šios platformos gali pasinaudoti savo įtaka vartotojo sąsajoms, paieškos algoritmams, reitingo nustatymo sistemoms ar sutartinėms sąlygoms, kad suteiktų pranašumą savo paslaugoms, arba nustatyti technines ar komercines sąlygas, kurios sumažina konkuruojančių pasiūlymų matomumą ar patrauklumą. Jos taip pat gali naudoti komerciškai jautrius duomenis, surinktus iš pagrindinėje platformoje veikiančių verslo klientų, kad sukurtų ar optimizuotų konkuruojančius pasiūlymus susijusiuose segmentuose. Tokiu būdu pagrindinėje rinkoje įgyta ir užsitikrinta įtaka gali būti strategiškai panaudota siekiant įgyti arba sustiprinti pranašumą aplinkinėje ekosistemoje.
Dėl to kyla pavojus, kad susiformuos uždara ir savarankiškai stiprėjanti skaitmeninė ekosistema, kurioje naudotojai patirs dideles perėjimo išlaidas ir bus skatinami arba faktiškai priversti likti vienoje platformoje ar paslaugų teikėjo tinkle. Esant tokiai situacijai, vartotojai ir pardavėjai vis labiau priklauso nuo platformos tarpusavio ryšių ir papildomų paslaugų susiejimo. Ši tarpusavio priklausomybė mažina paskatas arba galimybes naudotis keliomis platformomis ar pereiti prie kitos, o tai galiausiai sukuria savaime stiprėjančią aplinką, kuri apsaugo platformą nuo konkurencinio spaudimo ir sustiprina jos gebėjimą vienašališkai daryti įtaką rinkos rezultatams. Be to, tai gali sumažinti konkurenciją iki ekosistemos lygmens, vadinasi, konkurencija pačiose produktų rinkose tampa labai ribota. Tai rodo, kad daugybės tarpusavyje susijusių paslaugų diegimas vienoje platformos aplinkoje gali ne tik sustiprinti dominuojančią padėtį pagrindinėje rinkoje, bet ir sukurti struktūrines kliūtis konkurencijai gretimose rinkose.
7.3.7. Išvados
Apibendrinant galima teigti, kad „Allegro“ vertikalioji integracija į svarbiausias e. prekybos funkcijas, įskaitant logistiką ir mokėjimus, jos vykdomi įsigijimai bei geografinė plėtra, taip pat įvairovės ekonomija, kurią lemia galimybė kaupti ir derinti duomenis, didina konkurencinių galimybių ribojimo riziką pagrindinėje ir gretimose rinkose bei įtvirtina „Allegro“ pozicijas pagrindinių elektroninių prekyviečių rinkoje, žymiai išplečiant jos ekosistemą.
Išanalizavus „Pigu“ veiklą, matyti, kad daugelis jos veiklos metodų atitinka teisėtas komercines strategijas, kurias dažnai taiko elektroninės prekyvietės, siekdamos pagerinti paslaugų kokybę, patogumą ir pardavėjų aptarnavimą. Tačiau keletas iš šių integracijų kelia didelę konkurencinių galimybių ribojimo riziką, o jų kumuliacinis poveikis gali palaipsniui sustiprinti „Pigu“ ekosistemą ir įtvirtinti jos, kaip pagrindinės prekyvietės, pozicijas tiek vartotojų, tiek pardavėjų atžvilgiu Lietuvoje ir Latvijoje.
Kaip jau minėta, „Allegro“ ir „Pigu“ plėtros pasekmės yra dvejopos. Tiesioginis ir jau pastebimas efektas (nors, kaip paaiškinama ataskaitoje, skirtingu mastu) yra reikšmingas „Allegro“ ir „Pigu“ pozicijų sustiprinimas jų pagrindinėse elektroninių prekyviečių rinkose. Užtikrindamos sklandų, integruotą procesą, apimantį logistiką, mokėjimus ir kitas susijusias paslaugas, šios platformos sukuria stiprų lojalumo efektą tiek pardavėjams, tiek galutiniams vartotojams, todėl naujiems rinkos dalyviams ar mažesnėms platformoms vis sunkiau veiksmingai konkuruoti lygiomis sąlygomis. Tai kelia susirūpinimą, nes ribojamos konkurencinės galimybės ir mažinamas konkurencingumas.
Be to, ši integruota ekosistemos strategija sudaro realią galimybę (t. y. potencialų ateities scenarijų, o ne esamą padėtį), kad „Allegro“ ir „Pigu“ galėtų pasinaudoti savo stipria pozicija pagrindinėje rinkoje ir ją išplėsti į papildomas rinkas, į kurias jos jau įsiskverbė savo ekosistemų ribose. Konkrečiai, kyla rizika, kad „Allegro“ ir „Pigu“ galėtų užkirsti kelią potencialiems konkurentams patekti į šias rinkas arba jose plėstis, arba juos nuo to atgrasyti. Tai turi platesnį poveikį vartotojų interesams. Atviresnėje ir konkurencingesnėje rinkoje kitos platformos galėtų pasiūlyti mažesnes kainas, didesnę prekių įvairovę ar novatoriškesnes paslaugas. Taigi, nors „Allegro“ ir „Pigu“ dabartinis pasiūlymas galbūt sumažino naudotojų išlaidas ir padidino jų patogumą, jis gali trukdyti ateityje atsirasti dar geresnėms galimybėms.
Nors vertinant atskirai šie pokyčiai gali nekelti tiesioginio susirūpinimo dėl konkurencijos teisės pažeidimo, ilgainiui jie gali paskatinti išstūmimo dinamiką, kuri didina kliūtis patekti į rinką ir joje plėstis, ypač mažesniems ar mažiau vertikaliai integruotiems konkurentams. Todėl įsitvirtinimo rinkoje rizika nusipelno ypatingo dėmesio. Šios dinamikos poveikis rinkos konkurencingumui turėtų būti nuolat ir atidžiai stebimas.
Tiek „Allegro“, tiek „Pigu“ ėmėsi įgyvendinti vertikaliosios ir konglomeratinės plėtros strategiją, kad įsitvirtintų svarbiausiuose e. prekybos segmentuose, o „Allegro“ atveju – ir susijusiose vartotojams skirtose paslaugose, kartu plečiant savo veiklos geografinę aprėptį. Tai joms leidžia pasinaudoti didele įvairovės ekonomija, kuri atsiranda dėl galimybės kaupti ir derinti duomenis visose savo ekosistemose.
Pirma, ši ekosistemos plėtra prisideda prie „Allegro“ ir „Pigu“ pozicijų stiprinimo pagrindinių elektroninių prekyviečių paslaugų srityje. Šiuo atžvilgiu jų įtaka priklauso ne tik nuo jų padėties pagrindinėje rinkoje, bet ir nuo to, kaip ši padėtis yra apsaugoma ir stiprinama plečiantis į papildomas veiklos sritis.
Visų pirma, elektroninėms prekyvietėms būtina turėti pakankamus siuntų pristatymo ir paštomatų pajėgumus. Susirūpinimą gali kelti tai, kad rinkos senbuviai, pasinaudodami esamomis partnerystėmis ar išskirtinumo sutartimis, gali apriboti tokią prieigą, taip neleisdami konkurentams pasiekti masto, reikalingo jų vartotojų poreikiams patenkinti (tokios situacijos tikimybė skirtingose šalyse skiriasi).
Antra, tokia padėtis reiškia, kad „Allegro“ ir „Pigu“ turi galimybę savo stiprią poziciją pagrindinėje rinkoje panaudoti pagalbinėse rinkose, kuriose jos išplėtė savo ekosistemas, todėl kyla rizika, kad bus apribotos potencialių konkurentų konkurencinės galimybės ir didinamos kliūtys patekti į rinką.
Apibendrinant ankstesnėse dalyse pateiktą analizę, galima teigti, kad elektroninių prekyviečių sektoriui visose trijose šalyse būdingas didelis koncentracijos lygis ir didelės kliūtys patekti į rinką, o struktūrinės ypatybės ir pirmaujančių platformų strateginis elgesys sudaro didelius sunkumus konkurentams, norintiems patekti į rinką ar joje plėstis. Kaip jau minėta, pirmaujančių platformų pozicijos sustiprėjo, nes jų ekosistemos įvairiais aspektais išsiplėtė į kitas veiklos sritis.
Šiuo atveju verta išsamiau aptarti įsitvirtinimo sąvoką, kuri suprantama kaip elgsenos ir dinaminis procesas, kurio metu dominuojančios platformos siekia ilgainiui išlaikyti, sustiprinti arba išplėsti savo įtaką rinkoje. Tai gali apimti ir teisėtą konkurencinį elgesį, ir galimai konkurenciją ribojančią veiklą, pavyzdžiui, pranašumo teikimą savo paslaugoms, susiejimą, paketų sudarymą arba komerciškai jautrių duomenų išnaudojimą. Įsitvirtinusiai rinkos galiai paprastai būdinga stabiliai didelė rinkos dalis. Elektroninių prekyviečių atveju tai lemia keletas veiksnių: stiprus tinklo efektas, ribotas vartotojų naudojimasis keliomis platformomis, didelės perėjimo išlaidos, pagrindinių prieigos taškų ar duomenų kontrolė bei įrodyta galimybė verslo klientams nustatyti sąlygas arba vienašališkai formuoti rinkos dinamiką.
Daugėja įrodymų, kad tam tikros rinkos struktūrinės ir elgsenos ypatybės leidžia dominuojančioms platformoms laikui bėgant įtvirtinti savo pozicijas. Įsitvirtinimo mechanizmai (pvz., gretimų paslaugų integracija, duomenų kaupimas ir tarpusavio naudojimas, pagrindinių verslo klientų ir galutinių naudotojų prieigos taškų kontrolė) gali sukurti savaime stiprėjančius pranašumus, kurie trukdo konkuruoti, nebūtinai dėl atviro išstumiamojo elgesio, bet formuojant rinkos sąlygas taip, kad sumažėtų konkurentų gebėjimas konkuruoti pagal pranašumus. Tokiu būdu įsitvirtinimas apibūdina situaciją, kai įtaka rinkoje tampa ypač atspari ir savaime stiprėja.
Lenkijos atveju „Allegro“ užima tvirtą pirmaujančios elektroninės prekyvietės poziciją, kuri laikui bėgant išsilaikė (žr. 7.9 paveikslą). Tai parodo, kad vertikaliosios plėtros, integracijos į susijusias paslaugas, strateginių įsigijimų ir duomenų kaupimo sąveika gali lemti elgesiu pagrįstą įsitvirtinimą. Šie procesai vyksta ne izoliuotai, o kaip platesnės strategijos dalis, kuria „Allegro“ gali sumažinti konkurencingumą ir sustiprinti savo rinkos galią tarpininkavimo bei susijusių skaitmeninių paslaugų srityse.
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Lietuvos ar Latvijos naudotojus, lankytojų iš Lietuvos ir Latvijos srautas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos svetainės lankytojų iš Lietuvos ar Latvijos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui. Šie skaičiai buvo gauti remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą ir platformoje atliekamus sandorius). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais bei naudojantis „SimilarWeb“ platforma, siekiant aprėpti didžiąją dalį įmonių iš atitinkamos konkurentų grupės. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
Kaip ir Lenkijos atveju, didžiausia bendroji elektroninė prekyvietė Lietuvoje ir Latvijoje „Pigu“ taip pat taiko strategijas, kurios padeda įtvirtinti jos padėtį rinkoje. Šie veiksmai galėtų sustiprinti „Pigu“ pozicijas prieš esamus ar potencialius konkurentus, sukuriant kliūtis patekti į rinką ir joje plėstis, ribojant pardavėjų naudojimąsi keliomis platformomis arba skatinant pardavėjų ir vartotojų priklausomybę. Tai pasiekiama plėtojant nuosavą logistikos infrastruktūrą, integruojant pridėtinės vertės paslaugas (pvz., užsakymų įgyvendinimą ar vartojimo kreditavimą) ir plečiant platformos ekosistemą. Nors daugelis šių strategijų gali atitikti sąžiningos konkurencijos principus, jų bendras poveikis ilgainiui gali apriboti veiksmingą konkurenciją.
Tokiu būdu elektroninės prekyvietės gali sustiprinti savo pozicijas, išsiplėsdamos už pagrindinės tarpininkavimo funkcijos ribų ir pradėdamos teikti įvairias papildomas paslaugas, pavyzdžiui, logistikos, mokėjimų tvarkymo, reklamos ar duomenų analizės. Toks plėtros pobūdis savaime nėra problemiškas – jis gali liudyti teisėtą verslo plėtrą ir inovacijas. Tačiau, kai tai daro įtaką rinkoje turinčios platformos, gali atsirasti dinamika, mažinanti rinkos atvirumą ir konkurencingumą. Plėtra į pagalbinių paslaugų sritį sudaro sąlygas kurti platesnę skaitmeninę ekosistemą, t. y. struktūrą, kurioje daugybė paslaugų yra techniškai ir funkcionaliai integruotos, o infrastruktūra, vartotojų duomenys ir reputacija yra bendrai naudojami visose paslaugose. Taip susiformavusi ekosistema gali gerokai padidinti perėjimo prie alternatyvių paslaugų teikėjų išlaidas tiek vartotojams, tiek verslo klientams, taip pat sumažinti paskatas ar praktines galimybes naudotis keliomis konkuruojančiomis platformomis vienu metu. Be to, tokia integracija gali sukelti situaciją, kai konkurentai, neteikiantys tokio paties paslaugų spektro, atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje – arba dėl to, kad negali pasiūlyti tokių pačių paslaugų, arba dėl to, kad negali naudotis svarbiais pajėgumais, pavyzdžiui, pristatymo tinklais ar matomumu paieškos rezultatų sąrašuose. Kai platformos pozicija pagrindinėje rinkoje tampa pakankamai stabili (kaip jau minėta, tai dažnai užtikrina didelė ir pastovi rinkos dalis, tinklo efektas bei vartotojų priklausomybė), ji gali tapti svertu, padedančiu plėstis į kitas rinkas.
Šie du mechanizmai – ekosistemos skatinamas pagrindinės rinkos stiprinimas ir pozicijos pagrindinėje rinkoje panaudojimas ekosistemai stiprinti – vienas kitą papildo. Tai gali sukurti savaiminį stiprinimo ciklą, kai platforma vis labiau apsaugoma nuo konkurencinio spaudimo ne tik savo pagrindinėje veiklos srityje, bet ir visame jos kontroliuojamų paslaugų spektre. Ilgainiui dėl tokios dinamikos gali susiformuoti uždara arba griežtai kontroliuojama aplinka, kurioje naudotojai ir verslo partneriai susiduria su didelėmis kliūtimis norėdami iš jos pasitraukti, o nauji rinkos dalyviai ar mažesni konkurentai negali patekti į rinką ar joje plėstis. Toks laipsniškas galios konsolidavimas pagrindinėse ir uždarose rinkose yra šiame skyriuje nagrinėjamos žalos įsitvirtinimo teorijos pagrindas.
„Allegro“ Lenkijoje ir „Pigu“ Lietuvoje bei Latvijoje atvejais dėl pirmiau išdėstytų priežasčių minėtos strategijos kelia rimtą pavojų, kad šios platformos gali įsitvirtinti rinkoje. Šios strategijos pačios savaime negali būti laikomos neteisėtu elgesiu, tačiau jos gali palaipsniui mažinti rinkos konkurencingumą. Ši rizika yra ypač didelė nagrinėjamose šalyse dėl kelių struktūrinių ypatumų: mažų nacionalinių rinkų, stipraus tinklo efekto, vartotojų ir pardavėjų galimybės naudotis keliomis platformomis apribojimų bei ankstyvo vietinių rinkos senbuvių dominavimo. Tokiomis aplinkybėmis net ir nedideli strateginiai pranašumai, tokie kaip greitesnis užsakymų įgyvendinimas ar masto ekonomija, ilgainiui gali sustiprėti ir sukurti tvirtas, pokyčiams atsparias pozicijas rinkoje. Tokia dinamika gali atgrasyti mažesnius arba mažiau vertikaliai integruotus konkurentus nuo įėjimo į rinką ir plėtros, o tai galiausiai sumažina tiek pardavėjams, tiek vartotojams prieinamų perspektyvių alternatyvų pasirinkimą.
Įsitvirtinimo rizika nėra tik teorinė: „Allegro“ ir „Pigu“ elgesys jau dabar turi daug uždarų ekosistemų požymių. Nors jie gali būti susiję su teisėtais verslo tikslais, ilgainiui jų bendras poveikis gali sustiprinti dominuojančią padėtį ir sumažinti konkurenciją. Šie klausimai yra ypač aktualūs politikos formuotojams ir priežiūros institucijoms, turint omenyje galimas ilgalaikes pasekmes inovacijoms, vartotojų pasirinkimui ir rinkos dinamiškumui.
Be to, skaitmeninėms rinkoms, ypač internetinėms tarpininkavimo paslaugoms, būdinga didesnė sumažėjusio rinkos konkurencingumo rizika, dėl kurios rinka galiausiai gali „pakrypti“ į monopoliją (OECD, 2024[15]; OECD, 2022[1]) arba įgyti jai būdingų bruožų ir trumpuoju, vidutiniu ar net ilguoju laikotarpiu nustoti būti konkurencinga (Danish Competition and Consumer Authority, 2025[16]). Rinkos persvėrimas (angl. tipping) ypač paplitęs rinkose, kurias formuoja stiprus tinklo efektas, taip pat dažniausiai susijęs su kitais pirmiau analizuotais veiksniais: susaistymu, daugiatinkliškumu, masto ekonomija ir vertikaliąja integracija. Jis apibūdina situaciją, kai naudotojų susitelkimas aplink vieną platformą ar paslaugų teikėją didina platformos patrauklumą tiek esamiems, tiek potencialiems naudotojams. Taip susidaro savaiminis ciklas, kai populiarumas skatina tolesnį naudojimąsi, palaipsniui išstumdamas arba nustumdamas į šalį konkuruojančias paslaugas. Šio proceso metu potencialiai konkurencinga rinka virsta rinka, kurioje įsitvirtina dominuojantis dalyvis, o konkurentams tampa gerokai sunkiau į ją patekti ar joje plėsti savo veiklą.
Rinkos persvėrimą galima atskirti nuo įsitvirtinimo, kaip aptarta anksčiau. Rinkos persvėrimą paprastai lemia rinkos struktūra ir dinamika, taip pat yra riba, kurią pasiekus laikoma, kad rinka pasikeitė. Savo ruožtu įsitvirtinimas pasižymi stabiliai didele rinkos dalimi. Jis gali pasireikšti įvairiu intensyvumu ir paprastai kyla dėl įmonių strateginės veiklos, kuri gali apimti išstumiamąjį elgesį, kuriuo siekiama apsaugoti dominuojančią padėtį nuo konkurencinių grėsmių. Tam tikrais atvejais įsitvirtinimo strategija gali prisidėti prie aplinkybių, kuriomis nustatoma, kad tam tikra rinka pasiekė lūžio tašką.
Kad nekiltų abejonių, rinkos persvėrimas nereiškia antikonkurencinio elgesio. Tai visų pirma struktūrinis rezultatas, kuris gali atsirasti net ir nesant neteisėto elgesio. Kai kuriais atvejais atitinkama įmonė gali būti įdiegusi svarbią naujovę arba anksti investavusi į aukščiausios kokybės paslaugas. Tačiau susirūpinimą gali kelti tai, kad dėl rinkos persvėrimo susidaro labai koncentruota rinka, ypač jei konkurencinio spaudimo nepalaiko nauji ar besiplečiantys rinkos dalyviai. Be to, gali susidaryti padėtis, kai dominavimas palaikomas taikant išstūmimo praktiką. Pavyzdžiui, elektroninės prekyvietės gali sustiprinti rinkos persvėrimą taikydamos verslo praktiką, kuri didina vartotojų susaistymą arba riboja konkurentų prieigą prie pagrindinių išteklių, pavyzdžiui, duomenų, logistikos infrastruktūros ar mokėjimo sistemų.
Remiantis pirmiau nurodyta literatūra, šioje ataskaitoje daroma išvada, kad pirmaujančių įmonių stipri pozicija rinkoje, tinklo efektas ir kiti aptarti veiksniai rodo didelę tikimybę, jog rinkos persvėrimas jau įvyko arba netrukus įvyks. Įvertinus šioje ataskaitoje aptartus ir šioje išvadoje apibendrintus duomenis, tikėtina, kad tai jau įvyko Lenkijoje ir gali įvykti Lietuvoje bei Latvijoje.
Pirmiau pateikti duomenys apie įsitvirtinimo rinkoje ir rinkos persvaros riziką rodo, kad pagrindinėms bendrosioms elektroninėms prekyvietėms Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje trūksta veiksmingos konkurencijos, ir leidžia daryti išvadą, kad „Allegro“ ir „Pigu“ turi ilgalaikį konkurencinį pranašumą, kurį naujiems rinkos dalyviams gali būti sunku įveikti.
Visose trijose šalyse dėl struktūrinių ypatybių ir strateginės veiklos konkurentams vis sunkiau patekti į pagrindinę rinką ar joje plėstis. Tai rodo, kad reikėtų atsižvelgti į rinkos persvaros riziką. Remiantis šioje ataskaitoje išnagrinėtais duomenimis, tikėtina, kad tokia situacija jau susiklostė Lenkijoje, o Lietuvoje ir Latvijoje kyla pavojus, kad ji gali susiklostyti ateityje, ypač atsižvelgiant į dideles kliūtis, su kuriomis susiduria pardavėjai, norintys patekti į pagrindines bendrąsias elektronines prekyvietes.
„Allegro“ ir „Pigu“ rinkos pozicijų įtvirtinimo riziką reikia vertinti atsižvelgiant į šių platformų besiplečiančias ekosistemas ir keletą pagrindinių struktūrinių ypatybių: mažas nacionalines rinkas, stiprų tinklo efektą, paslaugų naudojimo keliose platformose ir perėjimo sunkumus bei vietinių rinkos senbuvių ankstyvą pozicionavimą. Lenkijos atveju „Allegro“ užima tvirtą pirmaujančios elektroninės prekyvietės poziciją, kuri laikui bėgant išsilaikė. Didžiausia pagrindinė bendroji elektroninė prekyvietė Lietuvoje ir Latvijoje „Pigu“ taip pat taiko strategijas, kurios gali padėti įtvirtinti jos padėtį rinkoje.
Nuorodos
[5] ACCC (2022), Digital platform services inquiry interim report No. 4 – General online retail marketplaces, https://www.accc.gov.au/system/files/DPB%20-%20DPSI%20-%20March%202022%20-%20Full%20interim%20report%20-%2031%20March%202022.pdf.
[16] Danish Competition and Consumer Authority (2025), Market tipping: Guidance for competition assessments, https://konkurrencejura.dk/afgoerelser/market-tipping.
[11] Delfi (2024), Pigu.lt reduces commissions for sellers, https://www.delfi.lt/en/business/pigult-reduces-commissions-for-sellers-96348975.
[10] Delfi (2023), The first product sold on the Pigu.lt Marketplace in Finland is a backpack, https://www.delfi.lt/en/business/the-first-product-sold-on-the-pigult-marketplace-in-finland-is-a-backpack-93407615.
[3] European Commission (2023), Gatekeepers Portal, https://digital-markets-act.ec.europa.eu/gatekeepers_en.
[6] European Commission (2022), Commission Decision - Cases AT.40462 (Amazon Marketplace) and AT.40703 (Amazon Buy Box).
[9] Made in Vilnius (2019), At “Pigu.lt” e. more than half a thousand traders joined the marketplace, https://madeinvilnius.lt/en/business/Vilnius-market/more-than-half-a-thousand-merchants-have-joined-cheap-LT-e-marketplaces/.
[15] OECD (2024), “Monopolisation, moat building and entrenchment strategies”, OECD Roundtables on Competition Policy Papers, No. 308, OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/777faed3-en.
[4] OECD (2022), OECD Handbook on Competition Policy in the Digital Age, https://doi.org/10.1787/c8c1841b-en.
[1] OECD (2022), “The Evolving Concept of Market Power in the Digital Economy”, OECD Roundtables on Competition Policy Papers, No. 278, OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/2cfcb4a8-en.
[12] OECD (2021), “Abuse of dominance in Digital Markets”, OECD Roundtables on Competition Policy Papers, No. 256, OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/4c36b455-en.
[2] OECD (2018), “Market Concentration”, OECD Roundtables on Competition Policy Papers, No. 213, OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/7231c298-en.
[17] OECD (2018), Market Studies Guide for Competition Authorities, OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/7381b582-en.
[8] PHH Group (2025), PHH Group is Changing: Customers Will Find Relevant Products Even Faster, https://phhgroup.eu/news/phh-group-is-changing-customers-will-find-relevant-products-even-faster/158.
[13] PHH Group (2024), Pigu.lt Marketplace after 5 years: spectacular growth and trust of customers, https://phhgroup.eu/news/pigu.lt-marketplace-after-5-years-spectacular-growth-and-trust-of-customers/142.
[14] Reuters (2025), E-commerce firm Allegro plans to add 2,500 parcel lockers in Poland in 2025, https://www.reuters.com/technology/e-commerce-firm-allegro-plans-add-2500-parcel-lockers-poland-2025-2025-03-13/.
[7] Shelanski, H., S. Knox and A. Dhilla (2017), Network Effects and Efficiencies in Multisided Markets, https://one.oecd.org/document/DAF/COMP/WD(2017)40/FINAL/en/pdf.
← 1. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie Lenkijoje gyvenančius naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Duomenys apima ir „Android“, ir „iOS“ įrenginių naudotojus.
← 2. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie Lenkijoje gyvenančius naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.).
← 3. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie Lenkijoje gyvenančius naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Auditorijos persidengimas rodo bendrą unikalių lankytojų skaičių iki penkių skirtingų svetainių bei jų sutapimo dalį per nurodytą laikotarpį.
← 5. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie Lenkijoje gyvenančius naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Auditorijos persidengimas rodo bendrą unikalių lankytojų skaičių iki penkių skirtingų svetainių bei jų sutapimo dalį per nurodytą laikotarpį.
← 6. Analogiškai, 71,1 proc. „Empik“ naudotojų lankėsi ir „Allegro“, tačiau tik 25,4 proc. „Allegro“ naudotojų lankėsi „Empik“.
← 7. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Lietuvos naudotojus, šie skaičiai buvo gauti remiantis mėnesine svetainės lankytojų iš Lietuvos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui per mėnesį.
← 8. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Latvijos naudotojus, šie skaičiai buvo gauti remiantis mėnesine svetainės lankytojų iš Latvijos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui per mėnesį.
← 9. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Latvijos naudotojus, šie skaičiai buvo gauti remiantis mėnesine svetainės lankytojų iš Latvijos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui per mėnesį.
← 10. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie viso pasaulio naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Unikalių lankytojų skaičius per mėnesį – tai skirtingų asmenų, kurie per mėnesį bent kartą apsilankė svetainėje skaičius, neatsižvelgiant į apsilankymų skaičių ir naudojamą įrenginį (kompiuterius ar mobiliuosius įrenginius). Nors šis rodiklis negali būti taikomas tik Latvijoje esantiems naudotojams, interneto svetainėse su domenu „.lv“ paprastai apie 90 proc. viso srauto būna iš Latvijos.
← 11. Remiantis 6 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie Lenkijoje gyvenančius naudotojus (2025 m. balandžio–rugsėjo mėn.). Auditorijos persidengimas rodo bendrą unikalių lankytojų skaičių iki penkių skirtingų svetainių bei jų sutapimo dalį per nurodytą laikotarpį.
← 12. Remiantis 6 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie viso pasaulio naudotojus (2025 m. balandžio–rugsėjo mėn.). Auditorijos persidengimas rodo bendrą unikalių lankytojų skaičių iki penkių skirtingų svetainių bei jų sutapimo dalį per nurodytą laikotarpį. Kadangi šis rodiklis apima ne tik Lietuvos vartotojus, EBPO išanalizavo viso pasaulio vartotojų elgseną, atsižvelgdama tik į svetaines su „.lt“ domenu (paprastai apie 90 proc. viso jų srauto būna iš Lietuvos). Į šią analizę negalima įtraukti kitų prekyviečių, tokių kaip „aliexpress.com“, „temu.com“ ir „ebay.com“, nes tik nedidelė dalis jų naudotojų yra iš Lietuvos.
← 13. „Allegro“ finansinių rezultatų pristatymai, 2020 m. IV ketvirtis (https://about.allegro.eu/static-files/7544955c-e185-4dd2-bd74-defe3241c4f3) ir 2024 m. IV ketvirtis (https://about.allegro.eu/static-files/227ecd13-14d4-4b42-8002-ce9cb9dde0cb).
← 14. „Allegro“ finansinių rezultatų pristatymai: 2020 m. IV ketvirtis (https://about.allegro.eu/static-files/7544955c-e185-4dd2-bd74-defe3241c4f3), 2021 m. IV ketvirtis (https://about.allegro.eu/static-files/b8ce14ad-a3d9-4a2c-bc64-d24137a8c087), 2022 m. IV ketvirtis (https://about.allegro.eu/static-files/dd4aa256-e511-4dad-9407-99a354f90788), 2023 m. IV ketvirtis (https://about.allegro.eu/static-files/75d859b1-e115-41d5-be23-9bbabf0ef5b5) ir 2024 m. IV ketvirtis (https://about.allegro.eu/static-files/227ecd13-14d4-4b42-8002-ce9cb9dde0cb).
← 15. „Allegro“ finansiniai duomenys už 2024 m. IV ketvirtį, žr.https://about.allegro.eu/financial-results.
← 16. Nors techniškai plėtrą į kitas geografines teritorijas būtų galima laikyti įvairovės ekonomija, kuri reiškia plėtrą į naujas nacionalines rinkas, šioje dalyje ją tikslinga nagrinėti kaip masto ekonomiją. Taip yra todėl, kad, nepaisant skirtingų valstybių sienų, prekių rinka yra ta pati. Atsižvelgiant į elektroninių prekyviečių skaitmeninės veiklos pobūdį ir susijusių geografinių rinkų artumą, „Pigu“ turi galimybę pasinaudoti masto poveikio privalumais tarpvalstybiniu mastu.
← 17. Kaip minėta, nors techniškai tai galima laikyti įvairovės ekonomija, šiame kontekste vertėtų ją analizuoti masto ekonomijos požiūriu.
← 18. Vartotojai gali būti linkę naudotis keliomis platformomis, kai gali lengvai palyginti skirtingų platformų pasiūlymus ir gauti panašias kainas, prekių asortimentą, pristatymo terminus bei paslaugų kokybę be didelių papildomų išlaidų. Šios išlaidos gali apimti atitinkamas paieškos išlaidas, taip pat laiką ir pastangas, kurių reikia norint sukurti ir tvarkyti kelias naudotojo paskyras, prisitaikyti prie skirtingų mokėjimo sistemų ar susipažinti su įvairiomis platformų sąsajomis ir funkcijomis.
← 19. Pardavėjai paprastai renkasi daugiatinkliškumą, jei tai leidžia pasiekti daugiau klientų arba gauti panašius komercinius rezultatus (pvz., pelno maržą ar pardavimo apimtis) kitose platformose ar pardavimo kanaluose, nepatiriant didelių papildomų sąnaudų, susijusių su veiklos organizavimu keliose platformose. Pardavėjų motyvacija ir galimybės prekiauti keliose platformose priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant platformų mokesčių struktūrą (pvz., registracijos ar komisinius mokesčius), logistinę integraciją (pvz., užsakymų įgyvendinimo ir pristatymo paslaugas) bei pastangas, kurių reikia valdant kelias sąsajas ar pardavimo kanalus.
← 20. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie Lenkijoje gyvenančius naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Grįžtantys naudotojai – tai lankytojai, kurie per pastaruosius tris mėnesius bent kartą jau lankėsi šioje svetainėje.
← 21. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie viso pasaulio naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Grįžtantys naudotojai – tai lankytojai, kurie per pastaruosius tris mėnesius bent kartą jau lankėsi šioje svetainėje. Kadangi šis rodiklis apima ne tik Lietuvoje gyvenančius vartotojus, EBPO išanalizavo viso pasaulio vartotojų elgseną, atsižvelgdama tik į svetaines su „.lt“ domenu (paprastai apie 90 proc. viso jų srauto būna iš Lietuvos). Į šią analizę negalima įtraukti kitų prekyviečių, tokių kaip „aliexpress.com“, „temu.com“ ir „ebay.com“, nes tik nedidelė dalis jų naudotojų yra iš Lietuvos.
← 22. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie viso pasaulio naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Grįžtantys naudotojai – tai lankytojai, kurie per pastaruosius tris mėnesius bent kartą jau lankėsi šioje svetainėje. Kadangi šis rodiklis apima ne tik Latvijos vartotojus, EBPO išanalizavo viso pasaulio vartotojų elgseną, atsižvelgdama tik į svetaines su „.lv“ domenu (paprastai apie 90 proc. viso jų srauto būna iš Latvijos). Į šią analizę negalima įtraukti kitų prekyviečių, tokių kaip „aliexpress.com“, „temu.com“ ir „ebay.com“, nes tik nedidelė dalis jų naudotojų yra iš Latvijos.
← 23. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie Lenkijoje gyvenančius naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Tiesioginis srautas – tai svetainės lankytojų srautas, susidarantis, kai vartotojai tiesiogiai įveda URL adresą, naudoja žymes arba spusteli išsaugotą nuorodą. Per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. 82,69 proc. Lenkijos „Allegro“ svetainės lankytojų srauto sudarė tiesioginiai apsilankymai svetainėje arba natūralus paieškos srautas (palyginti su mokamu paieškos srautu, nukreipimais ar kita reklama), kai „Amazon.pl“ šis rodiklis siekė 65,48 proc.
← 24. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie viso pasaulio naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Tiesioginis srautas – tai svetainės lankytojų srautas, susidarantis, kai vartotojai tiesiogiai įveda URL adresą, naudoja žymes arba spusteli išsaugotą nuorodą. Kadangi šis rodiklis apima ne tik Lietuvos vartotojus, EBPO išanalizavo viso pasaulio vartotojų elgseną, atsižvelgdama tik į svetaines su „.lt“ domenu (paprastai apie 90 proc. viso jų srauto būna iš Lietuvos). 79,60 proc. „pigu.lt“ srauto per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. buvo tiesioginiai apsilankymai svetainėje arba natūralus paieškos srautas (palyginti su mokamu paieškos srautu, nukreipimais ar kita reklama).
← 25. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie viso pasaulio naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Tiesioginis srautas – tai svetainės lankytojų srautas, susidarantis, kai vartotojai tiesiogiai įveda URL adresą, naudoja žymes arba spusteli išsaugotą nuorodą. Kadangi šis rodiklis apima ne tik Latvijos vartotojus, EBPO išanalizavo viso pasaulio vartotojų elgseną, atsižvelgdama tik į svetaines su „.lv“ domenu (paprastai apie 90 proc. viso jų srauto būna iš Latvijos). 80,57 proc. „220.lv“ srauto per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. buvo tiesioginiai apsilankymai svetainėje arba natūralus paieškos srautas (palyginti su mokamu paieškos srautu, nukreipimais ar kita reklama).
← 26. „Allegro“, „Temu“, „AliExpress“, „Amazon“ ir „Empik“.
← 27. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie Lenkijoje gyvenančius naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Auditorijos persidengimas rodo bendrą unikalių lankytojų skaičių iki penkių skirtingų svetainių bei jų sutapimo dalį per nurodytą laikotarpį.
← 28. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie Lenkijoje gyvenančius naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Auditorijos persidengimas rodo bendrą unikalių lankytojų skaičių iki penkių skirtingų svetainių bei jų sutapimo dalį per nurodytą laikotarpį.
← 29. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie viso pasaulio naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Auditorijos persidengimas rodo bendrą unikalių lankytojų skaičių iki penkių skirtingų svetainių bei jų sutapimo dalį per nurodytą laikotarpį. Kadangi šis rodiklis apima ne tik Lietuvos vartotojus, EBPO išanalizavo viso pasaulio vartotojų elgseną, atsižvelgdama tik į svetaines su „.lt“ domenu (paprastai apie 90 proc. viso jų srauto būna iš Lietuvos). Į šią analizę negalima įtraukti kitų prekyviečių, tokių kaip „aliexpress.com“, „temu.com“ ir „ebay.com“, nes tik nedidelė dalis jų naudotojų yra iš Lietuvos.
← 30. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie viso pasaulio naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Auditorijos persidengimas rodo bendrą unikalių lankytojų skaičių iki penkių skirtingų svetainių bei jų sutapimo dalį per nurodytą laikotarpį. Kadangi šis rodiklis apima ne tik Latvijos vartotojus, EBPO išanalizavo viso pasaulio vartotojų elgseną, atsižvelgdama tik į svetaines su „.lv“ domenu (paprastai apie 90 proc. viso jų srauto būna iš Latvijos). Į šią analizę negalima įtraukti kitų prekyviečių, tokių kaip „aliexpress.com“, „temu.com“ ir „ebay.com“, nes tik nedidelė dalis jų naudotojų yra iš Latvijos.
← 31. Kalbant apie elektronines prekyvietes, nuostatos dėl didžiausio palankumo statuso suteikimo, dar vadinamos pariteto sąlygomis, yra sutartinės nuostatos, pagal kurias pardavėjas sutartinėje platformoje privalo siūlyti tokias pačias arba geresnes sąlygas (pvz., prekių kainas, prieinamumą ar pasirinkimą) nei bet kuriame kitame pardavimo kanale, įskaitant kitas platformas arba paties pardavėjo internetinę parduotuvę. Šios nuostatos gali būti skirstomos į plačias (apimančias visus kitus kanalus) arba siauras (apimančias tik tiesioginius pardavėjo kanalus). Nuostatos dėl didžiausio palankumo statuso suteikimo gali riboti kainų konkurenciją ir apriboti platformų atėjimą į rinką ar plėtrą, nes dėl geresnių komercinių sąlygų konkuruojančioms platformoms sunkiau pritraukti pardavėjų. https://www.lexology.com/library/detail.aspx?g=a4d20f2b-4857-4609-8f8b-06879d2bda96.
← 32. Tačiau šioje srityje „Pigu“ galėtų plėstis, nes bendrovė, bendradarbiaudama su „InBank“, siūlo vartojimo kreditų produktus, leidžiančius klientams mokėti dalimis iki 24 mėnesių laikotarpiu.
← 33. Šis skaičius buvo gautas remiantis apsilankymų svetainėje skaičiumi per mėnesį, atmetus visus apsilankymus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros (paliekant tik „aktyvius apsilankymus“ svetainėje, kad būtų galima tiksliau įvertinti naudotojų aktyvumą). Į šią analizę įtrauktos įmonės buvo atrinktos remiantis suinteresuotųjų šalių atsiliepimais, „SimilarWeb“ platforma ir kompiuteriniais tyrimais, siekiant aprėpti visas aktualias Lenkijos KPP. Tačiau gali būti, kad kai kurie mažesni rinkos dalyviai nebuvo identifikuoti, todėl šie skaičiai gali šiek tiek pervertinti faktines srauto dalis.
← 34. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie Lenkijoje gyvenančius naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Nukreipimo srautas (angl. referral traffic) – tai srautas, nukreipiamas iš vienos svetainės į kitą per tiesioginę nuorodą.
← 35. Ibid.
← 36. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie Lenkijoje gyvenančius naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Nukreipimo srautas (angl. referral traffic) – tai srautas, nukreipiamas iš vienos svetainės į kitą per tiesioginę nuorodą.
← 37. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie Lenkijoje gyvenančius naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Kryžminio naršymo elgsena parodo, kokia dalis tam tikros svetainės (svetainės A) lankytojų tą pačią dieną bet kuriuo konkretaus laikotarpio metu lankėsi ir kitoje nurodytoje svetainėje (svetainė B).
← 38. „Allegro“ privatumo politikoje teigiama, kad „<…> naudodamiesi trečiųjų šalių tapatumo nustatymo paslaugomis <…> gauname tik jūsų vardą ir pavardę arba vartotojo vardą, el. pašto adresą ir profilio nuotrauką <…>“. https://about.allegro.eu/static-files/e37a88b1-1fa3-4117-8ebd-3ab6dd1a2774.
← 39. „Allegro“ privatumo politikos 23.1 punkte nurodyta, kad: „Bendrovė naudoja pasiūlymų, skelbimų ir produktų rekomendavimo sistemą, kuri, atsižvelgdama į vartotojo elgesį, pritaiko sąsajoje rodomus pasiūlymus ir skelbimus (toliau – Rekomendavimo sistema). Rekomendavimo sistema atsižvelgia į šiuos veiksnius: išsamią informaciją apie pasiūlymą, įskaitant pasiūlymo pavadinimą, pasiūlymo kainą, pasiūlymo kategoriją, pasiūlymo peržiūrų skaičių, pasiūlymo peržiūrų kartu su kitais pasiūlymais skaičių, pasiūlymo pirkimų skaičių, pasiūlymo pirkimų kartu su kitais pasiūlymais skaičių.“
← 40. Kalbant apie rinkodaros veiklą, „Allegro“ privatumo politikoje nurodyta: „Bendrovė ir trečiosios šalys tvarko jūsų asmens duomenis, įskaitant asmens duomenis, surinktus naudojant slapukus ir kitas panašias technologijas, rinkodaros tikslais.“
← 41. „Allegro“ privatumo politikos 23.5 punkte nurodyta, kad jei sutikimas dėl asmeninio pritaikymo nesuteikiamas, pasirenkami geriausiai parduodami produktai; be to, sutikimą galima bet kada atšaukti.
← 42. Kaip numatyta „Pigu“ prekių pirkimo–pardavimo taisyklių 3.1.1–3.1.2 punktuose. https://pigu.lt/en/t/rules.
← 43. Kaip nurodyta „Pigu“ privatumo politikos 1 dalyje: „Duomenys, kurie sugeneruojami, kai naudojatės tam tikromis „Pigu.lt“ paslaugomis ar funkcijomis, pvz., kai išsaugote prekes „Norų sąraše“, pasirenkate ir išsaugote miestą (tikslu matyti artimiausius atsiėmimo punktus).“ https://pigu.lt/en/t/privacy-policy.
← 44. Kaip nurodyta „Pigu“ privatumo politikos 1 dalyje: „Techniniai duomenys: IP adresas, sesijos ID, naudojama naršyklė, įrenginio tipas, rezoliucija.“
← 45. „Pigu“ privatumo politikos 2 dalies 2.5 punkte dėl analizės ir statistikos, skirtos veiklos analizei, plėtrai ir tobulinimui, teigiama: „Norime, kad naudotis „Pigu.lt“ interneto svetaine ir (arba) mobiliąja aplikacija būtų kuo paprasčiau ir patogiau <...>“
← 46. „Pigu“ privatumo politikos 2 dalies 2.5 punkte dėl analizės ir statistikos, skirtos veiklos analizei, plėtrai ir tobulinimui, taip pat teigiama: „Todėl, siekdami vystyti ir gerinti savo veiklą, nuolat analizuojame, kaip Klientai naudojasi „Pigu.lt“ interneto svetaine, mobiliąja aplikacija ir „Pigu.lt“ paslaugomis ir tvarkome toliau nurodytus duomenis.“
← 47. Prekių pirkimo–pardavimo elektroninėje parduotuvėje „Pigu.lt“ taisyklėse nustatoma: „Pirkėjo Asmens duomenys taip pat bus perduodami Pardavėjui, iš kurio Pirkėjas perka Prekes ir tokie Asmens duomenys bus tvarkomi Pardavėjo, nurodyto užsakyme, nustatyta tvarka, taip pat laikantis tarp UAB „Pigu“ ir Pardavėjo sutartimi prisiimtų saugumo įsipareigojimų dėl asmens duomenų saugumo užtikrinimo.“ https://pigu.lt/ru/gdpr.
← 48. „Pigu“ privatumo politikos 2 dalies 2.6 punkte dėl informacijos apie vaizdo kamerų stebėjimo duomenų tvarkymą, teigiama: „Pigu.lt“ prekių atsiėmimo centrų-parduotuvių viduje ir išorėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios fiksuoja ir įrašo vaizdą, patenkantį į kamerų matymo lauką.“