EBPO pateikia keletą rekomendacijų, kaip spręsti problemas, kylančias dėl struktūrinių ir elgsenos veiksnių derinio, kuris riboja pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių veiksmingą konkurenciją Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Nors trijų nagrinėjamų nacionalinių rinkų ypatybės šiek tiek skiriasi, yra keletas bendrų rizikos veiksnių, kuriuos reikėtų išspręsti, siekiant trumpuoju laikotarpiu sukurti konkurencingesnę aplinką ir užtikrinti, kad šios rinkos išliktų konkurencingos ilgalaikėje perspektyvoje. Atsižvelgdama į tai, EBPO rekomenduoja tris pagrindinius priemonių rinkinius, kurie padėtų pagerinti elektroninių prekyviečių konkurenciją Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje: priemones, skirtas platformų įtakai rinkoje mažinti stiprinant vykdymo užtikrinimą, rinkos stebėseną ir reikalavimų laikymąsi, bei priemones, skirtas užtikrinti sąžiningą prekybos praktiką prekyvietėse. Šiame skyriuje išsamiai pristatomos EBPO rekomendacijos ir aptariami jų prioritetai bei tarpusavio sąsajos.
Elektroninių prekyviečių konkurencijos Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje rinkos tyrimas
10. Rekomendacijos
Copy link to 10. RekomendacijosAnotacija
Šio tyrimo rezultatai rodo, kaip struktūrinių ir elgsenos veiksnių derinys mažina elektroninių prekyviečių konkurencijos veiksmingumą Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Kaip išsamiai aprašyta ankstesniuose skyriuose, tai ypač aktualu pagrindinėms bendrosioms elektroninėms prekyvietėms ir rinkos pardavėjų pusei. Nors šių trijų nacionalinių rinkų koncentracijos ir konkurencingumo lygiai skiriasi, ataskaitoje išskiriamos bendros rizikos, kurias reikėtų spręsti siekiant trumpuoju laikotarpiu sukurti konkurencingesnę aplinką ir ilguoju laikotarpiu užtikrinti, kad šios rinkos išliktų konkurencingos.
EBPO rekomendacijos suskirstytos į dvi pagrindines grupes, orientuotas į nacionalines rinkas, todėl jos susijusios su nacionalinėmis taisyklėmis ir jų vykdymo užtikrinimu. Jomis siekiama stiprinti elektroninių prekyviečių konkurenciją Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, numatant skirtingas priemones, skirtas mažinti platformų įtaką rinkoje stiprinant vykdymo užtikrinimą, rinkos stebėseną ir reikalavimų laikymąsi bei užtikrinti sąžiningą prekybos praktiką prekyvietėse.
Nepaisant ataskaitoje aiškiai pabrėžtų nacionalinių skirtumų, EBPO mano, kad toliau išdėstytos rekomendacijos iš esmės yra aktualios visoms trims šalims. Tai atspindi nustatytų problemų esminius panašumus, kurie dažnai susiję su rinkos struktūrinėmis ypatybėmis ir įsitvirtinusių platformų bei pardavėjų santykių specifika. Jei tam tikros priemonės yra skirtos konkrečiai šaliai arba turėtų būti įgyvendintos skubiau vienoje ar keliose šalyse, tai aiškiai nurodoma.
EBPO pripažįsta, kad vienos rekomenduojamos priemonės bus lengviau ir greičiau įgyvendinamos nei kitos, kurioms gali prireikti platesnio masto reformų ir (arba) papildomų išteklių. Be to, vienos rekomendacijos skirtos gerinti esamas rinkos sąlygas vartotojų ir verslo klientų naudai, o kitos – tobulinti sistemas, siekiant ilgalaikėje perspektyvoje užkirsti kelią konkurencijai daromai žalai. Todėl visos rekomendacijos iš esmės papildo viena kitą, kad būtų pasiektas norimas rezultatas.
Tačiau EBPO mano, kad rinkos stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo stiprinimas (10.1 priemonės) yra svarbiausias veiksmingos konkurencijos skatinimo elementas Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, atsižvelgiant į šių rinkų struktūrinius ypatumus ir koncentracijos lygį, nors ir skirtingą visose trijose šalyje, taip pat į kai kurių rinkoje įsitvirtinusių rinkos dalyvių veiklos neskaidrumą ir su tuo susijusią riziką. Intensyvesni veiksmai atspindėtų didėjantį rinkos sudėtingumą ir išteklių asimetriją didžiųjų platformų atžvilgiu, todėl priežiūros institucijos ir politikos formuotojai galėtų lygiau spręsti skaitmeninių rinkų, ypač elektroninių prekyviečių, problemas.
10.1. Priemonės, skirtos platformų įtakai rinkoje mažinti stiprinant vykdymo užtikrinimą, rinkos stebėseną ir reikalavimų laikymąsi
Copy link to 10.1. Priemonės, skirtos platformų įtakai rinkoje mažinti stiprinant vykdymo užtikrinimą, rinkos stebėseną ir reikalavimų laikymąsiAtsižvelgiant į Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos elektroninių prekyviečių konkurencijos ypatumus, taip pat į dabartinį koncentracijos lygį, dominuojančių platformų pozicijas ir riziką, kad tokios pozicijos gali dar labiau įsitvirtinti, reikėtų apsvarstyti galimybę užtikrinti konkurencijos teisės aktų vykdymą, kad būtų sprendžiamos šiame sektoriuje kylančios problemos. Svarbu ne tik tirti dabartinę praktiką, bet ir atidžiai stebėti konkurencijos sąlygas, kad konkurencijos institucijos galėtų laiku reaguoti į bet kokius pokyčius ir, prireikus, imtis priemonių, siekdamos išlaikyti, stiprinti ir (arba) atkurti konkurenciją, naudodamosi savo įgaliojimais užtikrinti konkurencijos teisės aktų vykdymą.
Šioje grupėje numatytomis priemonėmis siekiama sustiprinti dominuojančių rinkos dalyvių pozicijų ir konkrečių veiksmų, dėl kurių gali sustiprėti jų įtaka rinkoje (tiek pagrindinėje rinkoje, tiek papildomuose segmentuose), kontrolę ir dar labiau sumažinti konkurencijos ribojimą. Siekiant šio tikslo, EBPO rekomenduoja stiprinti nacionalinių konkurencijos institucijų vaidmenį kiekvienoje šalyje, kaip nurodyta toliau, ypač atsižvelgiant į jų veiklą skaitmeninėse rinkose. Be to, EBPO siūlo papildyti šias priemones rekomendacijomis, skirtomis rinkoje įsitvirtinusioms platformoms, kurios padėtų stiprinti atitiktį reikalavimams, mažinti su jų veikla susijusias rizikas ir taip prisidėtų prie veiksmingo rinkos veikimo.
10.1.1. Prireikus ištirti esamą antikonkurencinio elgesio riziką
Šia priemone siekiama nedelsiant reaguoti į rinkoje įsitvirtinusių platformų veiklą, kuri gali pažeisti konkurencijos teisę. Konkurencijos teisės įgyvendinimas yra pagrindinis ekonominės politikos ramstis, skirtas skatinti ir išsaugoti konkurenciją, bei veiksmingiausia konkurencijos institucijų priemonė kovojant su žalinga veikla. Todėl EBPO rekomenduoja šių trijų šalių konkurencijos institucijoms atkreipti dėmesį į tai, ar nebuvo padaryta teisės pažeidimų. Šios rekomendacijos pateikiamos remiantis EBPO turima informacija apie šiuo metu atliekamus viešus tyrimus, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie tyrimai gali būti jau pradėti. Jei rekomenduojamas tyrimas jau atliekamas, EBPO rekomenduoja jį tęsti. Visų pirma, atsižvelgdama į 8 skyriaus išvadas, EBPO rekomenduoja Lenkijos konkurencijos institucijai:
išsamiai išnagrinėti, ar „Allegro“ sutartinė politika gali sukurti kainų pariteto sąlygas (t. y. nuostatas dėl didžiausio palankumo statuso suteikimo), pavyzdžiui, „Allegro“ kainų programos kontekste, taip pažeidžiant konkurencijos teisę.
Latvijos ir Lietuvos konkurencijos institucijoms EBPO rekomenduoja:
apsvarstyti galimybę ištirti, ar „Pigu“ sąlygose įtvirtinta kainų ribojimo nuostata, sukurianti de facto kainų pariteto sąlygas, gali turėti neigiamą poveikį konkurencijai ir pažeisti konkurencijos teisę (taip pat žr. 10.1.3 punkte pateiktą rekomendaciją dėl bendradarbiavimo).
EBPO taip pat rekomenduoja visoms trims konkurencijos institucijoms:
apsvarstyti galimybę ištirti arba bent jau aktyviai stebėti kitas sritis, kuriose įsitvirtinusių rinkos dalyvių elgesys gali pažeisti konkurencijos teisę (žr. 10.1.2 dalį).1 Pavyzdžiui, „Pigu“ ir „Allegro“ atveju galėtų kilti problemų dėl galimos susiejimo praktikos pardavėjų atžvilgiu: jei naudojimasis platformos kontroliuojamomis logistikos ir užsakymų įgyvendinimo paslaugomis yra siejamas su dalyvavimu prekyvietėje ir dėl to daromas neigiamas poveikis konkurencijai bei ribojama pardavėjų komercinė laisvė, tokia praktika gali pažeisti konkurencijos teisę.
Galiausiai, siekdama sustiprinti antimonopolinių teisės aktų vykdymą ir padidinti jo veiksmingumą, EBPO rekomenduoja visoms trims konkurencijos institucijoms:
stiprinti laikinųjų priemonių taikymą, kai tai laikoma būtina, atsižvelgiant į šiame tyrime nustatytus rizikos veiksnius, įskaitant galimą rinkos užvaldymą.
10.1.2. Sukurti specialius skaitmeninių rinkų nuolatinės stebėsenos mechanizmus
Be konkrečių potencialiai konkurenciją ribojančių praktikų, dėl kurių gali prireikti imtis priemonių, aptariamų 10.1.1 rekomendacijoje, šiame tyrime išskiriamos ir kitos susirūpinimą keliančios sritys, kurias būtina nuolat stebėti.
Atsižvelgiant į tolesnio įsitvirtinimo šiose rinkose riziką, kurią padidintų konkurencijos teisės pažeidimai, šia priemone siekiama remti konkurencijos institucijų veiksmingą teisės aktų vykdymą ir konkurencijos skatinimą skaitmeninėse rinkose, užtikrinant, kad galimos problemos (įskaitant, bet neapsiribojant, teisės aktų pažeidimus) būtų laiku nustatomos pasitelkiant nuolatinį mechanizmą ir specialistus, o veiksmai, skirti konkurencijai daromai žalai pašalinti ir (arba) jai užkirsti kelią, būtų vykdomi veiksmingiau.
Tokį mechanizmą galima įgyvendinti įvairiais būdais, pavyzdžiui, šias funkcijas perduodant specialistų komandai. Nors šios komandos kompetencija, ištekliai ir iniciatyvos gali tapti platesnio masto skaitmeninėms rinkoms skirtu tarpsektoriniu mechanizmu, kuris ilgainiui keisis pagal poreikį, šioje ataskaitoje kaip pirminė prioritetinė sritis nurodomos elektroninės prekyvietės ir pagalbinės rinkos.
10.1. intarpas. Skaitmeninių rinkų stebėsena: tarptautinė patirtis
Copy link to 10.1. intarpas. Skaitmeninių rinkų stebėsena: tarptautinė patirtisVis daugiau konkurencijos institucijų, įskaitant ir mažesnių šalių, kuria specialius skaitmeninių rinkų stebėsenos pajėgumus. Nors metodai skiriasi, juos visus vienija bendras supratimas, kad skaitmeninėse rinkose reikalingos specializuotos žinios ir priemonės, galinčios padėti užtikrinti tradicinį teisės aktų vykdymą ir jį papildyti. Be nusistovėjusios praktikos Europos Komisijos lygmeniu ar tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, kiti svarbūs pavyzdžiai aptariami toliau.
Singapūras (CCCS). 2023 m. Singapūro konkurencijos ir vartotojų teisių komisija (angl. Competition and Consumer Commission of Singapore, CCCS) įsteigė specialų Duomenų ir skaitmeninių technologijų (D2) skyrių, kuriame dirba ekonomistai ir techniniai specialistai. D2 skyrius analizuoja duomenis, kad padėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl teisės aktų vykdymo užtikrinimo, sistemina žinias apie skaitmenines rinkas ir stebi rinkos bei reguliavimo pokyčius, kad nustatytų naujas sritis, kurias reikėtų išsamiau ištirti. Šie pajėgumai padeda CCCS vertinti perspektyvas ir nustatyti nepraneštus susijungimus bei antikonkurencinį elgesį, taip pat vykdyti tyrimus bendradarbiaujant su teisininkais, teisėsaugos institucijomis ir ekonomistais. CCCS pasinaudojo šiais pajėgumais įgyvendindama intervencines priemones maisto užsakymo internetu ir taksi paslaugų sektoriuose, įskaitant laikinąsias priemones dėl galimo „Grab“ ir „Delivery Hero“ susijungimo 2024 m.
Portugalija (AdC). 2020 m. Portugalijos konkurencijos institucija, vadovaudamasi 2019 m. parengtu Skaitmeninių ekosistemų, didžiųjų duomenų ir algoritmų klausimų dokumentu, įsteigė tarpžinybinę skaitmeninę darbo grupę. Ji stebi skaitmenines rinkas naudodama žiniatinklio duomenų išgavimo ir analizės priemones, taip pat rengia sistemingas rinkos konsultacijas ir apklausas, kad surinktų informaciją apie kliūtis patekti į rinką, rinkos ribojimo strategijas ir kainodaros algoritmų paplitimą. Vykdant šią stebėseną išnagrinėta apie 20 skundų skaitmeniniame sektoriuje, atliktas tyrimas dėl „Google“ skaitmeninės reklamos praktikos (vėliau jį perėmė Europos Komisija) ir skirtos sankcijos už fiksuotas perpardavimo kainas e. prekyboje.
Čilė (FNE). Čilės konkurencijos priežiūros institucija (isp. Fiscalía Nacional Económica, FNE), naudodamasi rinkos tyrimų įgaliojimais, stebi skaitmenines rinkas. Iki šiol ji atliko dešimt rinkos tyrimų, vis daugiau dėmesio skirdama skaitmeniniams sektoriams. Savo tyrimuose FNE renka ir analizuoja rinkos duomenis, apklausdama visos vertės grandinės suinteresuotąsias šalis (prekyvietes, tiekėjus, logistikos paslaugų teikėjus ir vartotojus), bei nagrinėja tokias praktikas kaip didžiausio palankumo statuso suteikimas, pranašumo teikimas savo paslaugoms, sutartinis susiejimas ir algoritmų ar dirbtinio intelekto naudojimas slaptiems susitarimams palengvinti.
Nyderlandai (ACM). Nuo 2021 m. Nyderlandų vartotojų ir rinkų priežiūros institucija (ACM) penkerius metus iš eilės skaitmeninę ekonomiką įvardija kaip prioritetinę priežiūros sritį. ACM atlieka plataus masto rinkos tyrimus, net ir nesant įtariamo pažeidimo, tokiose srityse kaip algoritminis kainų nustatymas vartotojams ir skaitmeninių platformų praktika. Tai daroma konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis, teikiant oficialius prašymus pateikti informaciją bei apklausiant įmones ir duomenų analitikus. Be to, ji aktyviai stebi „tamsiuosius“ modelius, suklastotus atsiliepimus ir klaidinančius atgalinio skaičiavimo laikmačius interneto platformose bei tikrina, ar platformos laikosi Skaitmeninių paslaugų akte numatytų skaidrumo pareigų. ACM taip pat pirmininkauja Skaitmeninio reguliavimo bendradarbiavimo platformai, vienijančiai dvylika Nyderlandų reguliavimo institucijų, koordinuojančių skaitmeninę priežiūrą.
Šaltiniai: EBPO (2024[1]) Artificial Intelligence, Data and Competition – Note by Singapore, https://one.oecd.org/document/DAF/COMP/WD(2024)41/en/pdf; Singapore: Competition and Consumer Commission of Singapore – Global Competition Review, https://globalcompetitionreview.com/insight/enforcer-hub/2023/organization-profile/singapore-competition-and-consumer-commission-of-singapore; Competition and Consumer Commission of Singapore, Announcements and Media Releases, https://www.ccs.gov.sg/media-and-events/newsroom/announcements-and-media-releases/; Merger Control Laws and Regulations 2025, https://www.globallegalinsights.com/practice-areas/merger-control-laws-and-regulations/singapore/; Portuguese Competition Authority (2022) Portuguese Competition Authority’s Google investigation moves to the European, https://www.concorrencia.pt/en/articles/portuguese-competition-authoritys-google-investigation-moves-european-commission; In review: licensing and antitrust issues in Portugal – Lexology, https://www.lexology.com/library/detail.aspx?g=3c9577e5-7576-4844-b895-549d55a2a984; Defence of Competition in the Digital Sector in Portugal, https://www.concorrencia.pt/sites/default/files/documentos/estudosrelatorios/Defence%20of%20Competition%20in%20the%20Digital%20Sector%20in%20Portugal.pdf; Autoridade da Concorrência (2021) Call for information: Digital ecosystems, Big Data and algorithms, https://www.concorrencia.pt/en/articles/call-information-digital-ecosystems-big-data-and-algorithms; Chilean Competition Authority (2024) FNE Launches Market Study on E-Commerce, https://www.fne.gob.cl/en/fne-inicia-estudio-de-mercado-sobre-comercio-electronico/; Baker McKenzie (2025) Algorithms, Data and Antitrust – Latin America’s Response to AI in Markets, https://www.bakermckenzie.com/en/insight/publications/2025/10/latin-americas-response-to-artificial-intelligence; Kluwer Competition Law Blog (2025) Main Developments in Competition Law and Policy 2024 – Chile | Kluwer Competition Law Blog; https://legalblogs.wolterskluwer.com/competition-blog/main-developments-in-competition-law-and-policy-2024-chile/; Nyderlandų vartotojų ir rinkų tarnybos svetainė, National co-operation, https://www.acm.nl/en/about-acm/organization/cooperation/national-cooperation, Dutch Authority for Consumer and Markets (2025) Focus areas of ACM’s oversight over the digital economy in 2025, https://www.acm.nl/en/publications/focus-areas-acms-oversight-over-digital-economy-2025, ACM: taking action against fake‑review sellers marks a new phase in fight against online deception, https://www.acm.nl/en/publications/acm-taking-action-against-fake-review-sellers-marks-new-phase-fight-against-online-deception; ACM’s activities in 2023; https://www.acm.nl/system/files/documents/acm-activities-in-2023.pdf.
EBPO rekomenduoja Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinėms konkurencijos institucijoms, pasitelkiant atitinkamą politikos formuotojų paramą:
apsvarstyti galimybę konkurencijos institucijoje suformuoti specialią komandą, atsakingą už nuolatinę rinkos stebėseną, kad būtų galima gauti naujausių žinių apie koncentracijos tendencijas, veiksnius, turinčius įtakos rinkos užvaldymo rizikai, ir strateginius veiksmus, turinčius įtakos patekimo į rinką ir (arba) plėtros sąlygoms, bei stebėti jų pokyčius. Suformavus specialią komandą, jai turėtų būti skirta pakankamai išteklių, kad ji galėtų veiksmingai dirbti. Komandos dydis turėtų būti proporcingas institucijos dydžiui, o jos nariai turėtų turėti įvairių sričių kompetencijų, būtinų gilesniam veiklos ir technologijų supratimui. Bet kuriuo atveju EBPO taip pat rekomenduoja, kad politikos formuotojai užtikrintų, jog konkurencijos institucija turėtų reikiamų išteklių, kad galėtų suburti personalą, turintį būtinų kompetencijų šiems klausimams vertinti;
stebėti pokyčius ataskaitoje išskirtose kritinėse srityse, kaip antai dominuojančių rinkos dalyvių praktika, orientuota į vartotojų duomenų kaupimą ir jų sujungimą tarp paslaugų (taip pat žr. 10.1.3), pariteto sąlygų taikymas, papildomų paslaugų susiejimas, galimybės ir paskatos teikti pirmenybę susijusioms paslaugoms platformos ekosistemoje (pvz., logistikos, kainų palyginimo paslaugoms) ir trečiųjų šalių prieiga prie pakankamų siuntų pristatymo ir paštomatų pajėgumų, įskaitant bet kokius išimtinius susitarimus. Veiksmingą stebėseną galima vykdyti:
užtikrinant, kad speciali komanda reguliariai dalyvautų mokymuose, kuriuose stiprinami įgūdžiai, susiję su skaitmeninių rinkų ypatumais ir sunkumais, įskaitant kompiuterinių priemonių naudojimą,
reguliariai teikiant tikslingus prašymus pateikti informaciją ir atliekant atitinkamų suinteresuotųjų šalių apklausas,
jei šiuo metu to nedaroma, atliekant dokumentų analizę ir reguliariai peržiūrint įmonių viešą informaciją (pvz., sąlygas), kad būtų nustatyti prioritetai ir veiksmai,
stiprinant dialogą su pramonės atstovais, įskaitant viešas konsultacijas, siekiant pasinaudoti suinteresuotųjų šalių žiniomis ir stiprinti pasitikėjimą;
pasinaudoti informacija, surinkta taikant skaitmeninių rinkų stebėsenos mechanizmą, kad būtų galima laiku imtis veiksmų:
pradėti antimonopolinę bylą, užtikrinant bylos tyrimo grupės ir naujos specialios komandos bendradarbiavimą visą tyrimo laiką,
pradėti rinkos tyrimus tam tikrose skaitmeninėse rinkose, kuriose gali prireikti atlikti išsamesnį vertinimą.
EBPO pažymi, kad, jei toks padalinys bus įsteigtas ir tinkamas, institucijos galbūt norės pasinaudoti naujojo padalinio, stebinčio, kaip įmonės laikosi Sektoriaus konkurencinio elgesio kodekso, specializacija ir ištekliais (žr. 10.2).
10.1.3. Užtikrinti, kad duomenų naudojimas neribotų konkurencijos
Dominuojančių platformų vykdomas duomenų kaupimas, jungimas ir naudojimas gali sudaryti kliūčių patekti į elektronines prekyvietes ir pagalbines rinkas. Atsižvelgdama į poveikį konkurencijai ir pasekmes, susijusias su platformų pozicijų rinkoje įtvirtinimu bei jų galimu plėtimusi, EBPO rekomenduoja didinti platformų duomenų naudojimo skaidrumą ir priežiūrą (taip pat žr. 10.1.5 rekomendaciją dėl rinkos dalyvių atitikties reikalavimams). Visų pirma:
Konkurencijos institucijos, galbūt bendradarbiaudamos su kitomis reguliavimo institucijomis, pavyzdžiui, duomenų apsaugos institucija (taip pat žr. 10.1.4 rekomendaciją dėl bendradarbiavimo), turėtų atidžiai stebėti (taip pat žr. 10.1.2 susijusią priemonę), kaip rinkoje įsitvirtinusios platformos kaupia, jungia ir naudoja vartotojų duomenis, bei įvertinti, ar tokia veikla nepažeidžia teisės aktų. Ši veikla ir bet kokie susiję tyrimai turėtų būti visų pirma skirti išsiaiškinti, kokiu mastu tokie duomenys yra jungiami skirtingose paslaugų srityse ir verslo padaliniuose, taip pat ar toks elgesys dirbtinai nedidina kliūčių patekti į rinką ir neriboja konkurentų veiklos, įskaitant ir pagalbinėse rinkose. Atliekant tokius tyrimus:
turi būti pasinaudojama įgaliojimais privalomai rinkti informaciją, siekiant gauti išsamią ir konkrečią informaciją apie tai, kaip įsitvirtinusios platformos naudoja duomenis,
reikia įvertinti, ar atitinkama veikla atitinka galiojančius teisės aktus,
atsižvelgiant į nustatytos žalos mastą, gali būti pagrindas nustatyti griežtesnius skaidrumo reikalavimus ir (arba) apribojimus, susijusius su tuo, kokiu mastu platformos gali sujungti vartotojų duomenis įvairiose paslaugose, tačiau tai turi būti kruopščiai suderinta su nauda naudotojams ir (arba) efektyvumu, kurį užtikrina tokia praktika.
10.1.4. Stiprinti institucinę sistemą, kad būtų užtikrintas geresnis antimonopolinių teisės aktų vykdymas
Šia priemone, skirta įvairioms nacionalinėms institucijoms, įskaitant politikos formuotojus, konkurencijos institucijas ir kitas atitinkamas reguliavimo institucijas, siekiama pagerinti konkurencijos institucijų veiklos sąlygas, kad jos galėtų geriau prisitaikyti prie pokyčių skaitmeninėse rinkose, be kita ko, mažinant asimetriją (tiek išteklių, tiek informacijos požiūriu) su didžiosiomis platformomis. Visų pirma, atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimas gali padėti užtikrinti sistemingą požiūrį į skaitmenines rinkas, sutelkiant atitinkamą kompetenciją. Tai leistų reguliavimo institucijoms keistis patirtimi, gerinti pažeidimų aptikimą ir mažinti veiklos dubliavimąsi, taip sudarant sąlygas veiksmingiau reaguoti į šių rinkų pokyčius ir iššūkius. EBPO pripažįsta, kad nacionalinės institucinės struktūros ir rinkos sąlygos gali turėti įtakos tam, kaip toks bendradarbiavimas organizuojamas ir įgyvendinamas praktiškai.
Siūlomi veiksmai taikomi trims šalims, kurios yra šio tyrimo objektas. Tačiau EBPO mano, kad šių priemonių įgyvendinimas būtų ypač aktualus Lenkijos atveju, atsižvelgiant į specifines rinkos sąlygas, susijusias su „Allegro“ vaidmeniu, ir susijusią riziką.
Įvertinti, ar konkurencijos institucijos turi pakankamai išteklių, įskaitant įgūdžių įvairovę ir tinkamumą, kad galėtų laiku imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų ir vykdyti aktyvią rinkos stebėseną (taip pat žr. 10.1.3 rekomendaciją) ir sudėtingus tyrimus rinkose, kuriose įmonių naudojimasis duomenimis yra labai svarbus veiksnys.
Stiprinti atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų, pavyzdžiui, konkurencijos institucijos, vartotojų teisių apsaugos institucijos ir duomenų apsaugos institucijos, veiksmingą bendradarbiavimą ir tarpusavio veiksmų koordinavimą. Toks bendradarbiavimas turėtų būti vertinamas ne kaip pagrindinis tikslas, o kaip praktiška ir lanksti priemonė, skirta abipusiai gilinti žinias ir supratimą apie besikeičiančius verslo modelius šiose rinkose, keistis informacija ir prireikus bendrai prižiūrėti platformų veiklą. Tai būtų galima įgyvendinti, pavyzdžiui, įsteigiant bendrą nuolatinį forumą.
Apsvarstyti, ar būtų galima sustiprinti konkurencijos institucijų, susiduriančių su panašiomis problemomis dėl tų pačių elektroninių prekyviečių, bendradarbiavimą ir sąveiką, siekiant nustatyti bendrus veiksmų planus ir keistis žiniomis. Tai ypač aktualu toms šalims, kuriose veikia tie patys rinkos dalyviai, pavyzdžiui, Latvijai ir Lietuvai, kur būtų galima apsvarstyti bendradarbiavimu grindžiamą stebėseną ir (arba) vykdymo užtikrinimo priemones.
10.1.5. Didinant atitiktį reikalavimams sumažinti kliūtis patekti į rinką ir joje plėstis
Šioje ataskaitoje konstatuojama, kad įvairios elektroninių prekyviečių struktūrinės ypatybės ir pirmaujančių platformų strateginiai veiksmai prisidėjo prie to, kad konkurentams vis sunkiau patekti į rinką arba joje plėstis ir mažėja būsimas konkurencingumas. Mažai tikėtina, kad ši padėtis pasikeis, jei teisėsaugos institucijos, politikos formuotojai ir rinkos dalyviai nesiims bendrų veiksmų, kad sumažintų kliūtis patekti į rinką ir joje plėstis.
Taigi papildydama pirmiau nurodytas vykdymo užtikrinimo ir stebėsenos priemones, EBPO rekomenduoja taikyti priemones, skirtas tiesiogiai rinkos dalyviams, tačiau prireikus aktyviai dalyvaujant ir konkurencijos institucijoms.
Sumažinti perėjimo išlaidas pardavėjams
Nors dvipusių platformų atveju būtina užtikrinti, kad kliūtys patekti į rinką, įskaitant perėjimo išlaidas, būtų pakankamai mažos abiejose rinkos pusėse, ataskaitoje konstatuojama, kad išlaidos, susijusios su perėjimu iš vienos platformos į kitą arba integracija tarp kelių platformų, pardavėjų pusėje gali būti žymiai didesnės (palyginti su vartotojų puse). Nors tai nebūtinai yra dėl konkurencijos teisės pažeidimo, rinkos dalyvių elgsena gali būti viena iš priežasčių ir ateityje gali tapti tyrimo objektu. Taigi rinkos dalyviai galėtų skirti daugiau dėmesio šiam klausimui.
Atsižvelgdama į šiuos duomenis, EBPO rekomenduoja, kad rinkoje įsitvirtinusios platformos aktyviai prisidėtų prie pardavėjų perėjimo išlaidų mažinimo ir rinkos konkurencingumo didinimo. Visų pirma:
įsitvirtinusios platformos turėtų kuo labiau sumažinti su savo veikla susijusią konkurencijos riziką, įvertindamos, ar jų prekyvietės ir logistikos paslaugos nėra susiejamos ir ar nesuteikiamas pranašumas jų pačių logistikos paslaugoms trečiųjų šalių sąskaita. Vertindamos savo veiklos poveikį, rinkoje įsitvirtinusios platformos turėtų atsižvelgti į tai, ar trečiųjų šalių paslaugos yra traktuojamos vienodai, kai kalbama apie reitingo nustatymą, reklamavimą ir pasiūlymų pateikimą svetainėje. Paslaugų teikėjai taip pat gali apsvarstyti galimybę suteikti prieigą prie reikiamos platformos sąsajos ir kitos infrastruktūros, reikalingos integracijai su platforma. Priešingu atveju nacionalinė konkurencijos institucija gali imtis tyrimo. Šia rekomendacija siekiama sumažinti pardavėjų perėjimo išlaidas ir išspręsti konkurencijos problemas, kylančias, kai rinkoje įsitvirtinusios platformos skatina pardavėjus naudotis savo teikiamomis užsakymų įgyvendinimo paslaugomis;
įsitvirtinusios platformos turėtų kuo labiau sumažinti su savo veikla susijusią konkurencijos riziką, įvertindamos, ar ji gali nepagrįstai trukdyti pardavėjams perduoti savo duomenis (pvz., prekių katalogus, pardavimų ir analizės duomenis, apžvalgas ir vertinimus) trečiosioms šalims. Šia rekomendacija siekiama sumažinti išlaidas, kurias pardavėjai patiria pereidami prie konkurentų paslaugų, ir taip sumažinti pardavėjų priklausomybę nuo įsitvirtinusios platformos. Tai taip pat gali padidinti naujų rinkos dalyvių prieigą prie duomenų ir padėti sumažinti su duomenimis susijusias kliūtis patekti į rinką, aptartas 10.3.2 rekomendacijoje. Jei ši rekomendacija nebus įgyvendinta, nacionalinė konkurencijos institucija gali būti priversta atidžiai išnagrinėti įsitvirtinusių platformų elgesį.
Užtikrinti, kad duomenų naudojimas neribotų konkurencijos
Papildydama 10.1.3 rekomendaciją, EBPO rekomenduoja aktyviai įtraukti įsitvirtinusias platformas, kad jos skatintų konkurencingą duomenų naudojimą savo veikloje ir santykiuose su pardavėjais ir taip sumažintų konkurenciją ribojančių padarinių riziką. Visų pirma:
įsitvirtinusios platformos turėtų kuo labiau sumažinti su savo veikla susijusią konkurencijos riziką, įvertindamos, kokį poveikį konkurencijai turi dalijimasis neviešais pardavėjų duomenimis tarp verslo padalinių arba tokių duomenų naudojimas priimant sprendimus galutinės grandies mažmeninėse rinkose, kuriose platforma tiesiogiai konkuruoja su tais pardavėjais. Jei ši priemonė nebus įgyvendinta, nacionalinė konkurencijos institucija gali atlikti patikrinimą.
10.1.6. Palengvinti tarpvalstybinę konkurenciją ir skatinti ES bendrąją rinką
Šioje ataskaitoje, kaip ir ankstesniuose elektroninių prekyviečių tyrimuose, konstatuojama, kad konkurencijos geografinė aprėptis šiuo metu iš esmės apsiriboja nacionalinėmis rinkomis. Platformų tarpvalstybinės konkurencijos skatinimas ir palengvinimas, siekiant sukurti platesnę ES rinką, galėtų padėti sustiprinti elektroninių prekyviečių konkurenciją ir kartu siekti Europos bendrosios rinkos tikslų.
Šia priemone siekiama numatyti tolesnius veiksmus šioje srityje, t. y. nustatyti, įvertinti ir pašalinti bet kokias nepageidaujamas kliūtis tarpvalstybinei konkurencijai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis trukdžių gali būti glaudžiai susiję su įmonių vidinėmis strategijomis, sprendimais ir verslo modeliais, pavyzdžiui, lokalizacija ir kalbine parama. Tačiau ES mastu sukurta konkurencijai palankesnė reguliavimo aplinka greičiausiai turėtų įtakos ir šiems veiksniams.
EBPO rekomenduoja, kad tam tinkama institucija, turinti atitinkamą kompetenciją, pavyzdžiui, nacionalinės reguliavimo institucijos ar politikos formuotojai, Europos Komisija arba trečiosios šalys, tokios kaip EBPO, turėtų:
atlikti tolesnius tyrimus valstybių narių arba ES lygmeniu, siekdamos:
nustatyti veiksnius, kurie faktiškai arba potencialiai gali trukdyti elektroninių prekyviečių tarpvalstybinei konkurencijai ES bendrojoje rinkoje. Tokie veiksniai gali būti susiję su logistika ir pristatymu (įskaitant galimybę teikti šias paslaugas užsienyje), dalyvavimu veikloje vietos lygmeniu, mokesčių reikalavimais, pervedimais, mokėjimais ir pardavėjų priėmimo taisyklėmis,
įvertinti nustatytų galimų kliūčių pobūdį ir tikslą, daugiausia dėmesio skiriant reguliavimo kliūtims (pagal EBPO konkurencijos vertinimo priemonių rinkinio principus);
prireikus įsikišti arba pateikti rekomendacijas dėl įsikišimo, kad būtų panaikinti ir (arba) supaprastinti bet kokie reikalavimai, įstatymai ar kiti teisės aktai, kurie nepagrįstai ir be reikalo riboja konkurenciją siekiant sukurti Europos bendrąją rinką.
10.2. Priemonės, skirtos prekyvietėse užtikrinti konkurenciją skatinančią prekybą
Copy link to 10.2. Priemonės, skirtos prekyvietėse užtikrinti konkurenciją skatinančią prekybąŠiame tyrime nustatyta, kad pardavėjai yra labai priklausomi nuo įsitvirtinusių prekyviečių. Tai riboja jų derybinę galią ir sudaro sąlygas platformoms pasinaudoti savo padėtimi taip, kad tai pakenktų konkurencinei dinamikai. Visų pirma šios struktūrinės ypatybės gali skatinti išstumiamąjį ar išnaudojamąjį elgesį, kuris iškraipo konkurenciją, riboja inovacijas ir galiausiai kenkia vartotojams – mažina pasirinkimą, didina kainas ir blogina kokybę.
Nuolatinis disbalansas tarp įsitvirtinusių elektroninių prekyviečių ir jų verslo klientų rodo, kad vien konkurencijos teisės aktų nepakanka visiškai išspręsti šioms prekyvietėms būdingas struktūrines problemas ir su jomis susijusią žalą konkurencijai trumpuoju laikotarpiu. Taigi EBPO rekomenduoja apsvarstyti galimą poreikį sukurti aiškią, proporcingą ir veiksmingą sistemą, kuri papildytų konkurencijos teisę ir padėtų spręsti problemas, susijusias su subtilesniais ir dažnai neaiškiais būdais, kuriais struktūriniai interesų konfliktai gali daryti įtaką konkurencijos rezultatams platformos naudai, įskaitant nesąžiningas prekybos sąlygas ir išnaudojimą.
Tarptautinė patirtis rodo, kad kai kurios šalys yra įvedusios papildomų teisinių priemonių, kurios galėtų padėti išspręsti panašias problemas. Pavyzdžiui, taisyklės, draudžiančios piktnaudžiauti pranašesne derybine padėtimi ar vykdyti platesnio pobūdžio nesąžiningą prekybos praktiką tokiose šalyse kaip Japonija (Yamada, 2022[2]), Prancūzija ir Vokietija (Vande Walle, 2024[3]), leidžia imtis priemonių net ir nesant išvados dėl dominuojančios padėties, ypač siekiant kovoti su ekonomine priklausomybe ir nesąžininga sutartine praktika. Tačiau Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje šiuo metu nėra panašių visą ekonomiką apimančių sistemų, kurios spręstų ekonominės priklausomybės ar didesnės derybinės galios klausimus.
Tokiomis aplinkybėmis būtų tikslinga taikyti elektroninėms prekyvietėms pritaikytas priemones. Šiuo metu ES lygmeniu P2B reglamentas2 yra pagrindinė horizontalioji priemonė, kuria siekiama didinti sąžiningumą ir skaidrumą interneto platformų ir verslo klientų santykiuose. Kol nėra naujų pokyčių, susijusių su Europos Komisijos siūlomu Bendruoju skaitmeninės srities dokumentų rinkiniu (žr. 3.2 intarpą), šis reglamentas gali padėti sumažinti kai kurias nustatytas konkurencijos problemas, kurios galėtų kilti dėl platformų didesnės derybinės galios verslo klientų atžvilgiu, didinant reitingo nustatymo parametrų, sąlygų pakeitimų ir ginčų sprendimo mechanizmų skaidrumą, taip skatinant vienodas konkurencijos sąlygas rinkoje. Jame taip pat aiškiai numatyta parengti elgesio kodeksus kaip papildomą priemonę sąžiningai komercinei praktikai platformų ekosistemose skatinti.
Šiame tyrime surinkti įrodymai rodo, kad P2B reglamento praktinio taikymo mastas trijose nagrinėjamose šalyse skiriasi – tai greičiausiai atspindi skirtumus institucinių struktūrų, vykdymo užtikrinimo patirties ir verslo klientų informuotumo srityse. Šiuo metu vis dar sunku nustatyti, ar pastebėtos problemos kyla pirmiausia dėl to, kad pardavėjai nepakankamai laikosi P2B pareigų, mažai žino apie reglamentą ir juo nesinaudoja, ar dėl veiksmų, kurie nepatenka į dabartinę jo taikymo sritį. Be to, nors P2B reglamentas sprendžia tam tikras nesąžiningumo apraiškas, jis tiesiogiai nesprendžia kelių šioje ataskaitoje nurodytų struktūrinių problemų, įskaitant mišrioms platformoms būdingus interesų konfliktus ar praktiką, kuri gali subtiliai iškreipti konkurencijos rezultatus, aiškiai nepažeisdama skaidrumo įsipareigojimų.
Atsižvelgdama į tai, EBPO rekomenduoja taikyti daugiapakopę ir įrodymais pagrįstą politiką, paremtą kiekvienos galimos intervencijos sąnaudų ir naudos vertinimu.
Artimiausiu metu pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmingam esamų teisinių normų, ypač konkurencijos teisės ir, kai taikytina, P2B reglamento, įgyvendinimui kiekvienoje šalyje. Tam reikėtų užtikrinti, kad vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų pakankamai išteklių ir kompetencijos, skatinti nuoseklius vykdymo užtikrinimo metodus ir didinti verslo klientų informuotumą apie jų teises pagal P2B reglamentą. Šis etapas yra labai svarbus siekiant pašalinti galimus pažeidimus ir surinkti įrodymų, kaip esamos priemonės veikia praktiškai.
Vidutinės trukmės ir ilgesniu laikotarpiu, jei ir toliau bus pastebimi nuolatiniai disbalansai bei nesąžiningos rinkos praktikos (ir nesant kitų taikytinų ES lygmens reguliavimo priemonių, ypač tais atvejais, kai nacionaliniu mastu veikiančios didžiosios platformos nepatenka į Skaitmeninių rinkų akto taikymo sritį), politikos formuotojai gali apsvarstyti galimybę taikyti papildomas tikslinės paskirties priemones. Atsižvelgiant į konkrečią Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos situaciją, privalomas elektroninių prekyviečių elgesio kodeksas galėtų būti proporcingas ir praktiškai įgyvendinamas sprendimas. Ši priemonė aiškiai įvardyta P2B reglamente3, kurio 17 straipsnyje numatyta parengti elgesio kodeksus, kuriais būtų skatinama sąžininga ir skaidri verslo praktika platformos ir verslo santykiuose. Tokiame kodekse, kuris išsamiau aprašytas toliau, būtų galima pateikti išsamesnes elgesio gaires, pritaikytas elektroninių prekyviečių struktūrinėms ypatybėms ir su jomis susijusioms problemoms, tačiau jo taikymo sritis išliktų lanksti.
Šiuo etapiniu metodu siekiama išvengti reguliavimo dubliavimosi ir nereikalingo komplikuotumo, pirmiausia visapusiškai išnaudojant esamas priemones, tačiau paliekant galimybę laipsniškai sugriežtinti reguliavimą, jei išliktų nuolatinės žalos įrodymų. Tai tampa dar aktualiau atsižvelgiant į galimą dabartinės teisinės sistemos raidą. Jei artimiausiais metais P2B reglamentas būtų panaikintas (taip pat žr. 3.2 intarpą), nesant kitų panašių nuostatų, taikomų šioje ataskaitoje nurodytoms įsitvirtinusioms platformoms, tektų numatyti alternatyvias priemones, kuriomis būtų sprendžiamas žalos konkurencijai pavojus.
Šis metodas taip pat padeda veiksmingai paskirstyti viešuosius išteklius, nes intervencijos eiliškumas nustatomas atsižvelgiant į įrodytą poreikį, o ne ex ante prielaidas, taip suteikiant pragmatišką pagrindą laipsniškai stiprinti verslo klientų apsaugą ir skatinti sąžiningos prekybos sąlygas elektroninių prekyviečių ekosistemose.
10.2. intarpas. Sektorinių elgesio kodeksų taikymas
Copy link to 10.2. intarpas. Sektorinių elgesio kodeksų taikymasElgesio kodeksai tradiciškai buvo naudojami siekiant išspręsti akivaizdžius derybinės galios disbalansus įvairiuose sektoriuose. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje (Governent of the United Kingdom, 2009[4]), Naujojoje Zelandijoje (Ministry of Business, Innovation & Employment - New Zealand, 2022[5]) ir Australijoje (ACCC, n.d.[6]) jau seniai galioja maisto prekių sektoriaus reguliavimo sistemos, kurioms būdingos dvi bendros savybės. Pirma, jomis siekiama, kad didžiųjų mažmenininkų ir jų tiekėjų santykiai būtų sąžiningesni ir skaidresni, pavyzdžiui, nustatant aiškias taisykles, kaip tiekėjai įtraukiami į sąrašą ar išbraukiami iš jo, kaip tvarkomos akcijos, taip pat kaip ir kada turi būti atliekami mokėjimai. Antra, jose numatyti mechanizmai, kuriais užtikrinama, kad šių taisyklių būtų laikomasi praktiškai, pavyzdžiui, teisinis pagrindas, ataskaitų teikimo ir stebėsenos reikalavimai bei ginčų sprendimo procedūros, kurias galima greitai pradėti, kai kyla problemų. Visos šios priemonės padeda atkurti lygybę derybose, kuriose tiekėjai kitu atveju turėtų mažai svertų, ir užtikrinti labiau nuspėjamą bei atskaitingą komercinę veiklą.
Panaši logika pradeda ryškėti ir skaitmeninėse rinkose. Valdžios institucijos ir politiniai tyrimai vis dažniau rekomenduoja (o kai kuriais atvejais ir bando) taikyti savanoriškus arba teisės aktais nustatytus kodeksus, pritaikytus platformos ir pardavėjo santykiams. Singapūro konkurencijos institucija (GCR, 2025[7]) parengė savanorišką elektroninių prekyviečių elgesio kodeksą, kuriame nustatyti skaidrumo, sąžiningumo ir bendravimo su pardavėjais reikalavimai. Taip pat neseniai atliktuose Pietų Afrikos rinkos tyrimuose (Competition Commission South Africa, 2023[8]) rekomenduojama apsvarstyti galimybę parengti privalomą elgesio kodeksą kaip priemonę, kuri padėtų spręsti platformų ir verslo klientų struktūrinio disbalanso problemas. Panašiai, Australijos konkurencijos ir vartotojų komisija (ACCC) pasiūlė tam tikroms skaitmeninėms platformoms taikyti privalomus elgesio kodeksus, o pati ACCC vykdytų nuolatinę stebėseną, siekdama nustatyti, ar ateityje šios nuostatos turėtų būti taikomos tam tikroms paslaugoms, įskaitant elektronines prekyvietes (ACCC, 2025[9]). Šie pokyčiai rodo, kad elgesio kodekso modelis, ilgą laiką taikytas tokiuose sektoriuose kaip prekyba maisto produktais, dabar pritaikomas prie specifinių elektroninių prekyviečių valdymo iššūkių, kuriuose atsiranda panašios derybinės galios asimetrijos.
Šių šalių patirtis rodo, kaip kodeksai gali veikti kaip praktinės valdymo priemonės platformų aplinkoje. Iš maisto prekių sektoriaus praktikos matyti, kad aiškiai apibrėžus netiesiogines normas (pvz., nustatant aiškias taisykles dėl prekių išėmimo iš asortimento, mokėjimo terminų ar rizikos perkėlimo) sumažėja neapibrėžtumas ir stabilizuojamos tiekėjų galimybės planuoti veiklą bei investuoti. Jų priežiūros institucijos, tokios kaip Jungtinės Karalystės maisto prekių kodekso arbitras, rodo, kad patikima priežiūra ir prieinamas ginčų sprendimas gali žymiai pagerinti galingų tarpininkų atitiktį reikalavimams. Perkėlus šiuos mechanizmus į elektronines prekyvietes, jie galėtų padėti spręsti problemą, susijusią su platformų kontrole reitingo nustatymo, matomumo ir prieigos prie duomenų srityse, t. y. tose srityse, kuriose pardavėjai šiuo metu susiduria su neskaidriais procesais ir turi ribotas galimybes ginti savo teises. Be to, savanoriškos iniciatyvos, tokios kaip Singapūro kodeksas, pabrėžia, kaip svarbu nustatyti pagrindinius lūkesčius dėl bendravimo, skaidrumo ir sąžiningo elgesio, net ir nesant tiesioginio teisinio pagrindo, o Pietų Afrikos ir Australijos pasiūlymai rodo, kad kodeksai gali virsti privalomomis taisyklėmis, jei struktūrinės problemos išlieka. Iš šių pavyzdžių matyti, kad elgesio kodeksai yra lanksti, tačiau veiksminga priemonė, padedanti skatinti sąžiningą veiklą, mažinti netikrumą verslo klientams ir didinti atskaitomybę platformos ir pardavėjo santykiuose.
10.2.1. Įvertinti veiksmingą P2B reglamento įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą
Kaip minėta anksčiau, artimiausiu metu, kol nebus priimtos jokios teisėkūros reformos, norint pagerinti konkurencijos sąlygas rinkos pardavėjų pusėje (ir kartu konkurenciją bei galutinių vartotojų padėtį, kaip išsamiai aprašyta 6 ir 8 skyriuose), būtina užtikrinti griežtą P2B reglamento vykdymą bei veiksmingai įgyvendinti atitinkamą procedūrinę ir institucinę sistemą. Nors P2B reglamentas nustato bendrą teisinį pagrindą, jo praktinis poveikis priklauso nuo to, kiek jis aktyviai įgyvendinamas ir papildomas pagalbinėmis priemonėmis nacionaliniu lygmeniu. Kartu, net ir užtikrinus visapusišką bei veiksmingą įgyvendinimą, P2B sistema yra skirta spręsti konkrečias nesąžiningumo formas platformų ir įmonių santykiuose, todėl ji gali tik sušvelninti, o ne visiškai išspręsti platesnes struktūrines problemas, nurodytas šioje ataskaitos 8 skyriuje.
Be to, verta atsižvelgti į tai, kad siekiant visapusiškai išnaudoti P2B reglamento teikiamas galimybes, reikėtų imtis tikslingų informavimo ir sąmoningumo didinimo priemonių, skirtų verslo klientams. Daugelis pardavėjų, ypač MVĮ, gali neturėti pakankamai žinių apie savo teises arba gebėjimų jas ginti individualiai, susidūrus su didžiosiomis platformomis. Parama kolektyvinio informuotumo iniciatyvoms, įskaitant MVĮ asociacijas ir pardavėjų organizacijas, galėtų padėti sumažinti informacijos asimetriją ir šiek tiek atkurti derybinės galios pusiausvyrą, neapsunkinant platformų papildomomis reguliavimo prievolėmis.
Kartu veiksmingam įgyvendinimui praverstų prieinami ir saugūs pranešimo kanalai. Tiesioginiai ir anonimiški skundų mechanizmai galėtų padėti nustatyti problemišką elgesį, ypač tais atvejais, kai pardavėjai vengia iškelti problemas bijodami keršto, diskriminacinio elgesio ar pašalinimo. Tokie mechanizmai taip pat gali sustiprinti valdžios institucijų gebėjimą laiku ir remiantis įrodymais stebėti rinkos praktiką.
Todėl EBPO rekomenduoja politikos formuotojams ir kompetentingoms institucijoms4:
užtikrinti aktyvų ir veiksmingą P2B reglamento vykdymą, be kita ko, inicijuojant priežiūros ir vykdymo užtikrinimo veiksmus, kai nustatomi galimi pažeidimai, kad būtų pašalintas disbalansas tarp rinkoje įsitvirtinusių rinkos dalyvių ir verslo klientų;
Lenkijoje, kurioje su P2B reglamentu susiję vykdymo užtikrinimo veiksmai iki šiol buvo riboti, įvertinti institucijų įsitraukimą ir vykdymo užtikrinimo veiklą, įskaitant aiškių priežiūros pareigų nustatymą, pakankamų išteklių skyrimą kompetentingoms institucijoms ir tikslingų priežiūros veiksmų, susijusių su elektroninėmis prekyvietėmis, inicijavimą;
Latvijoje ir Lietuvoje remtis esamomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis, tęsiant ir stiprinant sistemingą elektroninių prekyviečių priežiūrą, įskaitant reguliarius konkrečių sektorių patikrinimus ir prireikus tolesnes vykdymo užtikrinimo priemones;
papildyti vykdymo užtikrinimo priemones pardavėjams, ypač MVĮ, skirtomis informavimo ir sąmoningumo didinimo priemonėmis, įskaitant bendradarbiavimą su MVĮ asociacijomis ir pardavėjų organizacijomis, siekiant geriau informuoti apie P2B reglamente numatytas teises;
sukurti prieinamus ir saugius pranešimo kanalus, įskaitant, jei reikia, anoniminių skundų mechanizmus, kad būtų lengviau pranešti apie galimus pažeidimus ir vykdyti įrodymais pagrįstą prekyviečių veiklos stebėseną.
10.2.2. Apsvarstyti galimybę parengti elektroninių prekyviečių elgesio kodeksą
Atsižvelgiant į tai, reikėtų apsvarstyti, ar vėlesniame etape nebūtų tikslinga imtis papildomų konkrečiam sektoriui skirtų priemonių, jeigu ir toliau būtų pastebimi nuolatiniai disbalansai bei nesąžininga veikla. Platformos turi didesnę derybinę galią nei verslo klientai, todėl, nesiėmus skubių ir tiksliai parinktų priemonių konkurenciją skatinančiai platformų praktikai remti, konkurencijos procesas gali būti iškreiptas taip, kad trumpuoju laikotarpiu veiksmingos konkurencijos atkūrimas taptų neįmanomas.
Šiame kontekste EBPO mano, kad, įvertinus būtinumą ir proporcingumą, galima apsvarstyti labiau struktūrizuotas, konkretiems sektoriams pritaikytas priemones, tokias kaip elektroninių prekyviečių elgesio kodeksas. EBPO tikisi, kad, jei tai aktualu, tokio kodekso konkretūs aspektai ir susijusi teisinė sistema bus nustatyti nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į nacionalinę institucinę struktūrą ir rinkos sąlygas. Be to, nors kodeksas iš pradžių galėtų būti savanoriškas, privalomas kodeksas padėtų veiksmingiau spręsti nustatytas problemas. Jei būtų pasirinktas savanoriškas kodeksas, tai reikštų didesnę riziką, todėl jo veiksmingumą reikėtų atidžiai stebėti.
Todėl EBPO rekomenduoja, kad, jei Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje nacionaliniu lygmeniu būtų priimtas elektroninių prekyviečių elgesio kodeksas, reikėtų siekti, kad jis:
numatytų tikslinę, į ateitį ir elgseną orientuotą sistemą, kuri skatintų konkurenciją palaikančią didelių elektroninių prekyviečių ir jų verslo klientų sąveiką, remiantis P2B reglamente nustatytu teisiniu pagrindu;
nustatytų aiškesnius priimtino prekyviečių elgesio su pardavėjais parametrus, įskaitant praktikas, kurios galbūt neatitinka konkurencijos teisėje nustatytų oficialių vykdymo užtikrinimo priemonių taikymo ribų, tačiau vis tiek kelia pavojų, kad gali sustiprinti priklausomybę ir iškreipti konkurencijos sąlygas;
būtų taikomas tik ribotam elektroninių prekyviečių pogrupiui, nustatytam remiantis objektyviais kriterijais, atspindinčiais jų tarpininkavimo galią ir padėtį rinkoje;
nustatytų elgesio ribas, susijusias su paieškos ir reitingo nustatymo neutralumu, nepriklausomų pardavėjų prieigos ir matomumo sąlygomis, pardavėjų duomenų naudojimu ir kryžminiu naudojimu, verslo klientams taikomomis sutarčių sąlygomis ir apribojimais, darančiais įtaką pardavėjų galimybei naudotis keliomis platformomis ar alternatyvių paslaugų teikėjų paslaugomis;
būtų taikomas kartu su tinkamomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis, įskaitant kompetentingos institucijos vykdomą išorės priežiūrą, pardavėjams prieinamus skundų pateikimo kanalus, apsaugančius nuo atsakomųjų veiksmų, ir proporcingas sankcijas už reikalavimų nesilaikymą;
numatytų tam tikrą lankstumą, kad sistemą būtų galima pritaikyti prie besikeičiančios rinkos praktikos ir technologijų;
apimtų specialius ir saugius skundų mechanizmus, leidžiančius verslo klientams pranešti apie galimus pažeidimus, įskaitant, jei reikia, galimybę pateikti susirūpinimą keliančius klausimus konfidencialiai arba anonimiškai, kad būtų sumažinta atsakomųjų veiksmų rizika.
Nuorodos
[9] ACCC (2025), Digital platform services inquiry: Final report, https://www.accc.gov.au/system/files/digital-platform-services-inquiry-final-report-march2025.pdf.
[6] ACCC (n.d.), Food and Grocery Code of Conduct, https://www.accc.gov.au/business/industry-codes/food-and-grocery-code-of-conduct.
[8] Competition Commission South Africa (2023), Online intermediation platforms market inquiry: Final report and decision, https://www.compcom.co.za/wp-content/uploads/2023/07/CC_OIPMI-Final-Report.pdf.
[7] GCR (2025), Singapore to “experiment” with voluntary code for e-marketplaces, https://globalcompetitionreview.com/article/singapore-experiment-voluntary-code-e-marketplaces.
[4] Governent of the United Kingdom (2009), Guidance: Groceries Supply Code of Practice, https://www.gov.uk/government/publications/groceries-supply-code-of-practice.
[5] Ministry of Business, Innovation & Employment - New Zealand (2022), Grocery Code of Conduct, https://www.mbie.govt.nz/have-your-say/grocery-code-of-conduct.
[1] OECD (2024), Artificial Intelligence, Data and Competition - Note by Singapore, OECD Competition Committee. OECD Unclassified document, https://one.oecd.org/document/DAF/COMP/WD(2024)41/en/pdf.
[3] Vande Walle, S. (2024), Exploitative Abuses in EU, German and French Competition Law, Elsevier BV, https://doi.org/10.2139/ssrn.5027352.
[2] Yamada, A. (2022), “Abuse of Superior Bargaining Position in Japan – Its Development and Current Position”, Competition Policy International, https://www.pymnts.com/cpi-posts/abuse-of-superior-bargaining-position-in-japan-its-development-and-current-position/.
Pastabos
Copy link to Pastabos← 1. 2026 m. vasario mėn. UOKiK surengė netikėtą patikrinimą bendrovės „Allegro“ biuruose Varšuvoje ir Poznanėje. Remiantis pranešimu spaudai, rengiant šią ataskaitą „UOKiK atlieka tyrimą dėl galimo „Allegro“ logistikos paslaugų pranašumo e. prekybos platformoje „allegro.pl“, įskaitant pristatymą į „Allegro One Box“ paštomatus ir „Allegro Delivery“ programoje dalyvaujančių verslininkų teikiamas paslaugas. Įtariami veiksmai gali sudaryti nepalankias sąlygas toje programoje nedalyvaujančioms kurjerių įmonėms. https://uokik.gov.pl/en/does-allegro-restrict-competition-search-conducted-by-uokik.
← 2. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo.
← 3. Reglamento (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (P2B reglamentas) 17 straipsnis.
← 4. Tiksliau, nuo 2026 m. vasario mėn. – Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijai, Lietuvos konkurencijos tarybai, Latvijos vartotojų teisių apsaugos centrui.