Skaitmenizacija keičia daugelį ekonomikos sričių. Dėl technologinės pažangos ir besikeičiančios vartotojų elgsenos sparčiai auga e. prekybos sektorius. Dauguma Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos vartotojų reguliariai apsiperka internetu – ši tendencija ypač sustiprėjo per COVID-19 pandemiją, o regiono įmonės vis dažniau naudoja skaitmeninius kanalus savo prekėms parduoti.
E. prekybos sektoriuje elektroninės prekyvietės teikia išskirtinę paslaugą, sujungdamos dvi skirtingas naudotojų grupes ir palengvindamos jų sandorius: pardavėjus, kurie platformose siūlo ir parduoda prekes, ir vartotojus, kurie jose ieško prekių ir jas perka. Kadangi elektroninės prekyvietės yra daugiašalės platformos, kiekvienoje pusėje jos susiduria su skirtinga, nors ir tarpusavyje susijusia, konkurencine aplinka. Tikėtina, kad konkurencijos skatinimas elektroninėse prekyvietėse (tiek vartotojų, tiek pardavėjų pusėje) prisidės prie tokių teigiamų pokyčių kaip kokybiškesnės prekės ir paslaugos, platesnis pasirinkimas, mažesnės kainos ir inovacijos.
Šiuo metu Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje veikiančios platformos užima tvirtas lyderių pozicijas savo šalyse (nors tarp jų esama tam tikrų skirtumų). Rinkoje pastebima didelė pagrindinių bendrųjų internetinių prekyviečių koncentracija. Šios platformos suteikia vartotojams galimybę vienoje vietoje įsigyti įvairių kategorijų prekių (įvairių rūšių, kokybės ir kainos prekių), tačiau dėl to jose mažėja veiksminga pardavėjų konkurencija. Šios išvados atitinka kitus neseniai Europoje ir kitur atliktus vertinimus. Lenkijoje tiek vartotojų, tiek pardavėjų pusėje pirmaujanti platforma „Allegro“ jau ilgą laiką išlaiko tvirtą poziciją rinkoje, kuri, tikėtina, nesikeis artimiausiu ar vidutinės trukmės laikotarpiu.
Lietuvoje ir Latvijoje pagrindinių bendrųjų elektroninių prekyviečių rinkoje lyderio poziciją užima regioninis dalyvis „Pigu“. Žvelgiant plačiau į kitas bendrąsias elektronines prekyvietes, veikiančias pagal skirtingus verslo modelius, pastaruoju metu tarp vartotojų ir didžiųjų mažmenininkų populiarėja tokie rinkos dalyviai kaip „AliExpress“ ir neseniai į rinką įžengusi „Temu“. Vis dėlto šios alternatyvos nuo „Pigu“ skiriasi keliais esminiais aspektais. Svarbu pažymėti, kad Latvijoje „Pigu“ yra pagrindinis kanalas, per kurį pardavėjai pasiekia vartotojus, o Lietuvoje ši platforma išlieka didžiausiu rinkos kanalu kartu su vietiniu konkurentu „Varle“. Kita vertus, atrodo, kad alternatyvūs rinkos dalyviai nesudaro didelės konkurencijos pardavėjų pusėje. Kalbant apie konkrečias vartotojų ir pardavėjų kategorijas, „Temu“ vietinių prekybininkų programos plėtra Latvijoje ir Lietuvoje ilgalaikėje perspektyvoje gali sudaryti tam tikrą konkurencinį spaudimą, nepaisant išliekančių veiksnių, kurie ir toliau riboja pakeičiamumą.
Konkurencinę aplinką trijose nagrinėjamose šalyse formuoja savitų struktūrinių ypatybių ir strateginio veikimo derinys, kuris sukūrė dideles patekimo į rinką kliūtis ir vis labiau apsunkino patekimą į pagrindines elektronines prekyvietes ar plėtrą jose. Tai atitinka skaitmeninėse rinkose ir kitose srityse pastebimas tendencijas. Tokią situaciją lemia tokie veiksniai kaip stiprus tinklo poveikis, masto ekonomija, didelės perėjimo į kitą tinklą ar veikimo keliuose tinkluose sąnaudos (ypač pardavėjams), taip pat aukštas pirmaujančių rinkos dalyvių vertikalios integracijos lygis.
„Allegro“ ir „Pigu“ vertikali plėtra į naujas paslaugų sritis įvairiais atžvilgiais sustiprino jų, kaip pirmaujančių elektroninių prekyviečių, pozicijas atitinkamose šalyse: „Allegro“ – Lenkijoje, o „Pigu“ – Lietuvoje ir Latvijoje. Pavyzdžiui, tai gali didinti patekimo į rinką kliūtis, nes potencialūs rinkos dalyviai, siekdami veiksmingai konkuruoti, turi pasiūlyti panašiai platų paslaugų spektrą kaip esamos platformos. Žvelgiant plačiau, tai taip pat didina „Allegro“ ir „Pigu“ galimybes kaupti, derinti ir strategiškai naudoti didelius vartotojų ir operacijų duomenų kiekius savo konkurenciniam pranašumui. Tai gali apsunkinti konkurentų, neturinčių prieigos prie panašių duomenų ir negalinčių pasinaudoti grįžtamojo ryšio ciklais, patekimą į rinką. Ypač svarbu tai, kad „Allegro“ ir „Pigu“ plėsdamos savo ekosistemas gali (skirtingu mastu) pasinaudoti pirmaujančia pozicija elektroninėse prekyvietėse ir stiprinti savo paslaugas kitose rinkose, taip didindamos kitų įmonių išstūmimo riziką.
Šiose šalyse veikiančios platformos turi tvirtą konkurencinį pranašumą, kurį naujiems rinkos dalyviams sunku įveikti, nors situacija kiekvienoje iš šių trijų šalių šiek tiek skiriasi. Lenkijoje „Allegro“ ilgą laiką išlaiko tvirtą pirmaujančios elektroninės prekyvietės poziciją. Jos rinka, panašu, jau pasiekė brandos stadiją, todėl tikėtina, kad ateityje konkurencija joje bus ribota. Latvijoje pirmaujanti platforma „Pigu“ (220.lv) taip pat turi nedaug konkurentų pardavėjų pusėje. Ji ir toliau išlaiko stiprią poziciją rinkoje, nors vartotojų pusėje veikia ir kiti rinkos dalyviai (prekyvietės ir internetiniai mažmenininkai). „Pigu“ taip pat išlieka pirmaujančia platforma Lietuvoje, nors pardavėjų rinka čia yra mažiau koncentruota, palyginti su Latvija ir Lenkija, nes veikia alternatyvi elektroninė prekyvietė „Varle“. Vis dėlto, atsižvelgiant į „Pigu“ padėtį šių šalių rinkose bei šioje ataskaitoje nurodytus struktūrinius veiksnius ir strategijas, kyla pavojus, kad „Pigu“ pozicijos gali dar labiau sutvirtėti.
Nors koncentracijos laipsnis ir konkurencingumo lygis šiose trijose šalyse šiek tiek skiriasi, siekiant skatinti konkurenciją trumpuoju laikotarpiu ir užtikrinti rinkos atvirumą ilguoju laikotarpiu, reikėtų atkreipti dėmesį į bendrus rizikos veiksnius. Todėl rekomenduojama imtis įvairių priemonių, skirtų platformų įtakai rinkoje riboti, stiprinant rinkos stebėseną ir priežiūrą visose trijose nagrinėtose šalyse.
Šiomis priemonėmis siūloma stiprinti nacionalinių konkurencijos institucijų vaidmenį, be kita ko, užtikrinant teisės aktų vykdymą, ir griežčiau stebėti įsitvirtinusių rinkos dalyvių įtaką rinkoje bei konkrečius veiksmus, pavyzdžiui, nurodytus šioje ataskaitoje, kurie gali sustiprinti tokią įtaką arba tapti akivaizdžiu konkurenciją ribojančiu elgesiu. Be to, papildomos rekomendacijos galėtų padėti sumažinti kliūtis patekti į elektronines prekyvietes ir jose plėstis, visų pirma mažinant pardavėjų perėjimo išlaidas, remiant konkurenciją skatinantį duomenų naudojimą ir palengvinant tarpvalstybinę konkurenciją.
Pardavėjų ir rinkoje įsitvirtinusių platformų santykiuose pastebimas didelis disbalansas. Jų struktūriniai santykiai pasižymi keletu bruožų, sukuriančių nuolatinį disbalansą, kuris tam tikromis aplinkybėmis gali kelti susirūpinimą dėl konkurencijos. Pirma, platformos, kurios taiko mišrų verslo modelį, gali susidurti su interesų konfliktais, nes turi ir motyvacijos, ir galimybių pirmenybę teikti savo, o ne pardavėjų pasiūlymams. Antra, didelė pardavėjų priklausomybė nuo esamų platformų sukelia derybinės galios disbalansą, dėl kurio platformos gali nustatyti vienašališkas sąlygas, imti didesnius komisinius mokesčius ir (arba) įpareigoti naudotis papildomomis paslaugomis. Galiausiai, įvairūs informaciniai ir logistiniai skirtumai suteikia šioms platformoms struktūrinį pranašumą pardavėjų atžvilgiu, kurį jos gali panaudoti siekdamos daryti įtaką konkurencijos sąlygoms ir prekybos rezultatams. Kartu šie veiksniai didina išstumiamojo elgesio (pvz., pranašumo suteikimo savo paslaugoms ir susiejimo) bei išnaudojamųjų sąlygų (įskaitant kainodaros apribojimus) riziką, o tai daro poveikį rezultatams ir silpnina konkurencinę aplinką pardavėjams (ir kartu vartotojams), taip pat daro įtaką konkurencijai elektroninėse prekyvietėse ir kitose susijusiose rinkose plačiąja prasme.
Atsižvelgdama į šiuos pavojus, EBPO mano, kad būtina sukurti aiškias, proporcingas ir veiksmingas priemones, kurios pašalintų šiuos disbalansus ir jų keliamą žalą konkurencijai. Šiomis aplinkybėmis būtų naudinga taikyti laipsnišką požiūrį. Pirma, rekomenduojama įvertinti, kaip veiksmingai užtikrinamas P2B reglamento įgyvendinimas ir jo laikymasis. Antra, verta išnagrinėti galimą elektroninėms prekyvietėms skirto elgesio kodekso naudą. Toks kodeksas galėtų suteikti politikos formuotojams perspektyvų, elgesiu grindžiamą pagrindą, kuriuo remiantis būtų reguliuojami tam tikrų didelių elektroninių prekyviečių ir pardavėjų santykiai. Šiomis priemonėmis kartu siekiama skatinti konkurencingesnę internetinių prekyviečių ir susijusių paslaugų aplinką ir pagerinti vartotojų ir pardavėjų padėtį.