E. prekybos sektorius labai išsiplėtė dėl didėjančios interneto skvarbos ir besikeičiančių vartotojų įpročių, o elektroninės prekyvietės tapo pagrindinėmis dalyvėmis, kurioms padeda išplėtota logistikos ir pristatymo infrastruktūra. Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo internetu apsiperkančių vartotojų skaičius – tai atspindi platesnes tendencijas. Lemiamą vaidmenį čia atlieka įvairios vietinės ir pasaulinės platformos bei paslaugos. Šiame skyriuje apžvelgiami pagrindiniai e. prekybos sektoriaus dalyviai: elektroninės prekyvietės ir kiti 2 skyriuje apibrėžti susiję paslaugų teikėjai, kaip antai klasifikuotų skelbimų internete platformos, internetiniai mažmenininkai, logistikos paslaugų teikėjai ir kainų palyginimo paslaugų teikėjai.
Elektroninių prekyviečių konkurencijos Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje rinkos tyrimas
Anotacija
Šiame skyriuje pateikiama e. prekybos padėties Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje sisteminga analizė, apimanti pagrindinius rinkos dalyvius ir pokyčius kiekvienoje šalyje, ypatingą dėmesį skiriant elektroninėms prekyvietėms kaip pagrindiniam skaitmeninės prekybos ramsčiui. Iš pradžių apžvelgiamos pagrindinės e. prekybos sektoriaus tendencijos šiose trijose šalyse ir pateikiamas išsamus sektoriaus aprašymas, kuriame pirmiausia dėmesys skiriamas elektroninėms prekyvietėms. Tada nagrinėjamas kitų e. prekybos dalyvių (pvz., klasifikuotų skelbimų internete paslaugų (KSIP) platformų ir internetinių mažmenininkų) vaidmuo, taip pat kitos e. prekybos ekosistemos dalys, kaip antai logistikos ir kainų palyginimo paslaugos (KPP).
Per pastaruosius du dešimtmečius e. prekybos sektorius Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje iš esmės pasikeitė, atspindėdamas pasaulines tendencijas. Tai lėmė didėjanti interneto skvarba, besikeičiantys vartotojų pomėgiai ir elgsena bei skaitmeninių prekyviečių plėtra, kurią skatino išplėtota logistikos infrastruktūra. Šis sektorius smarkiai išaugo ir padarė esminį poveikį mažmeninės prekybos rinkoms visose trijose šalyse.
Kaip matyti 4.1 paveiksle, pastaruosius dešimt metų e. prekyba visose trijose šalyse nuolat augo. 2025 m. e. prekybos pardavimai sudarė apie 18 proc. visos įmonių apyvartos Lenkijoje, palyginti su 13 proc. 2015 m. Lietuvoje šis augimas buvo dar ryškesnis – per tą patį laikotarpį apyvarta išaugo nuo 10 iki 19 proc. Latvijos e. prekybos sektorius yra apskritai mažesnis, bet jo dalis bendroje apyvartoje išaugo nuo 7 proc. 2016 m. iki 12 proc. 2025 m. Vis dėlto visose trijose šalyse e. prekybos apimtys yra šiek tiek mažesnės nei ES vidurkis, kuris 2015 m. sudarė 16 proc., o 2025 m. – 19 proc. bendros apyvartos.1
Pastaba. Apima įmones, kuriose dirba dešimt ir daugiau darbuotojų. Apima visas veiklos rūšis (išskyrus žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę bei kasybą ir karjerų eksploatavimą) be finansų sektoriaus. Europos Sąjungai priklauso 27 valstybės narės (nuo 2020 m.).
Šaltinis: Eurostatas
Pirmasis svarbus e. prekybos augimą lemiantis veiksnys – aukšti interneto naudojimo rodikliai šiose trijose šalyse, kurie nuolat didėja ir sudaro palankesnes galimybes naudotis skaitmeninėmis platformomis. 2025 m. Lenkijoje internetu bent kartą per savaitę naudojosi 89 proc. gyventojų – tai daugiau nei 2015 m., kai šis rodiklis siekė 65 proc., todėl buvo sudarytos palankios sąlygos internetiniams sandoriams. Tai iš esmės atitinka Lietuvos ir Latvijos rodiklius: 89 proc. lietuvių ir 94 proc. latvių naudojosi internetu bent kartą per savaitę, palyginti su atitinkamai 69 ir 75 proc. 2015 m.2 Kartu su didėjančiu išmaniųjų telefonų ir saugių skaitmeninių mokėjimų sistemų paplitimu3 tai sudarė sąlygas ženkliai padidinti apsipirkimo internetu aktyvumą. COVID-19 pandemija dar labiau paspartino šį pokytį, tapdama skaitmeninių technologijų diegimo katalizatoriumi ir sustiprindama vartotojų priklausomybę nuo e. prekybos platformų.4
Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į lemiamą vaidmenį, kurį atlieka sparčiai auganti mobilioji e. prekyba, atspindinti platesnį pasaulinį perėjimą prie mobiliųjų įrenginių. Plačiai paplitus išmaniesiems telefonams5 ir patobulėjus mobiliojo interneto infrastruktūrai, vartotojai gali sklandžiai naudotis e prekybos platformomis. Todėl mobilieji įrenginiai tapo pagrindiniais skaitmeninės prekybos prieigos taškais ir iš esmės pakeitė vartotojų įsitraukimo strategijas.
Kaip matyti iš 4.2 paveikslo, ženkliai išaugo internetu apsiperkančių vartotojų skaičius. 2025 m. maždaug 70 proc. lenkų, 70 proc. latvių ir 65 proc. lietuvių per pastaruosius 12 mėnesių įsigijo prekių internetu (palyginti su 74 proc. ES vidurkiu). Šis rodiklis reikšmingai išaugo, palyginti su 2010 m., kai jis siekė atitinkamai 29, 17 ir 10 proc. (tuo metu ES vidurkis buvo 36 proc.).
Pastaba. Europos Sąjungai priklauso 27 valstybės narės (nuo 2020 m.).
Šaltinis: Eurostatas.
Internetinės parduotuvės ypač populiarios tarp jaunimo Lietuvoje ir Latvijoje. Abiejose šalyse 2025 m. internetu ką nors pirko apie 90 proc. 25–34 metų amžiaus asmenų, t. y. gerokai daugiau nei šalies vidurkis.6 Lenkijoje pastebima labai panaši tendencija: 2024 m. 92 proc. 25–34 metų amžiaus asmenų per pastaruosius 12 mėnesių pirko prekes ar paslaugas internetu, palyginti su 67 proc. šalies vidurkiu.7 Tai yra pagrindinis veiksnys, skatinantis vis didesnį e. prekybos populiarumą, nes jaunimas auga ir sudaro vis didesnę vartotojų bazės dalį.
Sparčią e. prekybos sektoriaus plėtrą liudija ir keli pagrindiniai rodikliai. Lenkijoje 2013–2023 m. e. prekybos verslas vartotojui (B2C) rinkos vertė išaugo penkis kartus. Šį augimą lėmė padidėjusi vartotojų paklausa, elektroninių prekyviečių plėtra bei pažanga skaitmeninių mokėjimų ir logistikos sprendimų srityje. E. prekybos verslas verslui (B2B) segmentas per tą patį laikotarpį išaugo 3,5 karto, atspindėdamas augantį pasitikėjimą skaitmeninėmis platformomis atliekant pirkimo, pardavimo ir tiekimo grandinės operacijas. Bendra skaitmeninių pardavimų dalis Lenkijos mažmeninės prekybos sektoriuje patrigubėjo, nes vis dažniau vartotojai renkasi pirkti internetu. Tuo pačiu metu registruotų internetinių įmonių skaičius išaugo 2,5 karto – tai rodo perėjimą prie komercinių strategijų, kuriose pirmenybė teikiama skaitmeninėms technologijoms (Ecommerce Europe, 2023[1]).
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2024 m. internetinių pardavimų dalis, palyginti su 2023 m., padidėjo 10,4 proc. ir pasiekė 1,78 mlrd. eurų (Vizbarienė, 2025[2]). Lietuvoje taip pat yra didžiausia internetinių įmonių dalis iš visų ES šalių. Tai rodo, kad Lietuvos įmonės vis dažniau naudoja skaitmeninius kanalus produktams parduoti: 2024 m. internetu prekiavo 42 proc. Lietuvos įmonių, palyginti su 39 proc. 2023 m.8 Latvijos ir Lenkijos rodikliai buvo mažesni: abiem metais internetu prekiavo atitinkamai apie 20 ir 18 proc. įmonių, palyginti su 24 proc. ES vidurkiu 2024 m. (23 proc. 2023 m.). 2021 m. „Luminor“ banko atlikta apklausa parodė, kad 20 proc. Lietuvos ir 27 proc. Latvijos verslininkų planavo 2022 m. padidinti savo pardavimus internetu (Luminor, 2021[3]).
Tokį nuolatinį augimą lemia keli veiksniai, iš kurių vienas svarbiausių – saugių ir patogių skaitmeninių mokėjimo sistemų plėtra. Prie to reikšmingai prisidėjo tokių sprendimų kaip „PayU“9 ir „Blik“10 Lenkijoje bei tarptautinių platformų, pavyzdžiui, „PayPal“11, paplitimas. Šie mokėjimo sprendimai sudarė palankesnes sąlygas plačiau dalyvauti skaitmeninėje ekonomikoje ir taip paskatino bendrą šio sektoriaus plėtrą. Baltijos regione gana populiarūs mokėjimai per internetinės bankininkystės mokėjimo nuorodą (arba „banklink“). Jų dalis (e. prekybos paslaugų srityje) yra gerokai didesnė nei mokėjimų kredito kortelėmis (EU-Japan Centre for Industrial Cooperation, 2022[4]). Ši sistema atsirado tuo metu, kai regione kredito kortelės buvo naudojamos retai, nors pastaraisiais metais jų naudojimas gerokai išaugo.
Šią sparčią skaitmeninę transformaciją lydėjo didelės investicijos į logistikos ir pristatymo infrastruktūrą, įskaitant pristatymą klientams12, siekiant patenkinti išaugusią paklausą. Pavyzdžiui, Lenkijoje13 ypač išpopuliarėjo paštomatai14 – tai bekontaktis ir patogus pristatymo būdas, puikiai atitinkantis vartotojų saugumo ir efektyvumo poreikius. Paštomatų plitimas Lenkijoje didžiąja dalimi susijęs su e. prekybos plėtra ir vartotojų pomėgių pokyčiais – jie vis labiau linksta prie lankstesnių pristatymo būdų. Remiantis portalo „cashless.pl“ duomenimis, paštomatų skaičius Lenkijoje išaugo nuo 51 300 2024 m.15 iki 66 800 2025 m. pabaigoje16. Didėjantis pasitikėjimas paštomatais atsispindi ir vartotojų elgsenoje: 77 proc. internetinių pirkėjų Lenkijoje renkasi šį pristatymo būdą, t. y. 16 proc. daugiau nei 2020 m. Be to, 81 proc. Lenkijos vartotojų teigė, kad galimybė rinktis pristatymą į paštomatus turi įtakos jų sprendimui pirkti (Dzhelik, 2024[5]).
Lietuvoje ir Latvijoje siuntų pristatymo tinklai, įskaitant paštomatus, taip pat gerai išvystyti. Nors šiose šalyse gyventojų tankis yra vienas mažiausių ES, jos turi vienus tankiausių paštomatų tinklų Europoje17, ir šie tinklai sparčiai plečiasi. Pavyzdžiui, Lietuvoje paštomatų skaičius išaugo nuo 1 323 2021 m. iki 2 194 2025 m. Latvijoje 2024 m. pabaigoje jų buvo 1 740. Apie 65 proc. (Latvijoje – 66 proc.18) siuntų visoje šalyje pristatoma į paštomatus (palyginti su pristatymu į namus ar į kitas vietas).19 Šie fizinės infrastruktūros pokyčiai yra svarbūs patikimų ir patogių e. prekybos paslaugų plėtrai. Tokių paslaugų integravimas į platesnę e. prekybos ekosistemą sustiprino sektoriaus atsparumą ir gebėjimą tvariai augti.
Galiausiai, kaip jau minėta, COVID-19 pandemija tapo lūžio tašku Europos e. prekybos sektoriuje – ji paspartino perėjimą prie skaitmeninių technologijų ir iš esmės pakeitė vartotojų įpročius. Iki 2020 m. nemaža dalis gyventojų vis dar nenoriai pirkdavo internetu, dažnai nurodydami susirūpinimą dėl pristatymo patikimumo ir sandorių saugumo.20 Tačiau dėl pandemijos įvesti apribojimai, įskaitant pardavimų parduotuvėse apribojimus21, privertė vartotojus pereiti prie skaitmeninių alternatyvų, dėl ko pastebimai išaugo internetinių sandorių skaičius. Tai paaiškina ir paštomatų plitimą – COVID-19 pandemijos metu jie išpopuliarėjo kaip bekontaktis prekių atsiėmimo ir perdavimo būdas (EU-Japan Centre for Industrial Cooperation, 2022[4]).
Pavyzdžiui, visose trijose šalyse padidėjo dalis asmenų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą pirko internetu. Tai rodo, kad vartotojai vis labiau pasitiki skaitmeninėmis prekyvietėmis. Remiantis Eurostato duomenimis, 2020–2024 m. ši dalis Latvijoje padidėjo nuo 56 iki 65 proc., o Lietuvoje – nuo 53,8 iki 64,4 proc. Lenkijoje per tą patį laikotarpį taip pat užfiksuotas padidėjimas – nuo 61 iki 67,4 proc.22 Šis augimas atitinka bendrą e. prekybos populiarėjimą, pastebėtą COVID-19 laikotarpiu ir po jo.
Šioje dalyje aprašyti pokyčiai, ypač interneto naudojimo plitimas, e. prekybos sektoriaus augimas ir svarbios pagalbinės infrastruktūros diegimas, sudaro prielaidas toliau išsamiai analizuoti pagrindinius e. prekybos sektoriaus rinkos dalyvius Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje. Ataskaitoje apžvelgiami visi e. prekybos sektoriaus segmentai, įskaitant elektronines prekyvietes, gretimas ir pagalbines rinkas (žr. 2 skyrių, kuriame pateikiamos atitinkamos apibrėžtys), taip pat pagrindiniai kiekvienoje šalyje veikiantys rinkos dalyviai ir jų verslo modeliai.
Šiame skyriuje nesiekiama pateikti išsamios visų e. prekybos sektoriuje veikiančių įmonių analizės, nes jų yra labai daug. Vietoj to daugiausia dėmesio skiriama bendrosioms elektroninėms prekyvietėms. Pagrindinės platformos ir įmonės buvo atrinktos atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip jų dydis, vaidmuo sektoriuje, įtaka vartotojams ir strateginė svarba. Tai suteiks svarbų kontekstą ir pagrindą tolesniems skyriams.
E. prekybos sektoriaus struktūrą Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje lemia elektroninės prekyvietės, kurios jame vaidina pagrindinį vaidmenį. Kaip nurodyta 2 skyriuje, šioje ataskaitoje išskiriamos dvi pagrindinės elektroninių prekyviečių kategorijos: bendrosios ir specializuotos. Šios platformos veikia kaip struktūrizuoti e. prekybos centrai.
Kitoje ataskaitos dalyje daugiausia dėmesio skiriama svarbiausių Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos elektroninių prekyviečių nustatymui bei jų verslo modelių, vaidmens ir pagrindinių savybių analizei. Nors kitose dalyse apžvelgiami ir kiti e. prekybos ekosistemos segmentai, elektroninės prekyvietės išlieka pagrindiniu analizės objektu.
4.2.1. Lenkija
Kaip nurodyta 4.1 lentelėje, Lenkijoje veikia kelios bendrosios internetinės prekyvietės. Tarp jų – didžiausia platforma „Allegro“, Lenkijoje veikianti nuo 1999 m., ir palyginti neseniai veiklą pradėjusi „Amazon.pl“. 2017 m. Lenkijoje pradėjo veikti „AliExpress“, kurios verslo modelis panašus į neseniai į rinką įžengusios „Temu“ modelį, pasižymintį savita strategija „iš gamyklos vartotojui“ ir itin žemomis kainomis. Yra ir kitų rinkos dalyvių, tokių kaip „Erli“, „Morele“ ir „eBay“. Neseniai į rinką buvo įžengusi Singapūro platforma „Shopee“, tačiau, nepaisant pradinio lankytojų srauto ir žinomumo augimo, ilgainiui iš jos pasitraukė.
1. Unikalių lankytojų skaičius per mėnesį – tai skirtingų asmenų (gyvenančių Lenkijoje), kurie per mėnesį bent kartą apsilankė svetainėje, skaičius, neatsižvelgiant į apsilankymų skaičių ir naudojamą įrenginį (kompiuterius ar mobiliuosius įrenginius).
2. Aktyvių naudotojų skaičius per mėnesį – tai skirtingų asmenų (gyvenančių Lenkijoje), kurie per mėnesį naudojosi programėle „Android“ ir „iOS“ sistemose, skaičius.
3. Pajamos perskaičiuotos iš PLN į EUR pagal 2024 m. gruodžio 31 d. valiutų kursą.
4. „Allegro“ pajamos apima prekyvietės, mažmeninės prekybos, reklamos, kainų palyginimo, logistikos ir kitas paslaugas; duomenys pateikiami už 2024 kalendorinius metus.
5. „Erli“ pajamos daugiausia gaunamos iš prekyvietės paslaugų; duomenys pateikiami už 2024 kalendorinius metus.
6. „Morele“ pajamos yra susijusios su mažmeninės prekybos ir prekyvietės paslaugomis ir apima 12 mėnesių laikotarpį nuo 2023 m. balandžio iki 2024 m. kovo mėn.
Šaltinis: „SimilarWeb“ duomenys; „Allegro“ 2024 m. metinė ataskaita; „Erli“ 2024 m. metinė ataskaita; „Morele“ 2024 m. metinė ataskaita, „Empik“ 2024 m. metinė ataskaita.
„Allegro“
„Allegro“ yra didžiausia internetinė prekybos platforma Lenkijoje ir viena iš žinomiausių elektroninių prekyviečių Europoje.23 Ji priskiriama bendrųjų elektroninių prekyviečių kategorijai, nes siūlo platų prekių asortimentą ir nesikoncentruoja į vieną konkrečią nišą.
„Allegro“ buvo įkurta 1999 m. ir iš pradžių priklausė bendrovei „QXL Ricardo“, kuri 2007 m. pakeitė pavadinimą į „Tradus plc“. 2008 m. bendrovę „Tradus“ įsigijo „Naspers“. 2016 m. „Allegro Group“ buvo parduota investuotojų fondų konsorciumui, kurį sudarė „Cinven“, „Permira“ ir „Mid Europa Partners“. 2020 m. spalio mėn. „Allegro“ pradėjo prekybą Varšuvos vertybinių popierių biržoje – tai buvo didžiausias pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO) Lenkijos istorijoje (Gopinath, 2020[6]).
„Allegro“ taiko mišrų prekyvietės verslo modelį, derindama tarpininkavimo paslaugas su tiesiogine mažmenine prekyba. Ši platforma pirmiausia veikia kaip tarpininkė, sujungdama pirkėjus ir pardavėjus, tačiau pati tiesiogiai nevaldydama prekių atsargų. Vis dėlto vis dažniau ji užsiima ir mažmenine prekyba, iš savo atsargų parduodama prekes tiesiogiai vartotojams. Šis dvejopas modelis leidžia „Allegro“ siūlyti platų prekių asortimentą įvairiose kategorijose, pavyzdžiui, elektronikos, mados, namų apyvokos prekių ir automobilių dalių, taip patenkinant įvairius vartotojų poreikius. Remiantis UOKiK 2022 m. sprendimu dėl „Allegro“ ir „Mall Group“ susijungimo, didžiąją dalį iš 130 000 „Allegro“ pardavėjų sudaro Lenkijos labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, nors per šią platformą prekiauja ir didesni rinkos dalyviai, užimantys tvirtą padėtį rinkoje (pvz., „Media Markt“, aptariama 4.3.2 dalyje).24
„Allegro“ prekyvietės paslaugos generuoja pajamas iš komisinių mokesčių, kuriuos moka trečiųjų šalių pardavėjai ir kurie svyruoja nuo 1 iki 17 proc., priklausomai nuo prekių kategorijos svetainėje „allegro.pl“.25 4.3 paveiksle matyti, kad 2017–2024 m. „Allegro“ prekyvietės pajamos smarkiai išaugo: nuo 1 266 mln. PLN (303 mln. eurų) 2017 m. iki 7 400 mln. PLN (1 730 mln. eurų) 2024 m.26
Šaltinis: „Allegro“ 2024 m. metinė ataskaita
Bendrovė taip pat uždirba iš reklamos paslaugų, skirtų didinti prekių matomumą, prenumeratos lojalumo programų, tokių kaip „Allegro Smart!“ (kuri siūlo nemokamą pristatymą ir nuolaidų), ir tiesioginės mažmeninės prekybos. Be to, „Allegro“ teikia finansines paslaugas, leidžiančias vartotojams ir pardavėjams pasinaudoti kreditu atidėtiems arba daliniams mokėjimams. Bendradarbiaudama su logistikos paslaugų teikėjais, ji išplėtė savo pristatymo ir užsakymų įgyvendinimo infrastruktūrą, įskaitant paštomatų naudojimą, taip padidindama pristatymo prieinamumą ir patogumą bei siūlydama lanksčius ir pigesnius pristatymo būdus.27 4.4 paveiksle matyti, kad per tą patį 2017–2024 m. laikotarpį „Allegro“ užfiksavo augimą visose kitose savo paslaugų srityse ir segmentuose, nors kiekvienos paslaugos atveju augimo mastas skyrėsi.
Šaltinis: „Allegro“ 2024 m. metinė ataskaita
Įsigijimų istorija
Bėgant metams „Allegro“ plėtė savo paslaugas ir veiklą tiek įsigydama kitas įmones, tiek pristatydama naujas paslaugas ir produktus. Šios pastangos leido jai ne tik sustiprinti savo pozicijas Lenkijos rinkoje, bet ir išplėsti savo veiklą Vidurio Europoje. „Allegro“ vykdė įsigijimus, siekdama sustiprinti savo pozicijas e. prekybos ir logistikos srityse bei plėsti savo prekyvietę ir susijusias bei papildomas paslaugas.
2006 m. gruodžio 30 d. tuometinė „Allegro.pl Group“ savininkė „QXL Holding“ įsigijo 75 proc. „Ceneo.pl“, 2004 m. įkurtos Lenkijos kainų palyginimo platformos, akcijų paketą (toliau aptariama 4.4.2 dalyje).28 Šis įsigijimas leido „Allegro“ integruoti kainų palyginimo funkcijas tiesiai į savo platformą, kad klientai galėtų palyginti įvairių pardavėjų kainas ir ji taptų patrauklesnė kainai jautriems vartotojams. Nuo tada, kai „Allegro“ įsigijo „Ceneo“, pastaroji tapo neatskiriama „Allegro“ ekosistemos dalimi.
2018 m. gruodžio mėn. „Allegro“ įsigijo Lenkijos internetinę bilietų pardavimo platformą „eBilet.pl“, siekdama išplėsti abiejų platformų produktų ir paslaugų asortimentą bei padidinti klientų skaičių. „Allegro“ įsigijus „eBilet.pl“, bendrovė įžengė į renginių bilietų pardavimo rinką ir taip išplėtė savo e. prekybos portfelį už fizinių prekių ribų. „eBilet.pl“ jau buvo viena pirmaujančių internetinių bilietų pardavimo platformų Lenkijoje, parduodanti bilietus į koncertus, spektaklius, sporto renginius ir kitus gyvus pasirodymus. Integravusi „eBilet“ į savo platformą, „Allegro“ išplėtė savo pasiūlą ir potencialiai padidino klientų įsitraukimą, suteikdama naudotojams galimybę kartu su įprastu apsipirkimu internetu naudotis ir su renginiais susijusiomis paslaugomis. Šis įsigijimas taip pat atitinka platesnę „Allegro“ strategiją didinti platformos lankytojų skaičių ir kryžminio pardavimo galimybes.
2021 m. spalio mėn. „Allegro“, norėdama sustiprinti savo logistikos veiklą, įsigijo Lenkijos kurjerių bendrovę „X-Press Couriers“, kuri specializuojasi pristatymo tą pačią dieną srityje. Kaip viešai skelbia bendrovė (Allegro, 2022[7]), šis įsigijimas leido jai pasiūlyti pristatymą tą pačią dieną, kai užsakymai apmokami iki tam tikro laiko. „X-Press Couriers“ specializuojasi greito pristatymo Lenkijos miestuose srityje, todėl strategiškai papildė „Allegro“ siuntų pristatymo tinklą. Vienas iš pagrindinių šio įsigijimo privalumų buvo galimybė pasiūlyti greitesnio pristatymo paslaugas, ypač tokiose didelės paklausos prekių kategorijose kaip elektronika, mada ir maisto prekės.
2022 m. „Allegro“ įsigijo Čekijos e. prekybos įmonę „Mall Group“ ir Čekijoje bei Slovakijoje veikiančią logistikos ir pristatymo įmonę „WE/DO“. Pasak „Allegro“, šiuo įsigijimu siekta paremti bendrovės plėtrą Vidurio Europoje, integruojant logistikos paslaugas ir suteikiant prekybininkams galimybę pasiekti platesnę vartotojų auditoriją (Allegro, 2022[8]). „Mall Group“ valdė e. prekybos platformas Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje ir Kroatijoje, o „WE/DO“ teikė logistikos ir pristatymo paslaugas Čekijoje ir Slovakijoje. Įsigydama šias įmones, „Allegro“ siekė išplėsti savo prekyvietės modelį į naujas rinkas ir integruoti logistikos paslaugas, kurios padėtų plėtoti e. prekybą tarptautiniu mastu.
Vienas iš pagrindinių šio įsigijimo rezultatų buvo galimybė pasinaudoti jau sukurta klientų baze ir prekybininkų tinklu daugelyje šalių. „Allegro“ teigė, kad 135 000 prekybininkų gaus naudos iš bendros platformos, kuri pagerins vartotojų patirtį, nes bus siūlomas platesnis prekių asortimentas ir konkurencingesnės kainos. Be to, „WE/DO“ logistikos tinklas suteikė „Allegro“ infrastruktūrą, leidžiančią optimizuoti užsakymų įgyvendinimo ir pristatymo operacijas regione, taip sumažinant priklausomybę nuo trečiųjų šalių kurjerių ir padidinant paslaugų efektyvumą (Allegro, 2022[7]).
Dabartinė „Allegro“ geografinė aprėptis ir plėtros pastangos
„Allegro“ didino ne tik savo paslaugų asortimentą, bet ir geografinę aprėptį, plėsdama veiklą Vidurio ir Rytų Europoje. Šią plėtrą skatino strateginiai įsigijimai, vietinių platformų paleidimas ir investicijos į platformos pritaikymą naujose rinkose.
Užbaigusi „Mall Group“ ir „WE|DO“29 įsigijimą, „Allegro“ įsitvirtino Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje ir Kroatijoje, taip iš esmės padvigubindama savo potencialią rinką šiame regione (Allegro, 2022[8]). Be to, 2024 m. spalio mėn. „Allegro“ oficialiai pristatė savo platformą Vengrijoje, kad vietiniai vartotojai galėtų apsipirkti svetainėje „allegro.hu“, kuri yra platesnės plėtros strategijos Vidurio Europoje dalis.
„Allegro“ taip pat gali plėstis pritaikydama savo platformą vietos poreikiams ir gerindama logistikos paslaugas – abu šie aspektai galėtų tapti pagrindiniais elementais įmonės strategijoje, kurie padėtų užsitikrinti konkurencingą poziciją naujose rinkose (Allegro, 2024[9]).
„Allegro“ ekosistema: „Allegro Pay“ ir „Allegro Pay Business“
„Allegro“ padidino ne tik geografinę aprėptį, bet ir paslaugų asortimentą, įtraukdama finansinius sprendimus, didinančius platformos funkcionalumą ir vartotojams, ir verslui. Integruodama šias paslaugas į savo ekosistemą, bendrovė išplėtė veiklą mokėjimų ir finansinių paslaugų sektoriuje, kuris 2 skyriuje įvardijamas kaip viena iš su elektroninėmis prekyvietėmis susijusių rinkų.
Siekdama plėstis, „Allegro“ pradėjo teikti finansines paslaugas, kad vartotojams ir pardavėjams galėtų pasiūlyti daugiau mokėjimo būdų. Į savo platforma ji integravo „Allegro Pay“ ir „Allegro Pay Business“ paslaugas, kurios suteikia galimybę mokėti kreditu ir dalimis.
2020 m. „Allegro“ pristatė „Allegro Pay“ – mokėjimo paslaugą, skirtą užtikrinti didesnį sandorių lankstumą. Ši funkcija leidžia klientams atidėti mokėjimus arba pasirinkti mokėjimo dalimis planus, taip sumažinant trumpalaikius finansinius sunkumus ir sudarant palankesnes sąlygas įsigyti brangesnius pirkinius.30 Tokių paslaugų prieinamumas atitinka platesnes e. prekybos tendencijas, kai siekiant padidinti klientų įsitraukimą ir perkamąją galią buvo sukurti tokie finansiniai sprendimai kaip „pirk dabar, mokėk vėliau“ (BNPL)31.
Įdiegus „Allegro Pay“, galima atlikti didesnes ar dažnesnes operacijas, todėl gali padidėti platformos efektyvumas ir pajamos. Be to, tai gali pritraukti ir pirkėjų, ir pardavėjų. Pardavėjai galėtų pasinaudoti padidėjusia klientų perkamąja galia, dėl ko galbūt padidėtų pardavimo apimtys ir vidutinė užsakymo vertė. Be to, įdiegus „Allegro Pay“, platforma galėtų rinkti svarbius duomenis apie vartotojų elgseną ir kredito pasirinkimus.
Atskira, bet susijusi paslauga yra „Allegro Pay Business“32, skirta B2B sandoriams „Allegro Business“ platformoje.33 Šis verslo klientams skirtas sprendimas suteikia galimybę atidėti mokėjimus 30 dienų be papildomų išlaidų arba iki 60 dienų, kad būtų galima lanksčiau valdyti pinigų srautus.
„Allegro Pay Business“ pardavėjams suteikia galimybę gauti mokėjimą iš karto po pardavimo ir taip išlaikyti likvidumą. Savo ruožtu verslo pirkėjai gali pasinaudoti ilgesniais mokėjimo terminais, kurie gali padėti planuoti finansus. Už per šią paslaugą sudarytus sandorius pardavėjams nereikia mokėti papildomų mokesčių. Be to, „Allegro“ pardavėjams siūlo „Allegro Merchant Finance“ finansavimo paslaugą, kai finansavimas teikiamas paskolos forma arba naudojamas pardavėjo įsipareigojimams „Allegro“ padengti. Atnaujinamoji kredito suma siekia iki 150 000 PLN.34
Apibendrinant galima teigti, kad nors abi paslaugos siūlo atidėto mokėjimo galimybes, „Allegro Pay“ skirta individualiems vartotojams, o „Allegro Pay Business“ – verslo klientams, vykdantiems B2B sandorius „Allegro“ platformoje, be to, ji suteikia papildomų privalumų pardavėjams kartu su „Allegro“ paslauga „Merchant Finance“.35
„Allegro Smart“
Įgyvendindama platesnę strategiją, kuria siekiama sustiprinti savo poziciją rinkoje plečiant veiklą į kitas geografines rinkas, vykdant įsigijimus ir diversifikuojant paslaugas, „Allegro“ taip pat daug dėmesio skyrė vartotojų lojalumo ir įsitraukimo didinimui. 2018 m. ji pristatė „Allegro Smart“ – prenumeratos pagrindu veikiančią programą, skirtą supaprastinti apsipirkimo patirtį platformoje ir nuolatiniams naudotojams suteikti galimybę sutaupyti. Už programą vartotojai moka 59,90 PLN (14 eurų) per metus arba 14,99 PLN (3,50 euro) per mėnesį.36
Sumokėję prenumeratos mokestį, vartotojai gauna pagrindinę programos naudą – nemokamą reikalavimus atitinkančių pirkinių pristatymą, jei prekės perkamos iš programoje dalyvaujančių pardavėjų ir pasiekiama minimali užsakymo suma.37 Šia iniciatyva siekiama sumažinti dažnų pirkėjų pristatymo išlaidas, kurios yra viena pagrindinių e. prekybos kliūčių. Be nemokamo pristatymo, prenumeratoriams siūlomos išskirtinės nuolaidos atrinktiems produktams.38 „Allegro Smart“ programoje dalyvaujantys pardavėjai gali pasinaudoti didesniu matomumu tarp prenumeratorių ir taip galbūt padidinti pardavimus.
Pardavėjai gali įgyti teisę dalyvauti programoje „Allegro Smart“. Tokiu atveju jų skelbimuose būtų rodomas ženklelis „Smart“, o jie patys būtų įtraukti į „Allegro Smart“ nemokamo pristatymo programą ir kitas reklamines akcijas.39 „Allegro“ taip pat padengia „Allegro Smart“ prekių grąžinimo išlaidas. Norėdami dalyvauti programoje „Allegro Smart“, pardavėjai privalo pasiekti minimalią pardavimų apimtį ir savo prekėms įjungti tam tikras pristatymo parinktis, įskaitant „Allegro Delivery“.
Logistikos paslaugos ir bendradarbiavimas su pristatymo paslaugų teikėjais
„Allegro“ teikia logistikos paslaugą „One Fulfillment“, skirtą e. prekybos pardavėjų prekių sandėliavimui ir užsakymų tvarkymui. Pardavėjai gali siųsti savo prekes į „Allegro“ sandėlį, kur bendrovė pasirūpina užsakymų įgyvendinimu ir pristatymu. Paslauga taip pat apima klientų aptarnavimą su užsakymais susijusiais klausimais, todėl pardavėjai gali deleguoti logistikos valdymą kitiems.40 Be to, „Allegro“ turi savo galutinio pristatymo programą „Allegro Delivery“, pagal kurią pristatymus vykdo pati arba bendradarbiaudama su kitais logistikos paslaugų teikėjais.
„Allegro“ sustiprino savo platformos logistikos ir pristatymo infrastruktūrą, užmezgusi partnerystę su išorės paslaugų teikėjais, tokiais kaip „InPost“. „Allegro“ ir „InPost“ nuo 2014 m. palaiko ilgalaikius santykius41, kuriuose dera tiek partnerystės, tiek konkurencijos elementai. Kaip minėta, šios dvi bendrovės tradiciškai veikė skirtingose rinkose: „Allegro“ – kaip bendroji ir mišri elektroninė prekyvietė, jungianti pardavėjus ir pirkėjus, o „InPost“ – kaip siuntų pristatymo paslaugų teikėja. „Allegro“ ir „InPost“ santykiai pasižymi tokia dinamika: „Allegro“ naudojasi „InPost“ pristatymo paslaugomis, o „InPost“ uždirba iš „Allegro“ užsakymų apimties.42
Abiejų bendrovių bendradarbiavimas vyksta dviem pagrindiniais kanalais: per „Allegro“ programą „Smart“ ir per įprastus užsakymus. Pagal „Smart“ programą „Allegro“ padengia dalį pristatymo išlaidų43, taip iš esmės sumažindama vartotojų patiriamas siuntimo išlaidas. Užsakymų, kurie nėra įtraukti į „Smart“ programą, pristatymo išlaidas tiesiogiai padengia pardavėjai arba vartotojai, todėl „InPost“ gauna papildomų pajamų, o „Allegro“ neprisiima finansinės naštos.
Nepaisant „Allegro“ ir „InPost“ glaudaus bendradarbiavimo, abi bendrovės ėmėsi iniciatyvų, kad sustiprintų savo veiklos nepriklausomumą. „Allegro“ sustiprino vertikaliąją integraciją, padidindama per savo pačios valdomas pristatymo paslaugas gabenamų siuntų dalį ir į savo rankas perimdama didesnę logistikos grandinės dalį. Tiesą sakant, „Allegro“ savo paštomatų tinklą kuria jau nuo 2021 m.44 Savo ruožtu „InPost“ plečia savo klientų ratą už „Allegro“ ribų. Tačiau iš viešai prieinamų šaltinių45 matyti, kad „InPost“ pajamos tebėra koncentruotos tarp keleto didelių e. prekybos klientų. Vienoje kredito reitingo ataskaitoje pažymima, kad „Allegro“ ir „Vinted“ yra du didžiausi „InPost“ klientai, kurie kartu sudaro apie 40 proc. visų „InPost“ pajamų. Investuotojų medžiagoje taip pat teigiama, kad „Allegro Smart!“ apimtys sudaro maždaug 31 proc. „InPost“ pajamų Lenkijoje ir apie 18 proc. visų grupės pajamų, o „Vinted“ – maždaug 23 proc. grupės pardavimų.46
Be ilgalaikio partnerio „InPost“, „Allegro“ į savo siuntų pristatymo tinklą įtraukė ir kitus paslaugų teikėjus. Šios partnerystės padeda užtikrinti alternatyvių pristatymo sprendimų prieinamumą platformoje. Vienas iš tokių partnerių yra siuntų pristatymo paslaugų teikėjas „ORLEN Paczka“, kurį valdo valstybinė naftos bendrovė „ORLEN“ ir kuris turi siuntų surinkimo punktų ir paštomatų tinklą visoje Lenkijoje.47
Norėdama išplėsti pristatymo galimybes, „Allegro“ į „Allegro Delivery“ programą įtraukė ir „ORLEN Paczka“. Tai reiškia, kad dabar „Allegro“ pardavėjai gali platformoje siūlyti pristatymą per „ORLEN Paczka“, o „Allegro“ prižiūri visą logistikos procesą, įskaitant siuntų sekimą ir skundų nagrinėjimą. „ORLEN Paczka“ padėjo „Allegro“ sustiprinti savo pristatymo klientams tinklą: dabar pirkėjams ji gali pasiūlyti daugiau lanksčių ir ekonomiškų prekių atsiėmimo punktų, o pardavėjams užtikrinti standartizuotą ir valdomą pristatymo paslauga.48
Taigi, „Allegro“ partnerystė su siuntų pristatymo paslaugų teikėjais, įskaitant „InPost“ ir „ORLEN Paczka“, yra neatsiejama jos logistikos ir pristatymo infrastruktūros dalis. Šis bendradarbiavimas palengvina įvairių siuntimo sprendimų teikimą platformoje, kad užsakymus būtų galima vykdyti įvairiais platinimo kanalais.
Pardavėjams teikiamos papildomos paslaugos: duomenų analizė, reklama ir palaikymas
„Allegro“ teikia įvairias pardavėjams skirtas paslaugas, įskaitant analizės priemones, skirtas veiklos rezultatams ir rinkos tendencijoms stebėti. Ši platforma taip pat siūlo reklamos galimybes produktams reklamuoti vykdant tikslinę reklamą, klientų aptarnavimą ir techninę pagalbą sprendžiant veiklos problemas. Šios paslaugos skirtos padėti pardavėjams valdyti savo verslą ir veiksmingiau konkuruoti platformoje.
„Amazon Poland“
„Amazon“ yra pasaulinio masto e. prekybos sektoriaus lyderė, veikianti šešiuose žemynuose ir valdanti devynias specializuotas internetines parduotuves Europoje, tarp kurių yra ir „Amazon.pl“. Iš pradžių veikusi kaip internetinis knygynas, „Amazon“ išplėtė savo veiklą ir tapo pasauline e. prekybos platforma, siūlančia platų prekių ir paslaugų asortimentą (Gartenberg, 2021[10]).
„Amazon“ verslo modelyje pirmenybė teikiama dideliam prekių prieinamumui, logistikos efektyvumui ir konkurencingai kainodarai, kad būtų atliepti klientų poreikiai. Ją galima vadinti bendrąja elektronine prekyviete, nes siūlomas platus ir išsamus prekių asortimentas. Visų pirma „Amazon“ verslo modelis grindžiamas įvairiais pajamų srautais, kurių pagrindą sudaro e. prekyba, debesijos kompiuterija ir logistika. „Amazon“ platformoje pardavimo kaina priklauso nuo pardavimo plano, produktų kategorijos, užsakymų įgyvendinimo strategijos ir kitų kintamųjų.49 Įmonė veikia kaip mišri platforma, nes yra ir tiesioginė mažmenininkė, ir trečiųjų šalių pardavėjams skirta elektroninė prekyvietė.50
Platformoje „Amazon Marketplace“ nepriklausomi pardavėjai siūlo savo prekes, už tai mokėdami atitinkamą mokestį arba komisinius. Pati „Amazon“ taip pat tiesiogiai parduoda prekes vartotojams. Narystės programa „Prime“51 skatina klientų lojalumą, siūlydama tokias privilegijas kaip nemokamas pristatymas ir prieiga prie skaitmeninio turinio.
„Amazon“ pasaulinė infrastruktūra prisideda prie bendrovės kainodaros strategijos, leidžiančios jai pasinaudoti masto ekonomija, pirkti prekes iš tiekėjų visame pasaulyje ir taikyti pažangias tiekimo grandinės valdymo sistemas. Dėl to „Amazon“ gali siūlyti konkurencingas kainas įvairiose rinkose. Be to, „Amazon“ pasaulinis mastas leidžia bendrovei išlaikyti vienodą kainodaros struktūrą įvairiuose regionuose.52
„Amazon“ veikloje svarbiausias vaidmuo tenka logistikai ir užsakymų įgyvendinimui. „Fulfillment by Amazon“ (FBA)53 paslauga leidžia trečiųjų šalių pardavėjams laikyti savo atsargas „Amazon“ sandėliuose, o „Amazon“ rūpinasi jų pakavimu, siuntimu ir klientų aptarnavimu.54 Bendrovė taip pat išplėtė savo logistikos tinklą, įskaitant nuosavas pristatymo paslaugas, taip sumažindama priklausomybę nuo išorės vežėjų.
Be e. prekybos, didelę „Amazon“ veiklos dalį sudaro „Amazon Web Services“ (AWS)55 – platforma, įmonėms ir valdžios institucijoms teikianti debesijos kompiuterijos infrastruktūros paslaugas. AWS generuoja didelės maržos pajamas, todėl „Amazon“ gali investuoti į savo pagrindinę veiklą. Be to, „Amazon“ uždirba iš reklamos, skaitmeninių paslaugų, tokių kaip „Kindle“56 ir „Audible“57, ir fizinės mažmeninės prekybos, įskaitant „Whole Foods“ ir „Amazon Fresh“ parduotuves58. Bendrovės veiklos modelis grindžiamas masto ekonomija, duomenimis pagrįstais sprendimais ir nuolatiniu investavimu į technologijas bei infrastruktūrą.
2021 m. kovo mėn. „Amazon“ atidarė lenkišką svetainę „amazon.pl“59, taip išplėsdama savo veiklą Europoje. Šioje platformoje siūloma daugiau kaip 100 milijonų prekių iš daugiau kaip 30 kategorijų, įskaitant Lenkijos įmonių prekes.60
Nuo 2014 m. „Amazon“ Lenkijoje vykdo logistikos veiklą. 2012–2022 m. į infrastruktūrą ir paslaugas ji investavo daugiau nei 18,5 mlrd. PLN (3,93 mlrd. eurų)61.62 Tai apima vykdymo centrų ir įmonės biurų steigimą bei logistikos ir klientų aptarnavimo pajėgumų stiprinimą šalyje. 2021 m. „Amazon“ oficialiai įžengė į Lenkijos rinką, taip išplėsdama savo veiklą Europoje. Pagrindinis dėmesys skiriamas įvairių prekių asortimentui, vietinei rinkai pritaikytoms kainoms ir pristatymo paslaugoms, kad būtų atliepti Lenkijos vartotojų poreikiai. Pavyzdžiui, Lenkijoje įdiegus „Fulfillment by Amazon“ (FBA) paslaugą, pardavėjams sudaromos galimybės naudotis „Amazon“ logistikos tinklu, apimančiu sandėliavimą, pakavimą ir pristatymą, taip užtikrinant efektyvesnį užsakymų įgyvendinimą. Šios paslaugos tikslas – užtikrinti klientams patikimą ir laiku atliekamą pristatymą.
Verta pažymėti, kad „Amazon Poland“ buvo įtraukta į šią analizę, nepaisant jos palyginti ribotos pozicijos Lenkijos rinkoje (žr. 7.1.1 dalį). Įvertinus bendrovės pasaulinį mastą, finansinį pajėgumą ir plėtros galimybes, išsamus jos veiklos Lenkijos rinkoje tyrimas išlieka aktualus tiek konkurencijos, tiek reguliavimo požiūriu.
„Amazon“ ekosistema: „Amazon Pay“
Įgyvendindama platesnę savo pasiūlos plėtros strategiją, „Amazon“ nuo pat „Amazon.pl“ veiklos pradžios siūlo paslaugą „Amazon Pay“63, kuri supaprastina vartotojų mokėjimo procesą.
„Amazon Pay“ – tai skaitmeninė piniginė, kuri palengvina mokėjimus internetu ir leidžia vartotojams atsiskaityti už prekes ir paslaugas trečiųjų šalių svetainėse ir taikomosiose programose naudojant su jų „Amazon“ paskyromis susietus mokėjimo būdus. Paslauga veikia kaip tarpininkas tarp prekybininko ir vartotojo, užtikrinantis saugias ir veiksmingas operacijas ir tvarkantis klientų tapatumo patvirtinimą.64
„Amazon Pay“ prisideda prie platformos strateginių tikslų, supaprastindama sandorius. Tai gali padidinti pardavimo apimtis ir pagerinti platformos veiklos efektyvumą. Suteikdama lankstų atsiskaitymo būdą, „Amazon“ padeda vartotojams įsigyti prekes, kurių kitu atveju jie galbūt negalėtų sau leisti, o pardavėjams suteikia priemonę pritraukti daugiau klientų.
Galiausiai, B2B sandoriams „Amazon“ taip pat siūlo paslaugą „Amazon Lending“, kuri teikia paskolas reikalavimus atitinkantiems pardavėjams, padėdama jiems gerinti pinigų srautų valdymą ir skatinti verslo augimą.
„Amazone Prime“
„Amazon“ vartotojams siūlo prenumeratos programą „Amazon Prime“, kuri yra panaši į „Allegro“ programą „Smart“.65 Teikiant paslaugas vartotojams, „Amazon Prime“ kartu su „Amazon Pay“ atlieka esminį vaidmenį. Panašiai kaip „Allegro“ derina „Allegro Pay“ ir „Allegro Smart“, kad pagerintų savo paslaugas vartotojams, „Amazon“ integruoja „Prime“, kad suteiktų papildomos vertės, įskaitant nemokamą pristatymą, išskirtinius pasiūlymus ir prieigą prie pramoginio turinio. Kitaip tariant, „Amazon Prime“ yra prenumeratos paslauga, skirta pagerinti bendrą apsipirkimo patirtį naudojantis tokiais privalumais kaip greitesnis pristatymas ir išskirtinis turinys. Kaip ir „Allegro Smart“, „Amazon Prime“ skirta vartotojams ir atlieka svarbų vaidmenį skatinant klientų lojalumą bei aktyvumą platformos ekosistemoje.66
Pardavėjams teikiamos papildomos paslaugos: duomenų analizė, reklama ir palaikymas
„Amazon“ siūlo ne tik „Amazon Prime“ paslaugą, kuri visų pirma skirta vartotojams, bet ir daugybę paslaugų, pritaikytų pardavėjų poreikiams.
Šios paslaugos apima analizės priemones, kurios leidžia pardavėjams stebėti pardavimus, valdyti atsargas ir nustatyti tendencijas, kad galėtų optimizuoti savo strategijas. Be to, „Amazon“ teikia reklamos sprendimus, pavyzdžiui, „Sponsored Products“67 ir „Sponsored Brands“68, kad padėtų pardavėjams padidinti produktų matomumą ir paskatintų tikslinį srautą. Logistikai supaprastinti „Amazon“ siūlo FBA paslaugą, kai platforma pati rūpinasi prekių sandėliavimu, pakavimu ir išsiuntimu, taip užtikrindama veiksmingą veiklą.
Be to, „Amazon“ teikia klientų aptarnavimo ir techninės pagalbos paslaugas, kad pardavėjai galėtų greitai išspręsti bet kokius veiklos iššūkius ar problemas, taip skatinant sklandžią ir veiksmingą pardavimo patirtį.
Šios paslaugos papildo „Amazon“ pardavėjams teikiamas paslaugas. Jos grindžiamos standartinėmis sutartimis, kuriomis reglamentuojama pardavėjų veiklą platformoje. Pardavėjai, norintys prekiauti platformoje „Marketplace“, privalo sudaryti dvi sutartis: „ASE Business Solutions“ sutartį (angl. ASE Business Solutions Agreement, BSA) ir APE naudotojo sutartį (mokėjimų sutartis). BSA išdėstytos „Amazon“ paslaugų naudojimo sąlygos; ji taikoma visose „Amazon“ parduotuvėse Europoje, užtikrinant nuoseklumą visose regionuose. Taip pat būtina sudaryti atskirą sutartį su „Amazon Payments Europe“ (APE) ir „Amazon Services Europe“ (ASE), nes APE tvarko mokėjimus pardavėjams. Šios sutartys yra skirtos palengvinti greitą veiklos plėtrą, daugumai pardavėjų nustatant aiškias ir vienodas sąlygas. Nors jos supaprastina prisijungimo procesą, kartu riboja derybų galimybes, todėl gali tapti kliūtimi didesniems ar labiau įsitvirtinusiems pardavėjams, siekiantiems individualiai pritaikytų sąlygų.69
„AliExpress“
„AliExpress“ yra 2010 m. „Alibaba Group“70 įkurta pasaulinė elektroninė prekyvietė, tiesiogiai sujungianti vartotojus su gamintojais ir platintojais, daugiausia iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija). „AliExpress“ Lenkijoje veikia nuo 2017 m.71
„AliExpress“ galima laikyti ne specializuota, o bendrąja elektronine prekyviete, kurioje prekiaujama įvairių kategorijų prekėmis. Tačiau „AliExpress“ verslo modelis skiriasi nuo pirmiau aprašytų. Ši platforma taiko mažmeninės prekybos modelį „iš gamyklos vartotojui“ (F2C), kuris leidžia vartotojams tiesiogiai pirkti iš gamintojų, daugiausia įsikūrusių Kinijoje, taip apeinant tradicinius tarpininkus. Nors dauguma pardavėjų yra įsikūrę Kinijoje, „AliExpress“ 2024 m. pabaigoje atvėrė savo platformą ir Lenkijos pardavėjams (WBJ, 2024[11]).
„AliExpress“ veikia kaip tarpininkavimo platforma, padedanti pirkėjams ir trečiųjų šalių pardavėjams sudaryti sandorius, tačiau pati nelaiko atsargų ir tiesiogiai neparduoda prekių.72 Be to, „AliExpress“ iš tiekimo grandinės pašalina tarpininkus: didmenininkus, platintojus ir fizines parduotuves. Dėl to vartotojai gali pirkti prekes už mažesnę kainą tiesiai iš gamintojų.
„AliExpress“ veikia kaip elektroninė prekyvietė, kurioje pardavėjai (dažnai gamintojai arba stambūs platintojai) savo prekes siūlo tiesiogiai vartotojams visame pasaulyje. Ši sistema sumažina antkainius, todėl prekes galima įsigyti už mažesnę kainą. Be to, ji suteikia galimybę smulkiesiems pardavėjams ir gamintojams pasiekti tarptautinius klientus, nesinaudojant trečiųjų šalių mažmeninės prekybos partneriais.
Vis dėlto šis modelis turi ir trūkumų. Apeidama tarpininkus, „AliExpress“ tokias pareigas kaip klientų aptarnavimas, prekių kokybės užtikrinimas ir grąžinimas palieka individualiems pardavėjams. Dėl to klientų patirtis gali būti nevienoda. Be to, daugelis pardavėjų įsikūrę Kinijoje, todėl pristatymo laikas dažnai yra ilgesnis, palyginti su vietinėmis e. prekybos platformomis.
„AliExpress“ daugiausia uždirba iš komisinių mokesčių už pardavimus, kurie, priklausomai nuo prekių kategorijos, svyruoja nuo 5 iki 8 proc. Platforma taip pat uždirba iš reklamos paslaugų, kai pardavėjai moka už savo prekių reklamą, kad jie būtų geriau matomi, ir papildomų paslaugų, tokių kaip analizės priemonės ir prestižinės vitrinos.73
„AliExpress“, plėtodama strategines partnerystes ir investuodama į infrastruktūrą, reikšmingai sustiprino logistikos operacijas Lenkijoje, taip didindama pristatymo efektyvumą ir trumpindama siuntimo laiką vartotojams. Bendradarbiaudama su „Alibaba“ logistikos padaliniu „Cainiao“, „AliExpress“ Lenkijoje, netoli Lodzės, įkūrė pirmąjį nepriklausomą logistikos centrą. Šis 10 000 m2 ploto objektas veikia kaip užsakymų vykdymo centras, leidžiantis pardavėjams siųsti prekes tiesiai iš Lenkijos. Centras tikisi pristatyti užsakymus visoje Lenkijoje per tris dienas, o didžiuosiuose miestuose – net kitą dieną (WBJ, 2021[12]).
Be to, „AliExpress“ bendradarbiauja su DHL, kad Lenkijoje sukurtų siuntų pristatymo į namus tinklą, integruodama „Cainiao“ infrastruktūrą su DHL paštomatais. Šia iniciatyva, kuriai numatyta 60 mln. eurų pradinė investicija, siekiama išplėsti pristatymo galimybes Lenkijos vartotojams.74
„Temu“
2022 m. įkurta „Temu“ yra e. prekybos platforma, jungianti vartotojus su plačiu tiekėjų, gamintojų ir prekių ženklų tinklu. Ji priklauso bendrovei „PDD Holdings“75, kuri yra įregistruota Kaimanų Salose ir kurios būstinė yra Dubline, Airijoje. „Temu“ laikoma bendrąja elektronine prekyviete, nes joje galima įsigyti įvairių kategorijų prekių. Panašiai kaip „AliExpress“, „Temu“ yra nebrangių prekių tarpvalstybinė prekyvietė, jungianti vartotojus ir gamintojus, daugiausia iš Kinijos. „Temu“ visų pirma orientuojasi į jaunesnius vartotojus, o dėl mažų veiklos sąnaudų gali siūlyti prekes pigiau nei tradiciniai mažmenininkai.
„Temu“ verslo modelis orientuotas į platų prekių asortimentą už konkurencingą kainą, pasinaudojant plačiu tiekėjų ir gamintojų tinklu. „Temu“ pajamų modelio pagrindą sudaro komisinis mokestis, kurį įmonė ima už kiekvieną per savo platformą atliktą pardavimą. Šis mokestis paprastai svyruoja nuo 5 iki 30 proc. prekės pardavimo kainos, priklausomai nuo kategorijos ir kitų veiksnių. Tokia komisinių struktūra skatina „Temu“ didinti pardavimo apimtis, o tiekėjams leidžia nustatyti konkurencingas kainas.76
Sparti „Temu“ plėtra yra glaudžiai susijusi su specifinėmis jos verslo modelio ypatybėmis, kai tarptautinė tiekimo struktūra derinama su itin žemomis kainomis, didelėmis pardavimo apimtimis ir veiksmingais vartotojų įtraukimo mechanizmais. Visų pirma, ši platforma remiasi tiesioginiu tiekimu iš gamintojų, daugiausia (bet ne tik) esančių Kinijoje, ilgesniais pristatymo terminais ir ribota vietine užsakymų įgyvendinimo infrastruktūra, todėl, palyginti su tradiciniais mažmeninės prekybos kanalais, galima gerokai sumažinti sąnaudas. Kartu jo sąsajos dizainas apima žaidybinius elementus, ribotos trukmės pasiūlymus ir atlygius, kuriais siekiama maksimaliai padidinti vartotojų aktyvumą ir paskatinti impulsyvų pirkimą. Išsamesnis šių ypatybių ir jų poveikio vartotojų elgsenai bei pakeičiamumui vertinimas pateikiamas 6 skyriuje.
„Temu“ naudoja socialinius tinklus ir skaitmeninės rinkodaros strategijas, kad pasiektų vartotojus, ypač jaunesnio amžiaus. Bendradarbiaudama su nuomonės formuotojais ir naudodama tikslinę reklamą, ji siekia daryti įtaką pirkėjų sprendimams. Be to, šios platformos turi mobiliesiems įrenginiams pritaikytas sąsajas, kurios palengvina sandorių sudarymą ir siūlo tokias funkcijas kaip virtualus drabužių matavimasis bei asmeninės rekomendacijos.
2023 m. viduryje įžengusi į Lenkijos rinką, „Temu“ sparčiai plėtėsi ir populiarėjo tarp vartotojų. Kaip parodyta 4.1 lentelėje, per 12 mėnesių laikotarpį (2025 m. sausio–gruodžio mėn.) „Temu“ svetainė Lenkijoje sulaukė vidutiniškai 10,53 milijono unikalių lankytojų per mėnesį, o jos programėlė – 6,43 milijono aktyvių naudotojų per mėnesį. Todėl ši bendrovė tapo antra pagal dydį rinkos dalyve po „Allegro“ (kurios svetainė sulaukė 22,91 milijono unikalių lankytojų per mėnesį, o programėlė – 8,01 milijono aktyvių naudotojų per mėnesį).77 Šie skaičiai rodo, kad „Temu“ plečiasi Lenkijos rinkoje ir sėkmingai veikia visoje Europoje.
Kitos bendrosios elektroninės prekyvietės
Lenkijoje veikia daug kitų elektroninių prekyviečių, įskaitant bendrąsias elektronines prekyvietes „Empik“, „Erli“, „Morele“ ir „eBay“.
„Empik“
„Empik“ yra Lenkijos mažmeninės prekybos tinklas, kurio pagrindinė veikla – knygos, muzika, multimedijos ir gyvenimo būdo prekės. 1948 m. įkurta bendrovė veikia pagal daugiakanalį modelį, derindama daugiau nei 250 fizinių parduotuvių tinklą visoje Lenkijoje su savo internetine platforma „Empik.com“. Bendrovė siūlo tokių kategorijų prekes kaip knygos, muzika, filmai, daugialypės terpės žaidimai, spauda, meno ir kūrybos reikmenys, kanceliarinės prekės, edukaciniai žaislai, stalo žaidimai ir bilietai į kultūros renginius.78
„Empik.com“ yra daugiau nei 1,5 milijono prekių, taip pat čia veikia 2017 m. įkurta prekyvietė „EmpikPlace“, kurioje daugiau nei 3 500 pardavėjų siūlo ir parduoda savo prekes tiesiogiai vartotojams. Ši platforma aptarnauja per devynis milijonus internetinių pirkėjų Lenkijoje (Empik, 2022[13]). Pastaraisiais metais „Empik“ išplėtė savo paslaugų spektrą ir dabar per „Empik Go“79 siūlo skaitmeninį turinį, pavyzdžiui, elektronines knygas, garsines knygas ir tinklalaides, taip pat muzikos srautinę transliaciją per programėlę „Empik Music“80. Įmonė taip pat teikia prenumeratos paslaugas, pavyzdžiui, „Empik Premium“81.
„Empik“ verslo modelis yra mišrus – jame derinami tradicinės mažmeninės prekybos ir elektroninės prekyvietės elementai. Dėl to šios bendrovės negalima griežtai priskirti prie internetinių mažmenininkų ar prekyviečių. Nors ji valdo didelę internetinės prekybos platformą, jos veikla apima ir prekyvietės komponentą „EmpikPlace“, kur savo prekes siūlo trečiųjų šalių pardavėjai. Nors „Empik“ iš pradžių veikė kaip specializuota internetinė parduotuvė, orientuota į kultūros, švietimo ir gyvenimo būdo prekes, jos prekybos platformoje ilgainiui ėmė atsirasti prekių iš įvairesnių kategorijų, ir ji palaipsniui išsiplėtė iki bendrosios elektroninės prekyvietės.
„Erli“
„Erli“ pradėjo veikti 2020 m. kovo mėn. ir tapo pigia alternatyva kitoms elektroninėms prekyvietėms Lenkijoje (ECAT, 2024[14]). 2024 m. „Erli“ pajamos siekė 170 mln. PLN (40 mln. eurų)82,83, iš kurių didžiąją dalį sudarė iš pardavėjų už pardavimus imami komisiniai mokesčiai. Papildomai bendrovė teikia įvairias rinkodaros paslaugas, įtrauktas į bendrą paslaugų paketą. „Erli“ bendradarbiauja su siuntų pristatymo įmonėmis, tarp kurių yra „InPost“, DHL, DPD, „Orlen Paczka“ ir „Polish Post“, todėl pardavėjai gali naudotis šiomis paslaugomis ir siūlyti pristatymą vartotojams Lenkijoje.84
„Morele“
„Morele“ savo veiklą pradėjo 2004 m., Lenkijoje atidarydama internetinę parduotuvę, kuri iš pradžių buvo skirta buitinei elektronikai. Vėliau ji išsiplėtė į kitus mažmeninės prekybos segmentus, be kita ko, įsigydama kitus Lenkijos e. prekybos mažmenininkus. 2019 m. „Morele“ atidarė savo bendrąją elektroninę prekyvietę, skirtą trečiųjų šalių pardavėjams.85
„Morele“ visų pirma teikia tarpininkavimo paslaugas, palengvindama prieigą prie savo klientų bazės, ir reklamos paslaugas. Pardavėjai patys atsako už užsakymų tvarkymą, pristatymą ir klientų užklausas.86 Pardavėjams taikomas komisinis mokestis už parduotas prekes pagal prekės kategoriją.87 Per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2023 m. balandžio iki 2024 m. kovo mėn. bendrovės „Morele“ bendrosios pajamos iš mažmeninės prekybos ir prekyvietės veiklos sudarė 1 270 mln. PLN (297 mln. eurų)88.89
„eBay“
„eBay“ yra JAV įmonė, veikianti visame pasaulyje. Istoriškai „eBay“ veikla buvo panašesnė į KSIP platformos ir buvo susijusi su konkrečių prekių aukcionais. Šiandien tai yra bendroji elektroninė prekyvietė, kurioje vartotojai gali prekiauti tarpusavyje (C2C), o profesionalūs pardavėjai (B2C) – rengti aukcionus ir vykdyti tiesioginius pardavimus.90 Taigi ji turi savitą verslo modelį, jungiantį bendrosios elektroninės prekyvietės ir KSIP platformos elementus.
Nors „eBay“ prekių asortimentas apima daugelį mažmeninės prekybos kategorijų (todėl ji priskiriama bendrosioms elektroninėms prekyvietėms), ji neturi tipinėms elektroninėms prekyvietėms, tokioms kaip „Amazon“, būdingo prekių pasirinkimo ar vartotojo sąsajos. Be to, „eBay“ neteikia sandėliavimo ar užsakymų įgyvendinimo paslaugų, todėl siuntimu ir pristatymu turi pasirūpinti patys pardavėjai.
Nesėkmingas įėjimas į rinką: „Shopee“
2015 m. įkurta „Shopee“ yra įsikūrusi Singapūre ir veikia kaip „Sea Group“ dalis.91 Jos verslo modelis grindžiamas išmaniųjų telefonų naudotojams pritaikyta elektronine prekyviete, kuri sujungia pardavėjus ir pirkėjus iš įvairių regionų. Pagrindiniai pajamų šaltiniai yra komisiniai už sandorius, mokesčiai už mokėjimo vartų paslaugas bei pardavėjų mokami mokesčiai už reklamos ir logistikos sprendimus.
Integruota platformos mokėjimo sistema „ShopeePay“92 palengvina sklandžius sandorius, o jos logistikos paslauga „Fulfilled by Shopee“ (FBS)93 užtikrina veiksmingas sandėliavimo ir pristatymo paslaugas. Be to, „Shopee“, siekdama pritraukti ir išlaikyti naudotojus, taiko dirbtiniu intelektu pagrįstą personalizavimą ir agresyvias rinkodaros priemones (pvz., nuolaidas, kuponus ir žaidimus programėlėje). Ši strategija labai pasiteisino Pietryčių Azijoje, kur „Shopee“ tapo pirmaujančia e. prekybos platforma ir 2022 m. per mėnesį sulaukė daugiau kaip 343 milijonų lankytojų.94
„Shopee“ įžengė į Lenkijos e. prekybos rinką 2021 m. rudenį (Reuters, 2023[15]). Vos per šešis mėnesius ji sulaukė didelio populiarumo, tapdama antra pagal lankomumą e. prekybos platforma Lenkijoje, nusileidžianti tik dominuojančiai vietinės rinkos dalyvei „Allegro“.95 Toks spartus augimas leido manyti, kad pavyko iš karto patraukti Lenkijos vartotojų dėmesį. Po šio pradinio etapo „Shopee“ 2023 m. sausio mėn. nutraukė savo veiklą Lenkijoje ir iš esmės pasitraukė iš Europos rinkos. Pasitraukimas iš Lenkijos įvyko po kelis mėnesius trukusių sunkumų. „Shopee“ pranešė, kad 2022 m. antrąjį ketvirtį patyrė apie 931 mln. JAV dolerių nuostolių, daugiau nei dvigubai viršydama 434 mln. JAV dolerių nuostolius, patirtus tuo pačiu laikotarpiu 2021 m. Tai akivaizdžiai rodo finansinius sunkumus, kurie lėmė bendrovės pasitraukimą iš Europos rinkos.96
„Shopee“ bandymas patekti į Lenkijos rinką puikiai iliustruoja, su kokiais iššūkiais gali susidurti užsienio e. prekybos platformos, besiplečiančios į naujus regionus. Nepaisant pradinio lankytojų srauto ir išaugusio žinomumo, „Shopee“ sunkiai išlaikė pagreitį ir galiausiai pasitraukė iš rinkos. Šis atvejis yra aktualus ataskaitos analizei, nes jis atskleidžia, kaip sudėtinga įžengti į naują rinką, pabrėžia prisitaikymo prie vietos sąlygų svarbą ir parodo konkurencinę dinamiką Lenkijos e. prekybos sektoriuje, kuriame veikia tokie įsitvirtinę rinkos dalyviai kaip „Allegro“.
Specializuotos elektroninės prekyvietės
Lenkijoje veikia kelios specializuotos prekyvietės, įskaitant Kinijos mados platformą „Shein“. Be to, kaip aptariama 4.3.2 dalyje, į šią veiklos sritį vis aktyviau žengia keletas specializuotų internetinių parduotuvių, tokios kaip „Zalando“ ir „Decathlon“.
„Shein“
2008 m. Kinijoje įkurta ir šiuo metu Singapūre įsikūrusi „Shein“ yra pasaulinė elektroninė prekyvietė, kuri specializuojasi greitosios mados srityje.97 Veiklą pradėjusi kaip „ZZKKO“, „Shein“ siūlė nebrangius moteriškus drabužius, tačiau vėliau išplėtė savo asortimentą. „Shein“ galima laikyti specializuota prekyviete, nes joje daugiausia dėmesio skiriama madai ir aprangai, įskaitant drabužius, aksesuarus, grožio produktus ir namų apyvokos prekes.98
„Shein“ verslo modelis grindžiamas vertikaliąja integracija, kuri leidžia geriau kontroliuoti savo tiekimo grandinę ir gamybos procesus.99 Bendrovė naudoja pažangią duomenų analizę, kad galėtų stebėti naujas tendencijas ir greitai kurti, gaminti ir tiekti realiuoju laiku vartotojų poreikius atliepiančius gaminius. Šis „greitosios mados“ metodas leidžia „Shein“ gaminti mažesnius naujų modelių kiekius, išbandyti juos tarp vartotojų, o vėliau padidinti populiarių prekių gamybą, taip sumažinant perteklinę gamybą ir atliekų kiekį.100
„Shein“ naudojasi skaitmeninės rinkodaros priemonėmis, kad stilingas greitosios mados prekes pristatytų tikslinei klientų auditorijai socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Instagram“, „Facebook“ ir „TikTok“, taip pat savo interneto svetainėje ir mobiliosiose programėlėse.101 Visų pirma „Shein“ orientuojasi į jaunus, kainai jautrius vartotojus, siūlydama madingus ir įperkamus produktus. Šis metodas sulaukė atgarsio tarp jaunesnių žmonių, ieškančių madingų daiktų be didelių finansinių investicijų. „Shein“ populiarumą lėmė strategija, grindžiama tiesiogine rinkodara el. paštu ir nuomonės formuotojų pasitelkimu socialiniuose tinkluose, siekiant pritraukti potencialius klientus ir skatinti paklausą.102
„Shein“ įžengė į Lenkijos rinką 2021 m. ir užsitikrino tvirtą poziciją šioje šalyje: per 12 mėnesių laikotarpį (2025 m. sausio–gruodžio mėn.) jos svetainę kas mėnesį aplankė 2,54 milijono unikalių lankytojų, o programėlę kas mėnesį naudojo 2,44 milijono aktyvių naudotojų.
4.2.2. Lietuva
Lietuvoje yra dvi vietinės bendrosios elektroninės prekyvietės: „Pigu“, veikianti visame Baltijos regione, ir „Varle“ – mažesnė ir veikianti tik Lietuvoje. Rinką taip pat paveikė „AliExpress“ ir „Temu“ atėjimas – šios platformos taiko kitokį verslo modelį ir nėra prieinamos Lietuvos pardavėjams arba tapo prieinamos tik neseniai (pvz., „Temu“). Vartotojai gali naudotis kitomis elektroninėmis prekyvietėmis, tokiomis kaip „eBay“ ir „Amazon“, kurios veikia kitose ES šalyse, tačiau siūlo prekių pristatymą į Lietuvą ir iš jos. Taip pat veikia keletas specializuotų elektroninių prekyviečių, įskaitant „Shein“.
„Pigu“ (pigu.lt)
Didžiausia bendroji elektroninė prekyvietė Lietuvoje yra „Pigu“ (pigu.lt), kuri buvo įkurta 2008 m. Lietuvoje kaip internetinė mažmeninės prekybos įmonė, o 2019 m. pradėjo veikti kaip elektroninė prekyvietė. Plečiantis „Pigu“ elektroninės prekyvietės verslui, 2021 m. ją įsigijo privataus kapitalo įmonė „MidEuropa“, kuri daugiausia dėmesio skiria Vidurio Europos regionui.103 Kaip matyti 4.5 paveiksle, 2023 m. „Pigu“ pajamos Lietuvoje siekė 159 mln. eurų, palyginti su 82 mln. eurų 2018 m.104
Pastaba. „Varle“ 2018 ir 2019 m. pajamos nėra žinomos.
Šaltinis: „Rekvizitai.lt“, „CreditInfo“.
„Pigu“ taiko mišrų verslo modelį: platformoje prekiauja ne tik savo pačios, bet ir nepriklausomų pardavėjų prekėmis. Tiek parduodama savo, tiek trečiųjų šalių prekes, bendrovė veikia daugelyje mažmeninės prekybos sričių, įskaitant drabužius, elektroniką, namų apyvokos prekes ir knygas. Nors „Pigu“ klientai daugiausia yra iš Baltijos regiono, joje galima įsigyti prekių iš vietinių, regioninių ir tarptautinių pardavėjų.
„Pigu“ uždirba iš mokesčių, kuriuos moka trečiųjų šalių pardavėjai: mėnesinio mokesčio (nuo 39 eurų) ir procentinio komisinio mokesčio, priklausančio nuo prekės kategorijos (5–15 proc.). „Pigu“ surenka mokėjimus už pardavėjų prekes tiesiogiai iš pirkėjų, o vėliau šias lėšas perveda į pardavėjų sąskaitas.105 Be to, ji uždirba tiesiogiai iš savo pačios vykdomos mažmeninės prekybos ir papildomų paslaugų (aprašytų toliau), kaip antai logistikos ir reklamos, už kurias moka pardavėjai. Papildomas paslaugas „Pigu" teikia savo ekosistemoje, kad padidintų vertės pasiūlymą, įskaitant patogumą vartotojams ir pardavėjams.
„Pigu“ įsigijimų istorija: virsmas į regioninę rinkos dalyvę
Pradėjusi veiklą Lietuvoje, „Pigu“ įsigijo keletą strateginių įmonių106 ir išplėtusi veiklą Baltijos šalyse bei už jų ribų tapo regionine rinkos dalyve.
Pirmą kartą į kitas geografines rinkas „Pigu“ išsiplėtė 2010 m. pradžioje. 2011 m. ji įsigijo Latvijos internetinę parduotuvę „220.lv“ (plačiau aptarta 4.2.3 dalyje). Iš pradžių 2011 m. „Pigu“ įsigijo 75 proc. įmonės akcijų, o 2013 m. – likusius 25 proc. Po įsigijimo „Pigu“ daug investavo į platformos tobulinimą ir „pigu.lt“ bei „220.lv“ veiklos integraciją.107 2013 m. „Pigu“ taip pat įsigijo Estijos internetinę parduotuvę „kaup24.ee“, kuri dabar veikia visame Baltijos regione.
„Pigu“ veikla regione dar labiau išsiplėtė, kai 2021 m. ją įsigijo privataus kapitalo įmonė „MidEuropa“. „MidEuropa“ sujungė „Pigu“ su kita jai priklausančia įmone – Suomijos e. prekybos bendrove „Hobby Hall“, taip sudarydama „Pigu Hobby Hall Group“.108 Be veiklos Suomijoje, „Hobby Hall“ regioninė veikla taip pat buvo plėtojama vykdant įvairius susijungimus ir įsigijimus, įskaitant 2018 m. įvykusį susijungimą su Estijos internetine parduotuve „Hansapost.ee“, kuri 2013 m. buvo įsigijusi Latvijos internetinę parduotuvę „Xnet.lv“.
Vertinant dabartinę „Pigu“ veiklos geografinę aprėptį, matyti, kad „Pigu“ elektroninės prekyvietės paslaugos yra glaudžiai integruotos visose keturiose šalyse, kuriose įmonė vykdo veiklą (Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Suomijoje). 2019 m. „Pigu“ vienu metu pradėjo veikti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o 2021 m. – atskirai Suomijoje (po susijungimo su „Hobby Hall“). Nors kiekvienoje šalyje ji turi atskirus vartotojams skirtus domenus, šios platformos yra labai panašios savo dizainu ir funkcijomis. Be to, trečiųjų šalių pardavėjai gali pasiekti vartotojus visose keturiose šalyse naudodamiesi viena bendra pardavėjų sąsaja109. Daugiau nei 90 proc. pardavėjų vykdo tarpvalstybinę prekybą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.110
„Pigu“ ekosistema: „Fulfilment by Pigu“ ir bendradarbiavimas su logistikos paslaugų teikėjais
Šalia interneto platformos, fizinė logistikos ir pristatymo infrastruktūra yra esminė „Pigu“ ekosistemos dalis, kuri stiprina bendrovės vertės pasiūlymą tiek pardavėjams, tiek vartotojams.
„Pigu“ logistikos operacijų pagrindą sudaro nuosavi sandėliai ir platinimo tinklai, kurie naudojami prekėms sandėliuoti, pakuoti ir pristatyti vartotojams. Tai apima tiek pačios „Pigu“ prekes, tiek prekes, kurias parduoda trečiųjų šalių pardavėjai, besinaudojantys „Fulfillment by Pigu“ (FBP) paslauga.111 FBP naudojantys pardavėjai savo prekes laiko „Pigu“ sandėliuose, o „Pigu“ priėmusi užsakymus juos supakuoja ir pristato vartotojams, taip pat tvarko prekių grąžinimus.
Svarbu paminėti, kad naudojantis FBP paslauga „Pigu“ užtikrina prekių pristatymą tą pačią arba kitą dieną. Be to, prekės gali būti įtrauktos į vartotojams skirtas „nemokamo pristatymo“ akcijas. Pardavėjai taip pat gali rinktis FBP ir naudotis pristatymo tą pačią arba kitą dieną paslaugomis ar kitomis akcijomis, kurias vartotojai labai vertina ir kurios gali padėti jų prekėms pasiekti daugiau vartotojų.
FBP paslauga gali būti itin naudinga pardavėjams, kurie neturi pakankamo masto savarankiškai valdyti viso logistikos proceso nuo pradžios iki pabaigos. „Pigu“ neseniai įdiegė papildomą funkciją, kuri taip pat gali būti naudinga šiems pardavėjams: nuo 2024 m. lapkričio mėn. pardavėjai savo siuntas gali palikti tam tikrų pašto paslaugų teikėjų sandėliuose arba paštomatuose112, o šie jas pristato galutiniams vartotojams.
Vartotojams „Pigu“ siūlo galimybę rinktis iš įvairių pristatymo būdų, įskaitant pristatymą į namus arba atsiėmimą įvairiose vietose, kaip antai paštomatuose, pašto skyriuose ir „Pigu“ parduotuvėse. „Pigu“ bendradarbiauja su trimis konkrečiais paslaugų teikėjais ir siūlo savo siuntas atsiimti „Smartpost“, LP EXPRESS arba „Omniva“ paštomatuose (2024 m. šių įmonių paštomatai sudarė 61 proc. visų Lietuvoje veikiančių paštomatų, kaip išsamiau aprašyta dalyje). „Pigu“ taip pat turi savo paštomatus septyniose Vilniaus vietose.113 2026 m. kovo mėn. „Pigu“ paskelbė apie strateginę partnerystę su bendrove „Omniva“, kuri taps pagrindine pristatymo paslaugų teikėja platformoms „Pigu.lt“, „Kaup24.ee“ ir „220.lv“ bei leis šioms platformoms pasiūlyti pristatymą tą pačią dieną. Bendrovės teigimu, „Omniva“ jau dabar aptarnauja per 90 proc. visų „Pigu“ siuntų.114
Be to, „Pigu“ Lietuvoje turi penkias fizines parduotuves115, kuriose klientai gali atsiimti užsakymus iki tam tikros svorio (bei įsigyti prekių iš parduotuvėje esančio riboto asortimento).
Apibendrinant galima teigti, kad „Pigu“ paslauga „Fulfilment by Pigu“ ir bendradarbiavimas su įvairiais pristatymo partneriais sudaro pagrindinę jos pristatymo infrastruktūros dalį. Tai padeda vartotojams užtikrinti patogų, greitą ir patikimą pristatymą, o pardavėjams – plėtoti savo e. prekybos verslą.
Pardavėjams teikiamos papildomos paslaugos: reklama, duomenų analizė ir palaikymas
Be „Fulfilment by Pigu“, „Pigu“ taip pat teikia papildomas paslaugas pardavėjams, kurie naudojasi jos elektronine prekyviete, įskaitant reklamą, duomenų analizę ir kitą palaikymą. Šios paslaugos gali padėti pardavėjams plėtoti savo verslą ir didinti pajamas, kurias jie gauna naudodamiesi „Pigu“ elektroninės prekyvietės paslaugomis.
Visų pirma, „Pigu“ teikia reklamos paslaugas bendradarbiaudama su reklamos platforma „Martailer“. Naudodamiesi ja, pardavėjai gali kurti kampanijas savo prekėms reklamuoti „Pigu“ elektroninėje prekyvietėje ir nustatyti remiamus prekių skelbimus.116 Remiami skelbimai atrodo taip pat, kaip įprasti skelbimai, ir gali būti rodomi pačioje paieškos rezultatų viršuje arba susijusių prekių puslapiuose. Šie skelbimai padeda pardavėjams pritraukti naujų klientų, didinti savo prekių peržiūras ir bendrą pardavimą.117 Jų kaina nustatoma pagal spustelėjimą (CPC), todėl pardavėjai moka tik tada, kai vartotojai spusteli jų prekių skelbimus, be to, nereikia jokio minimalaus reklamos biudžeto.
Kita paslauga pardavėjams yra pardavimo valdymo priemonės, įskaitant „Pigu“ integraciją su „BaseLinker“, trečiosios šalies paslauga, leidžiančia pardavėjams vienoje vietoje valdyti kelis pardavimo kanalus.118 „Pigu“ taip pat teikia tiesioginę pagalbą pardavėjams, padėdama jiems įveikti tarpvalstybines kliūtis119, įskaitant vertimo paslaugas, ir pardavėjų vardu rūpinasi klientų aptarnavimu.
Šių paslaugų derinys skatina pardavėjus naudotis „Pigu“ platforma, mažindamas kliūtis pradėti ar plėsti verslą Lietuvoje ir didindamas jų klientų skaičių bei pajamas.
„Pigu“ lojalumo programa vartotojams
„Pigu“ turi dvi klientų lojalumo programas: pagrindinę klientų lojalumo programą „Pigu klubas“120 ir kitą programą, pagal kurią klientai už savo pirkimus gauna „PiguEurų“121. Šios programos skirtos skatinti klientų išlaikymą platformoje ir didinti jų priklausomybę nuo „Pigu“ paslaugų.
Vartotojai gali nemokamai registruotis „Pigu klube“, platformoje pateikdami savo duomenis, ir taip įgyti įvairių privilegijų, įskaitant kartą per mėnesį suteikiamą nemokamo pristatymo kodą bei išskirtinius nuolaidų kodus. Kai kurios iš šių privilegijų taikomos tik toms prekėms, kurių pardavėja yra pati „Pigu“ (t. y. jų negalima taikyti prekėms, kurias per „Pigu“ prekyvietę parduoda trečiųjų šalių pardavėjai).122
Vartotojai, kurie „Pigu“ platformoje išleidžia daugiau nei nustatyta suma123, automatiškai tampa „Pigu klubo“ VIP nariais. Tai suteikia jiems teisę į prioritetinį aptarnavimą atsiimant užsakymus „Pigu“ parduotuvėse, nemokamą arba pigesnį pristatymą, papildomus nuolaidų kodus ir ilgesnį prekių grąžinimo terminą.
Be to, už pirkinius „Pigu“ klientai gali gauti „PiguEurų“124. Užsiregistravę programoje, vartotojai už kiekvieną pirkinį gauna kreditų, kurių vertė sudaro 0,5 proc. pirkimo sumos. Vėliau šiuos kreditus galima išleisti „Pigu“ platformoje parduodamoms prekėms.125 Tačiau, kaip ir „Pigu klubo“ privilegijų atveju, šiuos kreditus galima panaudoti tik toms prekėms, kurių tiesioginis pardavėjas yra pati „Pigu“.126
Taigi, „Pigu“ lojalumo programos yra skirtos ne tik skatinti lojalumą „Pigu“ platformai ir elektroninės prekyvietės paslaugoms, bet ir, svarbiausia, nukreipti klientus į pačios „Pigu“ siūlomas prekes, o ne prekes, kurias „Pigu“ elektroninėje prekyvietėje siūlo trečiųjų šalių pardavėjai.
Vartotojams teikiamos papildomos paslaugos: finansinės paslaugos ir klientų aptarnavimas
Be lojalumo programų, „Pigu“ per partnerį „InBank“ teikia ir finansines paslaugas. Šio partnerio siūlomos mokėjimo paslaugos leidžia vartotojams atsiskaityti už pirkinius dalimis – per tris mėnesius arba pagal 24 mėnesių planą. 127 Tai labai patogu ir skatina vartotojus daugiau pirkti „Pigu“ platformoje
Be to, „Pigu“ teikia pagalbos klientams paslaugas, įskaitant visą parą veikiančią klientų aptarnavimo tarnybą, turinčią tris skambučių centrus ir aptarnaujančią penkiomis kalbomis.128 Tai padidina jos vertę vartotojams, ypač palyginti su užsienio elektroninėmis prekyvietėmis.
„Varle“ (varle.lt)
Antra pagal dydį ir vienintelė kita bendroji elektroninė prekyvietė Lietuvoje yra „Varle“ (varle.lt), kurioje siūlomas platus trečiųjų šalių pardavėjų prekių asortimentas, įskaitant elektroniką, drabužius, kosmetiką ir kitas vartojimo prekes. Kaip matyti 4.5 paveiksle, „Varle“ yra maždaug perpus mažesnė už „Pigu“. 2024 m. įmonės pajamos siekė 90 mln. eurų – tai reikšmingas augimas, palyginti su 2020 m., kai jos sudarė apie 41 mln. eurų.129
„Varle“ įkurta 2009 m. Lietuvoje kaip internetinė parduotuvė, kurios pagrindinė veikla buvo elektronikos ir buitinės technikos pardavimas internetu. Tačiau dabar ji siūlo platesnį prekių asortimentą įvairiuose mažmeninės prekybos segmentuose. Per COVID-19 pandemiją „Varle“ pradėjo teikti elektroninės prekyvietės paslaugas. Ji taiko mišrų verslo modelį, t. y. veikia kaip savo prekių pardavėja ir kartu teikia elektroninės prekyvietės paslaugas trečiųjų šalių pardavėjams. Skirtingai nei „Pigu“, kuri veikia visame Baltijos regione, „Varle“ bendroji elektroninė prekyvietė pirmiausia aptarnauja Lietuvos rinką, nors kai kurios kitos jos veiklos sritys (pvz., eksporto veikla) išsiplėtė už šalies ribų.
„Varle“ uždirba iš komisinių mokesčių, kuriuos trečiųjų šalių pardavėjai moka tik už įvykdytus pardavimus. „Varle“ netaiko pardavėjams mėnesinio mokesčio ir neima mokesčio už prekių skelbimą savo platformose. Tai reiškia, kad mokesčiai iš pardavėjų imami tik tuo atveju, jei jie iš tiesų per platformą parduoda savo prekes. „Varle“ taip pat yra atsakinga už mokėjimų surinkimą iš vartotojų ir jų išmokėjimą savo prekyvietės pardavėjams. Be to, ji uždirba iš tiesioginių pardavimų, taip pat iš papildomų paslaugų, tokių kaip elektronikos prietaisų remontas ir nuoma. Šios paslaugos padeda „Varle“ gerinti savo paslaugų pasiūlą tiek pardavėjams, tiek vartotojams.
„Varle“: ekosistema: bendradarbiavimas su logistikos paslaugų teikėjais
„Varle“ suteikia vartotojams galimybę rinktis pristatymo būdą. Skirtingai nei „Pigu“, „Varle“ pardavėjams neteikia sandėliavimo ar užsakymų įgyvendinimo paslaugų – pardavėjai patys yra atsakingi už visą logistikos procesą, įskaitant prekių siuntimą tiesiai vartotojams.130
Pristatymo būdai skiriasi priklausomai nuo to, su kokiais pašto paslaugų teikėjais pardavėjas bendradarbiauja (ar tai būtų „Varle“, ar trečiosios šalies pardavėjas). „Varle“ platformoje siūlomos LP EXPRESS, „Smartpost“, „Omniva“, „Venipak“ ir DPD pristatymo paslaugos (išsamiau aptariama 4.4.2 dalyje).131 Paprastai vartotojai gali pasirinkti, kur pristatyti prekes: į namus ar į artimiausią paštomatą.
Kai kuriais atvejais internetu įsigytas prekes galima atsiimti fizinėse parduotuvėse. „Varle“ turi saloną Vilniuje, kuriame pirkėjai gali atsiimti tam tikras prekes, kurių pardavėja yra „Varle“. Ši galimybė netaikoma prekėms, kurias parduoda trečiosios šalys. Kai kurie trečiųjų šalių pardavėjai suteikia vartotojams galimybę atsiimti prekes tiesiai iš jų pačių fizinių parduotuvių. Be to, „Varle" turi daugiau nei 20 fizinių parduotuvių tinklą visoje Lietuvoje, kai kurios iš jų veikia franšizės principu.132 Tačiau šios parduotuvės nėra prijungtos prie prekyvietės ir vartotojai jose negali atsiimti trečiųjų šalių pardavėjų prekių.
„Varle“ pristatymo partnerių tinklas užtikrina vartotojams patogesnę apsipirkimo patirtį elektroninėje prekyvietėje. Tačiau „Varle“ pardavėjams neteikia logistikos paslaugų, todėl norėdami naudotis „Varle“ platforma savo prekėms parduoti, pardavėjai privalo patys pasirūpinti logistika arba ją užsakyti.
Pardavėjams teikiamos papildomos paslaugos: finansinės paslaugos ir „Varle“ eksporto verslas
„Varle“ teikia pardavėjams keletą papildomų paslaugų, kad padėtų jiems naudotis savo prekyviete, įskaitant tarpininkavimo paslaugas, skirtas valdyti užsienio pardavėjų mokėjimus – šie pardavėjai turi atidaryti banko sąskaitas Lietuvoje, kad galėtų gauti apmokėjimą už savo prekes.
„Varle“ taip pat teikia importo ir eksporto paslaugas Europos Sąjungoje pagal B2B modelį.133 Įmonė veikia kaip buitinės elektronikos platintoja Europoje ir IT produktų didmeninė tiekėja, kurios tikslinė auditorija yra elektronikos eksporto ar platinimo paslaugų ieškančios mažmeninės prekybos įmonės arba e. prekybos įmonės, ieškančios elektronikos platintojo Baltijos šalyse.
„Varle“ B2B veikla gali padėti jai išplėsti veiklos mastą ir įgyti patirties, reikalingos konkuruojant pagrindinių elektroninių prekyviečių paslaugų srityje, taip sustiprinant bendrą įmonės veiklą ir ekosistemą.
„Varle“ lojalumo programa vartotojams
Norėdama pagerinti vartotojų patirtį ir padidinti jų aktyvumą, „Varle“ siūlo lojalumo programą platformoje užsiregistravusiems vartotojams. Pagal šią programą vartotojai gauna įvairių nuolaidų. „Varle“ lojalumo programos pagrindą sudaro virtuali valiuta („VarleEurai“), kurią galima uždirbti, išleidžiant pinigus platformoje „varle.lt“. Už kiekvieną užsakymą „VarleEurais“ grąžinama 0,5 proc. pirkimo sumos. Sukauptus kreditus galima išleisti perkant prekes, kurių pardavėja yra „Varle“. Kitaip tariant, „VarleEurų“ negalima naudoti prekėms, kurias „Varle“ prekyvietėje siūlo trečiųjų šalių pardavėjai.134
„Varle“ lojalumo sistema ne tik skatina vartotojus reguliariai naudotis „Varle“ elektroninės prekyvietės platforma, bet ir nukreipia juos išleisti pinigus „Varle“ prekėms, panaudojant „VarleEurus“.
Vartotojams teikiamos papildomos paslaugos: finansinės ir elektronikos paslaugos
„Varle“ vartotojams teikia ir kitų paslaugų, kurios gali padidinti jos vertės pasiūlymą ir paskatinti vartotojų lojalumą prekių ženklui. Pavyzdžiui, naudodamiesi „Varle“ partnerio „Klix“ paslauga, vartotojai gali atidėti mokėjimą už pirkinius „Varle“ prekyvietėje (paskolos būdu)135, o tai skatina didesnį pirkimą platformoje.
Be to, „Varle“ teikia įvairių papildomų paslaugų, susijusių su elektronika. Pavyzdžiui, „Varle“ vartotojams siūlo profesionalias kompiuterinės įrangos remonto paslaugas, kurios teikiamos jos parduotuvėse arba pas išorės paslaugų tiekėjus136, taip pat nuomoja elektroninę įrangą137.
„Varle“ naudoja šias papildomas paslaugas siekdama išsiskirti iš konkurentų ir vartotojams save pristato kaip aukštos kokybės platformą, siūlančią visapusišką paslaugų ir palaikymo paketą.138
„AliExpress“ ir „Temu“
Panašiai kaip Lenkijoje, e. prekyba Lietuvoje išsiplėtė atėjus įvairioms pigioms Kinijos elektroninėms prekyvietėms, tarp kurių – „AliExpress“ ir „Temu“. Šių įmonių verslo modeliai jau buvo aprašyti 4.2.1 dalyje, tačiau šioje dalyje pateikiama konkreti informacija, susijusi su Lietuva.
Kaip jau minėta, Lietuvos vartotojai vis labiau pasitiki internetinėmis parduotuvėmis ir vis dažniau jomis naudojasi, todėl užsienio prekyvietės turi palankias sąlygas įžengti į Lietuvos rinką ir joje plėstis. Sėkminga šių platformų rinkodara ir jų patogios, dažnai mobiliesiems įrenginiams pritaikytos sąsajos gali dar labiau paskatinti vartotojus rinktis apsipirkimą internete.
„AliExpress“ veikia 230 skirtingų šalių ir regionų139, įskaitant Lietuvą. Nors vartotojai gali pasirinkti Lietuvą kaip savo regioną, pati platforma nėra prieinama lietuvių kalba.140 „AliExpress“ bendradarbiauja su Baltijos šalių regioniniais rinkos dalyviais, įskaitant siuntų pristatymo įmonę „Omniva“ (aptarta toliau), kad vartotojams būtų lengviau gauti siuntas.141 Tačiau Lietuvos pardavėjai negali prisijungti prie platformos, kuri yra atvira tik pardavėjams iš Kinijos ir kelių pasirinktų kitų šalių.142
Lietuvoje „Temu“ pradėjo veiklą 2023 m. Kaip matyti iš 4.6 paveikslo, nuo to laiko „Temu“ lankytojų srautas smarkiai išaugo, ypač 2025 m.
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neleidžia filtruoti duomenų tik pagal Lietuvos naudotojus, šie rodikliai apskaičiuoti svertiniu būdu – pasaulinis „Temu“ svetainės mėnesio lankytojų skaičius paskirstytas pagal iš Lietuvos gaunamo srauto dalį. Vėliau gauti skaičiai apriboti iki „aktyvių apsilankymų“, atmetant seansus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros, siekiant tiksliau įvertinti reikšmingą naudotojų aktyvumą ir galimas operacijas.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
„Temu“ platforma turi lietuvišką versiją, kuri prieinama lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.143 „Temu“ pristatymo partneriai Lietuvoje yra „Lietuvos paštas“, DPD, „Venipak“ ir „Omniva“ (aprašyta toliau). 2024 m. viduryje „Temu“ pradėjo plėstis, kad galėtų priimti Europos pardavėjus. Iš pradžių tai buvo tik pardavėjai iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Nyderlandų ar Jungtinės Karalystės.144 Nors anksčiau „Temu“ nebuvo atvira Lietuvos pardavėjams, situacija pasikeitė 2025 m. spalio mėn. viduryje, kai bendrovė paskelbė, kad pradeda priimti Baltijos šalių pardavėjus pagal savo „Local Merchant“ programą.145 Visų pirma, ši programa leidžia vietinėms įmonėms prekiauti jos prekybos platformoje ir vykdyti užsakymus savo pačių rinkose. Be to, pasinaudoję nauja integracija su „Shopify“146, šią platformą naudojantys pardavėjai gali talpinti prekes „Temu“, sinchronizuoti atsargas ir tvarkyti užsakymus tiesiai iš savo esamų sistemų (PR Newswire, 2025[16]).
Nei „AliExpress“, nei „Temu“ nesiūlo pardavėjams logistikos paslaugų ir, palyginti su pirmiau aprašytomis vietinėmis elektroninėmis prekyvietėmis, prekių iš šių prekyviečių pristatymas į Lietuvą paprastai užtrunka ilgiau. Pavyzdžiui, „Temu“ prekių pristatymo laikas gali būti 1–2 savaitės, palyginti su pristatymu tą pačią arba kitą dieną. Be to, kadangi platformoje nėra galimybės pasirinkti lietuvių kalbos ar gauti klientų aptarnavimo paslaugų lietuviškai, šio regiono vartotojams gali būti sunkiau naudotis paslaugomis. Vis dėlto šių kliūčių mastas gali skirtis priklausomai nuo vartotojų grupės.
Nepaisant šių trūkumų, pastaraisiais metais šių platformų populiarumas tarp Lietuvos vartotojų ir toliau auga.
Kitų šalių aktualios elektroninės prekyvietės
Yra nemažai didelių elektroninių prekyviečių, tokių kaip „eBay“, „Amazon“ ir „Allegro“, kurios, nors ir tiesiogiai veiklos Lietuvoje nevykdo, siūlo prekių pristatymą į Lietuvą, todėl Lietuvos vartotojai gali jose įsigyti įvairiausių prekių. Lietuvos pardavėjai taip pat gali registruotis šiose platformose ir siūlyti savo prekes, nors jos pirmiausia yra skirtos vartotojams kitose Europos šalyse. Suinteresuotųjų šalių atsiliepimai ir lankytojų srauto duomenys rodo, kad Lietuvos vartotojai kažkiek naudojasi šiomis platformomis.
4.2.1 dalyje aprašyta „eBay“ platforma veikia pasauliniu mastu, o pristatymą (įskaitant pristatymą į Lietuvą) organizuoja atskiri pardavėjai. Šia platforma gali naudotis ir Lietuvos pardavėjai. Anksčiau „eBay“ aktyviai su jais bendravo, kad paskatintų naudotis platforma.147
„Amazon“ atveju (išsamiai aprašyta 4.2.1 dalyje) Lietuvos vartotojai gali naudotis „Amazon“ parduotuvėmis, veikiančiomis kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, „Amazon“ Vokietijos prekyviete (amazon.de), ir įsigyti tam tikrų prekių, nors šios parduotuvės Lietuvoje oficialiai neveikia.148 Neseniai „amazon.de“ pasiūlė nemokamą pristatymą Lietuvos vartotojams, jei pirkinių suma siekia ne mažiau kaip 59 eurus ir jei pardavėjas yra pasirinkęs pristatymo į Lietuvą galimybę.149
Be to, Lietuvos pardavėjai gali užsiregistruoti kaip pardavėjai „Amazon“ platformoje ir naudotis „Amazon“ užsakymų įgyvendinimo paslaugomis arba užmegzti savo logistikos ir pašto paslaugų partnerystes. FBA pardavėjai iš Lietuvos gali pasinaudoti „Amazon“ programa „Preferred Shippers Program“ ir siųsti savo prekes į „Amazon“ vykdymo centrus visoje Europoje, o DPD šias prekes pristatys klientams visoje Europoje150.
Kalbant apie didžiausią Lenkijos elektroninę prekyvietę „Allegro“ (išsamiai aprašyta 4.2.1 dalyje), yra tam tikrų požymių, kad ja kažkiek naudojasi ir Lietuvos vartotojai, nors platforma nėra prieinama lietuvių kalba.151
Lietuvos vartotojams prekės pristatomos per tarptautinių siuntų įmonę (DHL), jei pardavėjas yra įjungęs šią parinktį152. Maksimali pristatymo kaina yra 29,99 PLN (7 eurai)153, o numatomas pristatymo laikas – 2–3 darbo dienos. Siuntos iš Lenkijos į Lietuvą visada pristatomos į artimiausią „DHL Parcel“ partnerių punktą.154 Tačiau Lietuvos vartotojai negali pasinaudoti nemokamu prekių pristatymu ir grąžinimu, kurie siūlomi pagal „Allegro“ lojalumo programą „Allegro Smart“.
Kalbant apie pardavėjus, tarptautiniai pardavėjai (įskaitant Lietuvos pardavėjus) gali naudotis šia platforma, kad pasiektų klientus Lenkijoje ir Vidurio Europoje.155 Tam padėti siūlomos įvairios funkcijos, įskaitant bendravimą su pardavėjais anglų kalba ir automatinį skelbimų bei pranešimų vertimą į lenkų kalbą. Tarptautiniai pardavėjai gali naudotis „Allegro“ teikiama „One Fulfillment“ paslauga156, tačiau jie taip pat gali pasirinkti bendradarbiauti su alternatyviais logistikos paslaugų teikėjais.
Nors atrodo mažai tikėtina, kad „Amazon“ ir „Allegro“ artimiausiu metu pradės veiklą Lietuvoje, lietuvių vartotojų naudojimasis šiomis platformomis gali toliau augti, jei kliūtys jas pasiekti toliau mažės.
Pirmiau aprašytose platformose siuntimas vartotojams paprastai kainuoja brangiau, palyginti su vietinėmis alternatyvomis, o prekių pristatymas gali užtrukti ilgiau. Be to, šios platformos neturi vietinio padalinio šalyje ir Lietuvos pardavėjams siūlo palyginti ribotas paslaugas, jei iš viso jas siūlo. Taigi šios platformos yra aktualios visų pirma vartotojams, nors ir ribotu mastu.
Specializuotos elektroninės prekyvietės
Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, yra keletas specializuotų prekyviečių. Viena iš jų – „Shein“, į mados segmentą orientuota specializuota elektroninė prekyvietė, veikianti iš Kinijos ir taikanti verslo modelį, panašų į „AliExpress“ ir „Temu“ (išsamiau aptarta 4.2.1 dalyje). Lietuvos vartotojai gali naudotis „Shein“ platforma, tačiau ji nėra lokalizuota lietuvių kalba157, o Lietuvos pardavėjams joje prekiauti neleidžiama.158 Be to, neseniai savo prekyvietės paslaugas Lietuvoje išplėtė mados sektoriuje veikianti internetinė parduotuvė „Zalando“ (aptariama 4.3.2 dalyje).
„eneba.com“ yra sparčiai auganti Lietuvos elektroninė prekyvietė, kuri specializuojasi prekyboje vaizdo žaidimais ir susijusiomis prekėmis. Ji ypač išaugo per COVID-19 pandemiją.159 Tai yra ir C2C, ir B2C prekyvietė: joje vartotojai gali parduoti naudotus vaizdo žaidimus ir su jais susijusius daiktus, o žaidimų kūrėjai bei pardavėjai – tiesiogiai vartotojams siūlyti vaizdo žaidimus ar prieigos raktus.
4.2.3. Latvija
Latvijoje veikia viena didelė bendroji elektroninė prekyvietė – „220.lv“, kuri priklauso „Pigu“ (išsamiai aptarta 4.2.2 dalyje). „Pigu“ veikla yra glaudžiai integruota visame Baltijos regione, įskaitant prekyvietę „220.lv“ Latvijoje. Be to, Latvijos vartotojai gali naudotis tokiomis platformomis kaip „AliExpress“ ir „Temu“, taip pat internetinėmis mažmeninėmis parduotuvėmis, įskaitant „1a.lv“ („Senukai“), kurios veikia pagal kitokį verslo modelį ir kurios išsamiau aptariamos 4.3.2 dalyje.
„Pigu“ („220.lv“)
Pagrindinė bendroji elektroninė prekyvietė Latvijoje yra „220.lv“. Suinteresuotosios šalys nurodo, kad tai yra vienintelė reikšminga bendroji elektroninė prekyvietė, skirta Latvijos vartotojams ir įmonėms.160
„220.lv“ veikla ir verslo modelis yra labai panašūs į „Pigu“ lietuviškos prekyvietės „pigu.lt“, išsamiai aprašytos 4.2.2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės veikla Baltijos regione, įskaitant platformas „220.lv“ ir „pigu.lt“, yra labai integruota, daugelis šios apžvalgos aspektų taikomi ir jos veiklai Latvijoje. Šioje dalyje aptariama konkreti „220.lv“ istorija Latvijoje bei visi „Pigu“ veiklos aspektai, būdingi būtent Latvijai.
„220.lv“ buvo įkurta 2003 m. Latvijoje kaip internetinė parduotuvė. 2011 m. ją įsigijo „Pigu“.161 Po šio įsigijimo „Pigu“ daug investavo į „220.lv“, kad pagerintų jos veiklą ir padidintų Lietuvos ir Latvijos įmonių integraciją. Buvo investuojama į „220.lv“ sandėlių modernizavimą ir klientų aptarnavimo kokybės gerinimą, kad užsakymai būtų apdorojami dvigubai greičiau, taip pat į papildomo sandėlio atidarymą Rygoje, siekiant išplėsti prekių asortimentą.162 Kaip matyti iš 4.7 paveikslo, „Pigu Latvia“ pajamos 2023 m. siekė apie 38 mln. eurų, o 2018 m. – 25 mln. eurų.163
Šaltinis: „Pigu Latvia“ 2024 m. atskaita.
„220.lv“ savo elektroninę prekyvietę atidarė 2019 m., tuo pačiu metu, kai Lietuvoje ir Estijoje pradėjo veikti „Pigu“ elektroninės prekyvietės. 2021 m. privataus kapitalo bendrovė „MidEuropa“ įsigijo „220.lv“ kartu su „Pigu“ padaliniais kitose šalyse ir sujungė ją su kita savo valdomąja įmone – Suomijos elektroninės prekybos bendrove „Hobby Hall“. Norint paaiškinti šio sandorio ryšį su Latvija, reikia paminėti, kad „Hobby Hall“ 2018 m. susijungė su Estijos internetine parduotuve „Hansapost.ee“, kuri savo ruožtu 2013 m. įsigijo svarbų Latvijos internetinį mažmenininką „Xnet.lv“. Po susijungimo „Xnet.lv“ nebeliko, o jos URL nukreipia į platformą „220.lv“.
Kaip jau minėta, „220.lv“ ir kitos „Pigu“ elektroninės prekyvietės Lietuvoje, Estijoje ir Suomijoje (paleistos 2021 m.) yra glaudžiai integruotos tiek funkcionalumo, tiek veiklos atžvilgiu, todėl pardavėjai gali pasiekti vartotojus visose keturiose šalyse naudodamiesi viena pardavėjo sąsaja. Tai reiškia, kad nors „220.lv“ yra skirta Latvijos vartotojams, joje gali veikti pardavėjai iš Latvijos ir viso Baltijos regiono, taip pat tarptautiniai pardavėjai. Latvijos pardavėjai taip pat gali pasinaudoti šia integracija ir per „Pigu“ sistemą prekiauti kitose šalyse, kuriose veikia „Pigu“ (Lietuvoje, Estijoje ir Suomijoje).
„220.lv“ ekosistema
„Pigu“ ekosistema Latvijoje veikia iš esmės taip pat, kaip aprašyta 4.2.2 dalyje apie Lietuvą, laikantis vieningos „Pigu“ verslo struktūros visose šalyse, kuriose įmonė vykdo veiklą.
Pavyzdžiui, „Pigu“ integruota kompleksinė logistikos paslauga pardavėjams „Fulfilment by Pigu“ teikiama ir Latvijoje. Nors pagrindinis sandėlis yra Vilniuje, Latvijoje yra vykdymo centrų.164 Vartotojams „220.lv“ siūlo galimybę pasinaudoti pristatymo į namus paslauga arba atsiimti prekes „Itella Smartpost“, DPD, „Omniva“ ar „Latvijos pašto“ paštomatuose.165 „220.lv“ taip pat turi vieną parduotuvę Rygoje166, kurioje klientai gali atsiimti užsakytas prekes arba tiesiogiai įsigyti prekių iš palyginti riboto asortimento. Kitos „220.lv“ paslaugos pardavėjams, įskaitant reklamą, duomenų analizę ir palaikymą, Latvijoje ir Lietuvoje yra tokios pačios.
„220.lv“ lojalumo programos vartotojams veikia taip pat kaip „Pigu“ lojalumo programos, tik jų prekių ženklas šiek tiek skiriasi: lojalumo klubas vadinasi „220.lv klub“, o virtuali valiuta – „220.lv nauda“167, taip pasinaudojant stipriu „220.lv“ prekių ženklu. Kitos vartotojams teikiamos paslaugos taip pat yra tokios pačios kaip Lietuvoje, įskaitant partnerystę finansinių paslaugų srityje su „InBank“168 bei „Pigu“ klientų aptarnavimo paslaugas.
Apibendrinant galima teigti, kad, kaip ir „Pigu“ Lietuvoje, „220.lv“ siūlo išsamią paslaugų ekosistemą, įskaitant integruotą logistikos paslaugą „Fulfilment by Pigu“, todėl ji yra labai patraukli tiek vartotojams, tiek pardavėjams.
„AliExpress“ ir „Temu“
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje bei Lenkijoje, neseniai pradėjo veikti „AliExpress“ ir „Temu“. Šių įmonių verslo modeliai aprašyti 4.2.1 dalyje. „AliExpress“ veikia Latvijoje, tačiau neturi platformos latvių kalba. Be to, Latvijos pardavėjai negali prisijungti prie šios platformos, nes ji prieinama tik pardavėjams iš kelių šalių.
„Temu“ Latvijoje pradėjo veikti 2023 m. ir, kaip ir Lenkijoje bei Lietuvoje, nuo veiklos pradžios šioje rinkoje fiksavo reikšmingą lankytojų srauto augimą, kurio pikas pasiektas 2025 m. (žr. 4.8 paveikslą).
Pastaba. Kadangi „SimilarWeb“ neleidžia filtruoti duomenų tik pagal Latvijos naudotojus, šie rodikliai apskaičiuoti svertiniu būdu – pasaulinis „Temu“ svetainės mėnesio lankytojų skaičius paskirstytas pagal iš Latvijos gaunamo srauto dalį. Vėliau gauti skaičiai apriboti iki „aktyvių apsilankymų“, atmetant seansus, kurie baigėsi po vieno puslapio peržiūros, siekiant tiksliau įvertinti reikšmingą naudotojų aktyvumą ir galimas operacijas.
Šaltinis: EBPO skaičiavimai, paremti „SimilarWeb“ duomenimis.
„Temu“ siūlo latvišką savo platformos versiją, kuri prieinama trimis kalbomis: latvių, anglų ir rusų. „Temu“ pristatymo partneriai Latvijoje yra tie patys kaip ir Lietuvoje: „Lietuvos paštas“, DPD, „Venipak“ ir „Omniva“. Be to, „Temu“ sudarė strateginę partnerystę su „Unisend“, kad pagerintų pristatymo klientams paslaugas Baltijos šalyse.169
Kaip jau aptarta analizuojant Lietuvos rinką, Europoje „Temu“ nuo 2024 m. vidurio leidžia prekiauti pardavėjams iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės. Baltijos šalių pardavėjams platformą planuojama atverti 2025 m. pabaigoje.170 Pažymėtina, kad nei „AliExpress“, nei „Temu“ nesiūlo pardavėjams kompleksinių logistikos paslaugų.
Kitų šalių elektroninės prekyvietės
Kaip ir Lietuvos atveju, suinteresuotųjų šalių atsiliepimai rodo, kad Latvijos vartotojai gali pirkti ir perka prekes iš „Amazon“ bei „Allegro“, kurios tiesiogiai Latvijoje neveikia, tačiau siūlo prekių pristatymą į šią šalį. Latvijos pardavėjai taip pat gali naudotis šiomis platformomis ir siūlyti prekes vartotojams užsienyje.
„Amazon“ platforma, kuri išsamiai aprašyta 4.2.1 dalyje ir Lietuvos apžvalgoje 4.2.2 dalyje, Latvijoje naudojasi tik nedidelė dalis vartotojų ir pardavėjų. Nors „Amazon“ Latvijoje neturi savo parduotuvės, ji neseniai pradėjo siūlyti nemokamą pristatymą Latvijos vartotojams, jei per „amazon.de“ užsakoma prekių už ne mažiau kaip 59 eurus171. Tačiau „amazon.de“ nėra pritaikyta vietinei kalbai. Kaip ir Lietuvos pardavėjai, Latvijos pardavėjai gali prekiauti „Amazon“ ir naudotis „Amazon“ užsakymų įgyvendinimo paslaugomis, teikiamomis bendradarbiaujant su DPD.172
„Allegro“ platforma, kuri išsamiai aprašyta 4.2.1 dalyje ir Lietuvos apžvalgoje 4.2.2 dalyje, taip pat nėra įsitvirtinusi Latvijoje, tačiau Latvijos vartotojai ir pardavėjai gali ja naudotis tam tikrais atvejais. Nors Latvijos vartotojai negali prisijungti prie „Allegro“ lojalumo programos „Allegro Smart“, pagal kurią siūlomas nemokamas prekių pristatymas ir grąžinimas, jie gali pasirinkti prekių pristatymą per tarptautinį kurjerį (DHL), jei pardavėjas tai leidžia.173 Be to, „Allegro“ platforma nėra prieinama Latvijos vietinėmis kalbomis. Panašiai kaip ir Lietuvos pardavėjai, Latvijos pardavėjai gali naudotis „Allegro“ teikiama pagalba, kuri sudaro sąlygas per šią platformą prekiauti klientams Lenkijoje ir visame regione, įskaitant galimybę pasinaudoti „One Fulfillment“ paslauga.174
Nors „Amazon“ ir „Allegro“ nėra skirtos Latvijos vartotojams ir neturi vietinės platformos ar klientų aptarnavimo padalinių, Latvijos vartotojai gali jose įsigyti prekių, nes teikiama pristatymo į Latviją paslauga. Latvijos pardavėjai taip pat gali naudotis šiomis platformomis, kad pasiektų vartotojus už savo šalies ribų.
4.2.1 dalyje aprašyta „eBay“ vykdo veiklą visame pasaulyje, įskaitant Latviją. Latvijos pardavėjai gali naudotis platforma ir parduoti prekes vartotojams Latvijoje ir už jos ribų, o atskiri pardavėjai (iš Latvijos ir ne tik) gali siųsti prekes Latvijos vartotojams.
Specializuotos elektroninės prekyvietės
Latvijoje veikia keletas specializuotų prekyviečių, nors jų nėra daug. Pagrindinė platforma yra „Shein“, kuri taip pat veikia Lenkijoje ir Lietuvoje ir kurios verslo modelis jau buvo aprašytas. Kalbant konkrečiai apie Latviją, „Shein“ nesiūlo savo platformos latvių kalba ir nepriima Latvijos pardavėjų. Kaip išsamiau aptariama 4.3.2 dalyje, internetinis mažmenininkas „Zalando“ taip pat pradėjo teikti prekyvietės paslaugas mados segmente.
Remiantis 2 skyriuje pateiktomis apibrėžtimis, šioje dalyje išsamiai apžvelgiamos elektroninių prekyviečių gretimos rinkos Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje, t. y. KSIP platformos ir internetiniai mažmenininkai.
Kaip jau minėta, pagrindinis dėmesys ir toliau skiriamas elektroninėms prekyvietėms, kurios yra pagrindinis šios ataskaitos objektas. Nors siekiant pristatyti platesnį kontekstą aptariami ir kiti prekybos sektoriaus dalyviai, tikslas nėra pateikti išsamų visų e. prekybos srityje veikiančių dalyvių apžvalgą. Vietoj to šioje dalyje pateikiami konkretūs KSIP platformų ir internetinių mažmenininkų pavyzdžiai, atskleidžiantys jų sąveiką su elektroninių prekyviečių ekosistema ir jos papildymą. Remiantis šiuo kontekstu, ataskaitoje siekiama išryškinti skirtingų segmentų tarpusavio sąsajas, išlaikant pagrindinį dėmesį elektroninėms prekyvietėms.
4.3.1. Klasifikuoti skelbimai internete
Kaip jau minėta, e. prekybos sektorius yra įvairus ir dinamiškas, nes jį sudaro platformos, pritaikytos skirtingiems vartotojų poreikiams ir sandorių modeliams. Iš jų labai svarbus segmentas yra KSIP. Nors KSIP platformos turi tam tikrų panašumų su elektroninėmis prekyvietėmis, ypač tarpininkės vaidmenį sujungiant pirkėjus ir pardavėjus, jos iš esmės skiriasi savo verslo modeliu, struktūra, sandorių vykdymo procesais ir vartotojų dinamika. Šioje dalyje daugiausia dėmesio skiriama KSIP platformų savybėms, pabrėžiant, kuo jos skiriasi nuo elektroninių prekyviečių, ir aptariant jų svarbų vaidmenį platesnėje e. prekybos ekosistemoje.
Lenkija
Lenkijoje KSIP platformos sulaukė didelio susidomėjimo, ypač tarp vartotojų, ieškančių nebrangių, naudotų ar nišinių produktų. „Gemius“ ataskaitoje „Elektroninė prekyba Lenkijoje 2024“ nurodoma, kad 2024 m. 61 proc. Lenkijos interneto naudotojų pirko naudotų daiktų internetu.175 Nepaisant to, kad KSIP platformos skiriasi nuo elektroninių prekyviečių, jos neabejotinai yra svarbi e. prekybos dalis, atliepianti specifinius vartotojų poreikius ir skatinanti ekonominę veiklą.
„OLX“ yra viena pagrindinių šio sektoriaus atstovų Lenkijoje. Ši platforma buvo sukurta Lenkijoje ir anksčiau priklausė „Allegro“, tačiau dabar veikia visame pasaulyje. Lenkijoje taip pat veikia pasaulinė platforma „Facebook Marketplace“, kuri yra socialinio tinklo „Facebook“ dalis, ir „Vinted“ – lietuviška specializuota KSIP platforma, orientuota į mados segmentą.
„OLX Poland“
Pietų Afrikos tarptautinei bendrovei „Naspers“176 priklausančią „OLX“ 2006 m. įkūrė „Allegro“ kaip „tablica.pl“, o 2008 m. „Naspers“ ją įsigijo (kartu su „Allegro“). 2014 m. „Naspers“ sujungė įvairias savo skelbimų įmones (veikiančias skirtingose šalyse) po „OLX“ prekių ženklu (Sierant, 2014[17]). Dabar bendrovės būstinė yra Amsterdame. Vėliau „Allegro“ savo veiklą sutelkė į B2C elektroninę prekybą, o „OLX“ ėmė specializuotis C2C klasifikuotų skelbimų internete srityje. Šiuo metu abi platformos priklauso skirtingiems savininkams (2016 m. „Naspers“ pardavė „Allegro“). Lenkija šiuo metu yra didžiausia „OLX“ rinka – per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. ją kas mėnesį aplankė 11,72 milijono unikalių lankytojų.177
„OLX Poland“178 yra įvairių prekių kategorijų, įskaitant nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, elektroniką, madą ir paslaugas, todėl ji priskiriama horizontaliosioms KSIP platformoms.
Nors platforma pirmiausia skirta C2C sandoriams, kai kurie profesionalūs pardavėjai, įskaitant mažąsias įmones, taip pat naudojasi „OLX“, kad pasiektų vartotojus. Jos verslo modelis grindžiamas pirkėjų ir pardavėjų suvedimu, kai sandoriai dažniausiai sudaromi ne platformoje. Tačiau „OLX“ prisitaikė prie vartotojų poreikių ir įdiegė funkciją „sumokėk ir išsiųsk“179, leidžiančią pirkėjams įsigyti prekes tiesiogiai per platformą, o „OLX“, bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis, pasirūpina jų paėmimu iš pardavėjo ir pristatymu pirkėjui. Platforma uždirba iš prekių pateikimo mokesčių, papildomų paslaugų, tokių kaip skelbimų reklamos, bei komisinių už sandorius, sudarytus naudojantis „sumokėk ir išsiųsk“ funkcija. Nepaisant šių naujovių, „OLX“ ir toliau išlieka KSIP platforma, o ne elektronine prekyviete, nes jos pagrindinė funkcija – sujungti naudotojus, o ne tvarkyti sandorius.
„Facebook Marketplace“ Lenkijoje
„Facebook Marketplace“ yra plačiai naudojama KSIP platforma, integruota į socialinio tinklo „Facebook“ platformą. 2016 m. paleista „Marketplace“ leidžia naudotojams pirkti ir parduoti prekes bei paslaugas, daugiausia vietos mastu. Prie platformos galima prisijungti tiesiogiai per „Facebook“ programėlę arba svetainę. Sklandų naudojimąsi užtikrina susiejimas su esamais naudotojų profiliais, socialiniais tinklais ir grupėmis.180
„Facebook Marketplace“, kaip ir „OLX“, laikytina horizontaliąja KSIP platforma, nes sudaro sąlygas pirkti ir parduoti įvairias prekes bei paslaugas iš daugelio kategorijų, o ne specializuojasi viename segmente.181
Skirtingai nuo tradicinių elektroninių prekyviečių, „Facebook Marketplace“ pirmiausia veikia kaip C2C platforma, nors joje taip pat gali prekiauti smulkieji verslininkai ir profesionalūs pardavėjai. Naudotojai gali skelbti įvairių kategorijų prekes, įskaitant baldus, elektroniką, drabužius, transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą. Skelbimus kurti paprasta – pardavėjai gali įkelti nuotraukas, aprašymus ir kainas tiesiai iš savo įrenginių. Pirkėjai ir pardavėjai sandorius paprastai sudaro savarankiškai, be oficialios logistikos ar integruotų mokėjimo sistemų.
Nepaisant platformos populiarumo, ji turi nemažai trūkumų. Palyginti su labiau struktūrizuotomis platformomis, „Facebook Marketplace“ trūksta patikimų pirkėjų ir pardavėjų apsaugos mechanizmų. Sistemoje nėra įdiegtų standartizuotų pristatymo ir mokėjimo funkcijų, todėl gali kilti pasitikėjimo problemų, padidėja sukčiavimo rizika ir ginčų tikimybė. Naudotojai patys turi susitarti dėl sąlygų, susitikti asmeniškai arba organizuoti pristatymą per trečiąją šalį, o tai apsunkina visą procesą.
„Facebook Marketplace“ sulaukė didelio susidomėjimo Lenkijoje ir kitose rinkose dėl savo patogumo ir „Facebook“ kaip socialinės platformos paplitimo.182 Vis dėlto platformos neformalus pobūdis ir naudotojų pačių organizuojama logistika išskiria ją iš tradicinių e. prekybos bei KSIP platformų. Dėl savo prieinamumo ir paprastumo ši platforma yra patraukli atsitiktiniams naudotojams, ypač ieškantiems naudotų daiktų ar norintiems jų atsikratyti. Tačiau dėl ribotų oficialių apsaugos priemonių ir neišvystytos logistikos infrastruktūros ji labiau veikia kaip vietinių mainų tarpininkė, o ne kaip visavertė e. prekybos platforma.
Naujos platformos: „Vinted“ atvejis Lenkijoje
Skirtingai nei „OLX“ ir „Facebook Marketplace“, 2008 m. Lietuvoje įkurta įmonė „Vinted“ iš pradžių veikė kaip vertikalioji KSIP platforma, orientuota išskirtinai į mados segmentą, t. y. prekybą dėvėtais drabužiais ir aksesuarais. „Vinted“ įžengė į Lenkijos rinką 2013 m.183 ir greitai išpopuliarėjo, ypač tarp jaunesnių vartotojų, besidominčių tvariąja mada.
Ilgainiui „Vinted“ veikla išsiplėtė už mados ribų. Pastaraisiais metais ši platforma keliose šalyse papildė savo paslaugų asortimentą tokiomis prekių kategorijomis kaip buitinė elektronika, knygos, namų dekoro prekės ir baldai. Toks diversifikavimas gali būti strateginis žingsnis, kuriuo siekiama padidinti „Vinted“ rinkos aprėptį ir pritraukti naujų naudotojų segmentų.
„Vinted“ privalumas – patogi sąsaja ir augantis patikimumo bei saugumo įvaizdis. Platforma siūlo tokias funkcijas kaip pirkėjų apsauga bei integruotos mokėjimo ir pristatymo paslaugos. Nors „Vinted“ kol kas negali prilygti tokių bendrovių kaip „OLX“ mastui, jos evoliucija iš mados sričiai skirtos vertikaliosios platformos į platesnę naudotų prekių rinką pabrėžia jos didėjančią svarbą Lenkijos e. prekybos ekosistemoje.
Lietuva
„Skelbiu“ ir „Alio“ yra dvi pagrindinės Lietuvoje veikiančios KSIP platformos. Tai tradicinės C2C skelbimų platformos, leidžiančios naudotojams tarpusavyje susisiekti dėl prekių (dažniausiai naudotų) pirkimo ir pardavimo, o sandoriai, įskaitant mokėjimus ir pristatymą, paprastai vykdomi už platformos ribų. Lietuvoje taip pat veikia „Vinted“ – didelė specializuota skelbimų platforma, orientuota į dėvėtus drabužius ir veikianti daugiau nei 20 šalių.
Be šių platformų, Lietuvoje taip pat veikia kelios nedidelės specializuotos C2C prekyvietės, kuriose daugiausia dėmesio skiriama tik tam tikram mažmeninės prekybos segmentui. Pirmiau aptarta „eneba.com“ yra vietinė platforma, turinti tam tikrų C2C elementų ir orientuota į vaizdo žaidimus. Kitas pavyzdys – didžiausia Lietuvoje internetinė knygų parduotuvė „knygos.lt“184, kuri išplėtė savo veiklą ir dabar siūlo C2C platformą, skirtą naudotoms knygoms185. Atsižvelgiant į siaurą veiklos sritį ir nedidelį mastą, šios platformos skiriasi nuo didesnių bendrųjų elektroninių prekyviečių, aptariamų šioje ataskaitoje.
Be to, Lietuvos vartotojai gali naudotis tokiomis platformomis kaip „Facebook Marketplace“ (aptarta pirmiau). „Facebook Marketplace“ aktyviai veikia visoje Europoje ir yra prieinama Lietuvoje, tačiau čia ji nėra laikoma ypač reikšminga rinkos dalyve.
Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje pateikiama informacija tik apie pagrindinius rinkos dalyvius, kurie šioje ataskaitoje yra svarbūs Lietuvos vartotojams: „Skelbiu“, „Alio“ ir „Vinted“.
„Skelbiu“ ir „Alio“ Lietuvoje
„Skelbiu“ ir „Alio“ teikia C2C skelbimų paslaugas, kurios orientuotos į naudotas prekes ir leidžia vartotojams talpinti skelbimus įvairiausiose prekių kategorijose.
„Skelbiu“ priklauso „Baltic Classifieds Group“, kuri turi dar keletą kitų skelbimų platformų, įskaitant specializuotas automobilių ir nekilnojamojo turto skelbimų platformas Lietuvoje bei kainų palyginimo platformą „Kainos.lt“ (aprašyta 4.4.1 dalyje)186. „Alio“ veikia kaip savarankiška platforma. Per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. svetainė „Skelbiu“ sulaukė 1,05 milijono unikalių lankytojų per mėnesį, o „Alio“ – 0,20 milijono.187
„Skelbiu“ ir „Alio“, kaip KSIP platformos, skirtingai nei B2C elektroninės prekyvietės, paprastai netvarko mokėjimų ir neorganizuoja prekių pristatymo – tuo rūpinasi patys platformų naudotojai už platformos ribų. „Skelbiu“ veikia pagal „freemium“ modelį: dauguma skelbimų skelbiama nemokamai, tačiau vartotojai gali sumokėti, kad pagerintų savo skelbimų reitingą arba pratęstų jų rodymo laiką.188 Įmonės taip pat gali įsigyti prenumeratos paketus, suteikiančius galimybę efektyviau valdyti skelbimus ir padidinti jų matomumą. „Alio“ taip pat leidžia naudotojams nemokamai skelbti skelbimus ir juos peržiūrėti, o už papildomą mokestį siūlomos paslaugos, padedančios padidinti skelbimų matomumą ir pratęsti jų rodymo laiką.189
„Vinted“ – pirmasis Lietuvos vienaragis
Kita svarbi Lietuvos internetinių skelbimų rinkos dalyvė yra „Vinted“ (jos verslo modelis išsamiai aptartas dalyje apie Lenkiją). Nors „Vinted“ šiuo metu veikia daugiau nei 20 šalių, ji buvo įkurta 2008 m. Lietuvoje, o 2019 m. tapo pirmuoju Lietuvos vienaragiu (įmonė įvertinta daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių).190
Skirtingai nei „Skelbiu“ ir „Alio“, „Vinted“ per savo platformą tvarko naudotojų tarpusavio mokėjimus. Tačiau pardavėjai yra atsakingi už prekių siuntimą pirkėjams. Pardavėjai už naudojimąsi platforma nemoka, tačiau gali mokėti už skelbimų iškėlimą, o pirkėjai už kiekvieną sandorį moka pirkėjo apsaugos mokestį ir padengia siuntimo išlaidas (Frost, 2024[18]). Profesionaliems pardavėjams neleidžiama naudotis „Vinted“ interneto platforma.191
Nors „Vinted" yra svarbi Lietuvos technologijų sektoriaus dalyvė, ji skiriasi nuo bendrųjų elektroninių prekyviečių tuo, kad daugiausia dėmesio skiria naudotoms prekėms ir riboja profesionalių pardavėjų veiklą. KSIP platformų ir elektroninių prekyviečių sąveika išsamiau aptariama 6 skyriuje.
Latvija
Pagrindinė Latvijoje veikianti KSIP platforma yra „ss.lv“ – tai C2C skelbimų portalas, kurio veikla daugiausia orientuota į prekybą naudotomis prekėmis, tačiau yra ir tam tikrų B2C elementų, visų pirma susijusių su naudotų automobilių pardavėjais ir nekilnojamojo turto agentais. Be jo, Latvijoje veikia ir kitos KSIP platformos. „Vinted“ į Latvijos rinką įžengė 2025 m. spalio mėn. ir dabar savo nariams siūlo prekiauti įvairiausių kategorijų prekėmis, nors pagrindinis dėmesys ir toliau skiriamas madai.192 Kita svarbi veikėja yra Latvijos platforma „Andele Mandele“193, skirta dėvėtiems drabužiams ir gyvenimo būdo prekėms. Nuo 2022 m. gruodžio iki 2025 m. gruodžio „Andele Mandele“ sulaukė vidutiniškai apie 1,1 milijono aplankymų per mėnesį. Per tą patį laikotarpį kas mėnesį vidutiniškai užregistruota apie 133 000 unikalių lankytojų.194 Nors šios platformos yra labiau orientuotos į konkrečias kategorijas nei „ss.lv“ horizontalusis skelbimų modelis, jos sudaro papildomas C2C alternatyvas Latvijos rinkoje.
Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje pateikiama išsami informacija apie „ss.lv“ veiklą Latvijoje, išryškinant jos verslo modelį ir svarbą ataskaitai.
„ss.lv“: pagrindinės Latvijos horizontaliosios internetinių skelbimų platformos
„ss.lv“ įkurta 1994 m.195 ir teikia platformą, kurioje naudotojai gali skelbti skelbimus įvairiose kategorijose, įskaitant elektroniką, drabužius ir namų apyvokos prekes, taip pat kitose srityse, pavyzdžiui, naminių gyvūnų, nekilnojamojo turto ir automobilių pardavimo. Nuo 2023 m. sausio iki 2026 m. sausio mėn. „ss.lv“ sulaukė vidutiniškai apie 5,4 milijono aplankymų per mėnesį. Per tą patį laikotarpį kas mėnesį vidutiniškai užregistruota apie 708 000 unikalių lankytojų.196 2022 m. siuntų pristatymo paslaugų teikėja „Omniva“ pažymėjo, kad 20 proc. jos verslo Latvijoje sudarė naudotos prekės, o populiariausia prekybos platforma buvo „ss.lv“ (EU-Japan Centre for Industrial Cooperation, 2022[4]).
„ss.lv“ orientuota į prekybą naudotais daiktais ir, skirtingai nuo pirmiau aprašytų elektroninių prekyviečių, sandoriai paprastai sudaromi ne per platformą. Tai reiškia, kad „ss.lv“ neatsako už mokėjimų svetainėje tvarkymą ar prekių pristatymo koordinavimą. „ss.lv“ uždirba iš reklamos – reklamuotojai gali pirkti reklamjuostes jos platformoje.197
Nors akivaizdu, kad „ss.lv“ veikla skiriasi nuo „220.lv“, nes ji orientuota į naudotas prekes ir naudoja kitokį verslo modelį, tikslus KSIP platformų ir elektroninių prekyviečių tarpusavio pakeičiamumo mastas aptariamas 6 skyriuje.
4.3.2. Internetiniai mažmenininkai
Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos skaitmeniniame mažmeninės prekybos sektoriuje veikia daugybė platformų, atliepiančių tam tikrus vartotojų poreikius. Palyginti su elektroninėmis prekyvietėmis, internetiniai mažmenininkai paprastai siūlo labiau individualizuotą apsipirkimo patirtį, pirmenybę teikdami specializuotam prekių asortimentui, stipriam prekių ženklo identitetui ir nuosekliai klientų aptarnavimo kokybei. Tačiau jie turi ir trūkumų: siauresnis prekių pasirinkimas, priklausomybė nuo brangiai kainuojančios tiesioginės rinkodaros ir sunkumai, susiję su logistikos masto didinimu.
Lenkija
„Zalando“ ir „Decathlon“ yra vieni populiariausių Lenkijoje veikiančių internetinių mažmenininkų, kurie neseniai išplėtė savo veiklą ir pradėjo teikti tam tikras elektroninės prekyvietės paslaugas, todėl šiame tyrime buvo nuspręsta juos išsamiai aptarti. „Zalando“ yra viena pirmaujančių tik internete veikiančių mados ir gyvenimo būdo prekių parduotuvių, o „Decathlon“ – vienas iš pagrindinių sporto prekių rinkos dalyvių. Nors yra ir kitų internetinių mažmenininkų, šios įmonės buvo atrinktos visų pirma dėl jų svarbos šioje ataskaitoje nagrinėjamai konkurencinei aplinkai (t. y. dėl plėtros į prekyviečių paslaugų sritį), taip pat dėl jų masto ir įtakos rinkoje. Nors tokie internetiniai mažmenininkai atlieka svarbų vaidmenį platesnėje e. prekybos ekosistemoje, išsami informacija apie jų rinkos dalis ir veiklą nepatenka į šio tyrimo apimtį.
„Zalando“ Lenkijoje
„Zalando“ yra viena pirmaujančių internetinių mados prekių parduotuvių ir svarbi žaidėja Lenkijos e. prekybos rinkoje. Bendrovė, kurios būstinė yra Vokietijoje, veikia kaip „Zalando SE“ – vienos didžiausių Europos mados ir gyvenimo stiliaus elektroninės prekybos grupių – dalis. 2008 m. įkurta bendrovė „Zalando“ iš pradžių daugiausia dėmesio skyrė avalynei, o vėliau išplėtė savo veiklą į įvairias mados sritis, įskaitant drabužius, aksesuarus ir grožio produktus.198
2012 m. „Zalando“ platforma įžengė į Lenkijos rinką, taip pradėdama vieną pirmųjų savo plėtros į Vidurio ir Rytų Europą etapų. Skirtingai nuo elektroninių prekyviečių, kurios sujungia trečiųjų šalių pardavėjus su pirkėjais, „Zalando“ pirmiausia veikia kaip internetinė mažmenininkė, pati valdydama savo prekių atsargas ir pardavimus. Tiesa, pastaraisiais metais įgyvendindama „Zalando“ partnerių programą199 ji įtraukė prekyvietės elementų, leidžiančių prekių ženklams ir mažmenininkams tiesiogiai prekiauti platformoje, naudojantis „Zalando“ logistika ir klientų baze.
„Zalando“ verslo modelis grindžiamas tiesiogine prekyba, tačiau bendrovė taip pat uždirba iš prekyvietės komisinių mokesčių ir prekių ženklams teikiamų reklamos paslaugų. Be to, ji turi pažangių logistikos pajėgumų, įskaitant užsakymų įgyvendinimo centrus Lenkijoje, kurie užtikrina veiksmingą užsakymų tvarkymą ir greitą pristatymą. „Zalando Plus“200 prenumeratos paslauga dar labiau didina klientų lojalumą, siūlydama aukščiausios kokybės siuntimo paslaugas ir išskirtinius pasiūlymus.
„Decathlon“ Lenkijoje
„Decathlon“ yra viena pirmaujančių mažmeninės prekybos įmonių, kuri specializuojasi sporto ir lauko įranga. 1976 m. įkurta bendrovė, kurios būstinė yra Prancūzijoje, vykdo veiklą visame pasaulyje.201 Į Lenkijos rinką ji įžengė 2001 m. ir nuo to laiko tapo viena iš lyderių šalies sporto prekių mažmeninės prekybos sektoriuje.202
Nors „Decathlon“ yra internetinė mažmenininkė, ji yra įdiegusi daugiakanalę sistemą, kuri apima ir fizines parduotuves, ir e. prekybos platformą, taip pat kai kurias prekyvietės funkcijas, leidžiančias trečiųjų šalių pardavėjams siūlyti prekes jos platformoje. Bendrovė turi platų prekių asortimentą, įskaitant sporto prekes, treniruoklius, aprangą ir lauko įrangą mėgėjams ir profesionaliems sportininkams.
Bendrovės interneto platforma Lenkijoje smarkiai išsiplėtė ir dabar siūlo tokias svarbias paslaugas kaip atsiėmimas parduotuvėje bei lengvas prekių grąžinimas, kurios gerina klientų patirtį. „Decathlon“ taip pat prisitaikė prie vietinės rinkos poreikių, siūlydama individualius sprendimus Lenkijos vartotojams, kurie vertina prieinamą kainą ir patogumą.
Lietuva
Lietuvoje yra viena didelė internetinė mažmenininkė – „Senukai“, kuri prekiauja įvairiausių kategorijų prekėmis. „Senukai“ turi internetinę parduotuvę ir didelį fizinių parduotuvių tinklą Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse. Taip pat yra daug specializuotų Lietuvos internetinių mažmenininkų, kurie gali prekiauti tik vienos kategorijos arba vieno prekių ženklo prekėmis.
Tarp kitų žinomų internetinių parduotuvių, įžengusių į Lietuvos rinką, yra „Zalando“, kuri orientuojasi į mados prekių segmentą. Be to, plečiantis elektroninei prekybai ir mažėjant skaitmeninėms kliūtims, Lietuvos vartotojai gali rinktis iš vis daugiau užsienio mažmeninės prekybos internetinių parduotuvių, siūlančių pristatymą į Lietuvą.
Riba tarp elektroninių prekyviečių ir internetinių mažmenininkų gali būti ne visada aiški. Pavyzdžiui, mišrios elektroninės prekyvietės kartu su trečiųjų šalių pardavėjų prekėmis prekiauja ir savo prekėmis. „Pigu“ ir „Varle“ iš internetinių mažmenininkių tapo elektroninėmis prekyvietėmis, šalia esamos veiklos pradėjusios plėtoti ir prekyvietės modelį. Panašų kelią gali pasirinkti ir kitos įmonės, pavyzdžiui, „Zalando“.
Nors šioje ataskaitoje nesiekiama pateikti išsamaus visų Lietuvoje veikiančių internetinių parduotuvių sąrašo, šioje dalyje aptariama didžiausia Lietuvoje universali internetinė parduotuvė „Senukai“ bei neseniai į Lietuvos rinką įžengusi „Zalando“.
„Senukai“ Lietuvoje
„Senukai“ yra viena iš pagrindinių regiono rinkos dalyvių Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvą. Per lietuvišką internetinę parduotuvę „Senukai.lt“ ji vykdo bendrą mažmeninės prekybos internetu veiklą įvairiuose mažmeninės prekybos segmentuose. 2024 m. „Senukų“ internetinės prekybos pajamos Lietuvoje siekė 151 mln. eurų, palyginti su 89 mln. eurų 2020 m.203
„Senukai“ savo veiklą pradėjo kaip tradicinė mažmeninės prekybos įmonė, įkurta 1992 m. Lietuvoje.204 Ji valdo didelį parduotuvių tinklą visose Baltijos šalyse, kuris specializuojasi namų statybos, remonto ir interjero tobulinimo srityse. Lietuvoje „Senukai“ turi 73 parduotuves (25 tiesiogiai priklausančias ir 48 pagal franšizę).205
2009 m. bendrovė „Senukai“, plėsdama savo mažmeninės prekybos veiklą internete, Lietuvoje atidarė internetinę parduotuvę „Senukai.lt“.206 Be to, 2018 m. „Senukai“ įsigijo „1a.lv“, vieną didžiausių e. prekybos įmonių Latvijoje (plačiau apie tai kalbama dalyje apie Latviją). „Senukų“ internetinėse parduotuvėse galima įsigyti daug įvairesnių prekių nei fizinėse parduotuvėse, kurios specializuojasi namų remonto ir tobulinimo srityje.207
Kai kuriais atvejais vartotojai gali atsiimti internetu įsigytas prekes „Senukų“ fizinėse parduotuvėse. Vartotojai taip pat gali pasirinkti kitus pristatymo būdus, įskaitant pristatymą į namus arba atsiėmimą „Omniva“, DPD, LP EXPRESS arba „Itella Smartpost“ paštomatuose (plačiau apie tai 4.4.2 dalyje).
„Senukai“ taip pat teikia vartotojams įvairių papildomų paslaugų, panašių į „Pigu“ ir „Varle“ siūlomas paslaugas. Jos klientų lojalumo programa „Smart Net“ vartotojams suteikia įvairių nuolaidų, galimybę kaupti kreditus būsimiems pirkiniams bei ilgesnį prekių grąžinimo terminą.208 Be to, per partnerį „Klix“ siūlomos finansinės paslaugos, įskaitant mokėjimo plano sudarymą (12 arba 24 mėnesių) ir „Smart Leasing“ (36 mėnesiams).209
Taigi, ilgametę veiklos patirtį Lietuvoje ir stiprų tradicinės mažmeninės prekybos prekių ženklą turinti bendrovė „Senukai“ vartotojams siūlo platų paslaugų spektrą.
„Zalando“ Lietuvoje
„Zalando“ Lietuvoje pradėjo veiklą 2021 m. birželio mėn., tuo pačiu metu kaip ir Slovakijoje bei Slovėnijoje (prieš pat įžengdama į kitas Baltijos šalis, įskaitant Latviją, tų pačių metų liepos mėn.).210 Vartotojams ji siūlo nemokamą pristatymą, galimybę nemokamai grąžinti prekes per 30 dienų nuo pirkimo ir klientų aptarnavimo paslaugas lietuvių kalba (išsamus „Zalando“ verslo modelio aprašymas pateiktas dalyje apie Lenkiją).
Esami „Zalando“ platformos pardavėjai galėjo išplėsti savo veiklą į Lietuvą, o Lietuvos pardavėjai – prisijungti prie „Zalando“ partnerių programos.211 Tiesa, „Zalando“ prekyvietė yra uždara, todėl pardavėjai negali registruotis savarankiškai – „Zalando“ su jais susisiekia ir siūlo prekiauti platformoje.212
Lietuvos pardavėjai, norėdami prekiauti per šią platformą, privalo naudotis „Zalando“ užsakymų įgyvendinimo paslauga „Zalando Fulfillment Solutions“ (ZFS) ir negali rinktis kitų logistikos partnerių.213 Jie gali naudotis „Zalando“ logistikos tinklu ir siųsti savo prekes vartotojams visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Prekių pristatymui Lietuvoje ZFS naudojasi „Omniva“ tinklo paslaugomis.214
Platus „Zalando“ logistikos tinklas visoje Europoje rodo, kad bendrovė gerai pasirengusi toliau didinti savo populiarumą tarp Lietuvos vartotojų ir pardavėjų. Internetinės mažmeninės prekybos įmonių ir elektroninių prekyviečių, kurioms ši ataskaita skirta, tarpusavio pakeičiamumo lygis išsamiau aptariamas 6 skyriuje.
Latvija
Kaip ir Lietuvoje, Latvijoje veikia viena didelė internetinė mažmenininkė – „Senukai“, kuri valdo populiarią internetinę parduotuvę „1a.lv“. Be to, tiek Latvijoje, tiek užsienyje veikia daug mažesnių specializuotų internetinių parduotuvių, kurios gali prekiauti tik vienos konkrečios kategorijos prekėmis ir tam tikromis aplinkybėmis suteikti alternatyvą vartotojams. Tarp jų – „Zalando“, kuri į Latvijos rinką įžengė 2021 m.
Nors šioje ataskaitoje nesiekiama pateikti išsamios e. prekybos rinkos apžvalgos, toliau pateikiamas trumpas „Senukų“ ir „Zalando“ veiklos Latvijoje aprašymas.
„Senukai“ („1a.lv“) Latvijoje
„Senukai“ Baltijos regione, įskaitant Latviją, vykdo mažmeninės prekybos veiklą fizinėse parduotuvėse ir internetu. Jos veikla išsamiai aprašyta dalyje apie Lietuvą. Kalbant konkrečiai apie Latviją, 2018 m. „Senukai“ įsigijo „1a.lv“ – vieną didžiausių e. prekybos įmonių Latvijoje. „1a.lv“ buvo įkurta 2002 m. ir pradėjo veiklą kaip internetinė elektronikos prekių parduotuvė. Tačiau vėliau išsiplėtė ir tapo universalia internetine parduotuve215, prekiaujančia įvairių kategorijų prekėmis. „Senukai“ Latvijoje taip pat valdo svetainę „ksenukai.lv“. Per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. „Senukai“ dviejose savo svetainėse sulaukė 0,55 milijono unikalių lankytojų per mėnesį.216 2022 m. „Senukų“ internetinės prekybos verslas Latvijoje uždirbo 66 mln. eurų pajamų, palyginti su 41 mln. eurų 2017 m.
Kaip ir Lietuvoje, Latvijoje „Senukai“ turi namų statybai ir remontui skirtų fizinių parduotuvių tinklą, kurį sudaro 11 parduotuvių.217 Tačiau jos internetinėje parduotuvėje, palyginti su fizinėmis parduotuvėmis, galima įsigyti daug įvairesnių prekių iš daugelio mažmeninės prekybos segmentų. Kai kuriais atvejais „1a.lv“ klientai Latvijoje gali atsiimti prekes parduotuvėje, taip pat pasinaudoti pristatymo į namus paslauga arba atsiimti prekes „Omniva“, DPD ar „Itella“ paštomatuose.218 Be to, Latvijos vartotojai gali prisijungti prie vartotojų lojalumo programos „Smart Net“ ir naudotis kitomis pirmiau aprašytomis finansinėmis paslaugomis.
„Zalando“ Latvijoje
„Zalando“ Latvijoje pradėjo veiklą 2021 m. liepos mėn. – tuo pačiu metu, kaip Kroatijoje ir Estijoje219 (tų pačių metų birželio mėn. ji pradėjo veiklą Lietuvoje). Jos verslo modelis išsamiai aprašytas 4.3.2 dalyje. 2024 m. pabaigoje „Zalando“ paskelbė apie planus susijungti su „AboutYou“ – kita Latvijoje populiaria internetine parduotuve220. Šis sandoris užbaigtas 2025 m.221
Latvijos vartotojams siūlomas nemokamas pristatymas ir nemokamas prekių grąžinimas per 30 dienų nuo pirkimo, taip pat jiems teikiamos klientų aptarnavimo paslaugos latvių kalba tiek prieš pirkimą, tiek po to. Kaip ir Lietuvos atveju, Latvijos pardavėjai gali prisijungti prie „Zalando“ partnerių programos222, nors „Zalando“ svetainėje nurodoma, kad pardavėjai negali registruotis tiesiogiai – vietoj to „Zalando“ susisieks su jais ir pasiūlys prekiauti savo platformoje.223 Pardavėjai turi naudotis „Zalando“ užsakymų įgyvendinimo paslauga, kuri teikiama bendradarbiaujant su „Omniva“ pašto tinklu Latvijoje.224
Kaip aprašyta 2 skyriuje, nors šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama elektroninėms prekyvietėms, yra daug kitų skaitmeninių rinkų, kurios yra platesnės e. prekybos ekosistemos dalis ir kurios teikia naudingą infrastruktūrą, padedančią e. prekybos įmonėms. Susijusios rinkos visų pirma apima paslaugas, kurios yra būtinos elektroninių prekyviečių veikimui. Savo ruožtu pagalbinės rinkos teikia paslaugas, kurios pačios savaime nėra būtinos prekyviečių veikimui, tačiau padidina elektroninių prekyviečių vertę.
Nors yra daug paslaugų, priskiriamų elektroninių prekyviečių susijusioms ir pagalbinėms rinkoms, šioje ataskaitoje svarbiausios yra logistikos ir pristatymo paslaugos (susijusios) bei kainų palyginimo paslaugos (pagalbinės). Todėl tolesnėse dalyse apžvelgiamos pagrindinių rinkos dalyvių teikiamos paslaugos abiejuose šiuose sektoriuose atitinkamai Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje.
Kaip minėta 2 skyriuje, kad būtų lengviau orientuotis, šioje ataskaitoje susijusios ir papildomos rinkos bendrai vadinamos pagalbinėmis rinkomis.
4.4.1. Logistikos ir pristatymo paslaugos
Logistikos ir pristatymo paslaugos yra labai svarbios elektroninių prekyviečių bei platesnės e. prekybos ekosistemos plėtrai Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje. Jos užtikrina, kad internetu įsigytos prekės būtų veiksmingai pristatytos iš pardavėjų pirkėjams. Nors siuntų pristatymo paslaugos yra esminis logistikos tinklų elementas, logistikos paslaugoms plačiąja prasme taip pat gali būti priskiriamos užsakymų įgyvendinimo, sandėliavimo ir paskirstymo paslaugos.
Šios dalyje pristatomi aktyviausi logistikos ir pristatymo paslaugų teikėjai Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje, taip atkreipiant dėmesį į segmentą, kuris yra neatsiejama visos e. prekybos ekosistemos, įskaitant elektronines prekyvietes, veikimo dalis.
Lenkija
Dėl strateginės Lenkijos padėties Vidurio Europoje ir patikimos transporto infrastruktūros Lenkija yra patrauklus logistikos operacijų centras. Vienas svarbiausių šio sektoriaus dalyvių yra Lenkijos bendrovė „InPost“, kurios verslo modelis grindžiamas plačiu paštomatų tinklu. Kiti trys svarbūs Lenkijos siuntų pristatymo rinkos dalyviai yra DPD, GLS ir DHL, ypač sparčiai augančiame e. prekybos sektoriuje. Šios tarptautinės įmonės į Lenkijos rinką įžengė maždaug prieš du dešimtmečius ir nuo to laiko sukūrė stiprius tinklus, kurie padeda teikti patikimas, lanksčias ir ekonomiškas pristatymo paslaugas. Kitas svarbus pašto ir kurjerių paslaugų teikėjas, veikiantis Lenkijoje, yra „Poczta Polska“, ypač per savo kurjerių paslaugų prekių ženklą „Pocztex“.225 Šios įmonės įsitvirtino kaip neatsiejama Lenkijos logistikos sektoriaus dalis, užtikrindamos tiek vidaus, tiek tarptautinius pristatymus, ypač sparčiai augančiame e. prekybos sektoriuje.226
Yra ir kitų žinomų paslaugų teikėjų, pavyzdžiui, UPS, „FedEx“ ir TNT, kurie veikia pagal panašius verslo modelius ir siūlo panašias siuntų pristatymo, krovinių gabenimo ir tiekimo grandinės valdymo paslaugas. Šios įmonės jau kelis dešimtmečius aptarnauja Lenkijos rinką ir prisideda prie tinkamos tiekimo ekosistemos kūrimo.
Tačiau šioje dalyje daugiausia dėmesio skiriama svarbiausiems Lenkijos logistikos ir siuntų pristatymo rinkos dalyviams: „InPost“, DPD, GLS ir DHL.
„InPost“: Lenkijos bendrovė, veikianti paštomatų rinkoje
Krokuvoje įsikūrusi Lenkijos bendrovė „InPost“ yra viena svarbiausių paštomatų segmento dalyvių nuo pat jų atsiradimo 2009 m. Bendrovė Lenkijos rinkai pristatė paštomatus, suteikiančius klientams galimybę siųsti ir gauti siuntas visą parą, 7 dienas per savaitę.227 Ši naujovė labai prisidėjo prie sparčios e. prekybos plėtros Lenkijoje, leisdama elektroninėms prekyvietėms ir mažmenininkams siūlyti greitą, patikimą ir vartotojams patogų prekių pristatymą. Pastaraisiais metais „InPost“ veiklos mastas smarkiai išaugo: jos paštomatų tinklas išsiplėtė nuo 19 306 vienetų 2022 m. pabaigoje iki 21 969 vienetų 2023 m. pabaigoje ir 25 269 vienetų 2024 m. pabaigoje, o siuntų skaičius padidėjo nuo 508,4 milijono 2022 m. iki 589,5 milijono 2023 m. ir 709,2 milijono 2024 m. (t. y. maždaug 20 proc. augimas, palyginti su praėjusiais metais).228
„InPost“ verslo modelis grindžiamas plačiu paštomatų tinklu, kurį papildo partnerystė su didžiausiomis e. prekybos platformomis, pavyzdžiui, „Allegro“. Jos pajamų šaltiniai daugiausia susideda iš paštomatų naudojimo mokesčių ir sutarčių su internetiniais mažmenininkais dėl integruotų logistikos sprendimų teikimo. Šis modelis užtikrina puikius finansinius rezultatus: pajamos Lenkijoje išaugo nuo 5 353,5 mln. PLN 2023 m. iki 6 473,7 mln. PLN 2024 m., o koreguotas EBITDA per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 2 474,7 mln. PLN iki 2 993,6 mln. PLN.229 Užtikrindama veiksmingą pristatymą klientui, „InPost“ didina elektroninių prekyviečių veiklos galimybes ir leidžia joms patenkinti vartotojų lūkesčius dėl greičio, lankstumo ir patikimumo. Šis tinklas taip pat palaiko mažesnius ar nepriklausomus prekybininkus, suteikdamas jiems lanksčias ir ekonomiškas galimybes pasiekti vartotojus visoje Lenkijoje, o tai savo ruožtu skatina prekybą prekyvietėje ir konkurenciją.
„InPost“ išplėtė savo paslaugas ir siūlo ne tik paštomatus, bet ir pristatymą į namus bei pažangias siuntų sekimo funkcijas, taip dar labiau didindama elektroninių prekyviečių patrauklumą tiek vartotojams, tiek pardavėjams. Jos veikla skatina daugiatinkliškumą (angl. multi-homing), sudarydama sąlygas vartotojams pirkti iš skirtingų platformų, kartu užtikrinant nuoseklų pristatymo procesą. „InPost“ tinklas gali formuoti prekyviečių konkurencinę dinamiką, veikdamas kaip pagrindinis infrastruktūros partneris, nuo kurio paslaugų priklauso platformų veikla.
Bendrovė taip pat vykdė tarptautinę plėtrą ir pradėjo veiklą tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, taip pabrėždama savo logistikos modelio pritaikomumą ir strateginę reikšmę. Lenkijoje „InPost“ yra e. prekybos ekosistemos kertinis akmuo, jungiantis prekybos platformas, pardavėjus ir vartotojus bei atliekantis lemiamą vaidmenį formuojant šio sektoriaus efektyvumą, prieinamumą ir konkurencingumą.
DPD („Dynamic Parcel Distribution“)
DPD yra viena pirmaujančių tarptautinių siuntų pristatymo bendrovių, veikianti daugiau nei 50 šalių visame pasaulyje (įskaitant Lietuvą ir Latviją, žr. tolesnes dalis). Ji priklauso Prancūzijos pašto tarnybos „La Poste“ dukterinei įmonei „Geopost“. Lenkijoje DPD į rinką įžengė 1991 m. Bendrovė sukūrė platų sandėlių ir aptarnavimo punktų tinklą visoje šalyje ir teikia įvairias paslaugas, įskaitant įprastų siuntų pristatymą, skubių siuntų pristatymą ir tarptautinių siuntų gabenimą.
DPD verslo modelis orientuotas į patikimų, efektyvių ir lanksčių pristatymo paslaugų teikimą, ypatingą dėmesį skiriant naujovėms ir klientų pasitenkinimui. Bendrovė siūlo galimybę sekti savo siuntas, gauti informaciją realiuoju laiku ir naudotis įvairiais pristatymo būdais, pavyzdžiui, pristatymu į namus, siuntų punktus ir paštomatus. DPD taip pat turi „DPD Pickup“ punktus, kur klientai gali atiduoti arba atsiimti siuntas parduotuvėse ar paštomatuose.230
GLS („General Logistics Systems“)
GLS yra tarptautinė logistikos bendrovė, kuri specializuojasi siuntų pristatymo srityje ir veikia Europoje, Šiaurės Amerikoje ir kituose regionuose. Ji buvo įkurta 1999 m. kaip „Royal Mail Group“ dalis, o vėliau tapo nepriklausoma įmone.
Į Lenkijos rinką GLS įžengė 1998 m., siūlydama įvairias paslaugas, įskaitant vidaus ir tarptautinių siuntų pristatymą, daugiausia dėmesio skirdama patikimumui ir efektyvumui. GLS daug investavo į technologijas ir siūlo siuntų sekimą internetu, pažangų maršrutų planavimą bei pranešimus realiuoju laiku. Bendrovė taip pat teikia papildomas paslaugas, pavyzdžiui, atsiskaitymą pristatymo metu, pristatymą savaitgaliais ir pristatymą į paštomatus, todėl ji yra universali alternatyva tiek e. prekybos įmonėms, tiek individualiems klientams.231
DHL
DHL yra viena pirmaujančių logistikos bendrovių pasaulyje, kuri specializuojasi tarptautinių siuntų gabenimo, skubių siuntų pristatymo ir tiekimo grandinių valdymo srityse. 1969 m. įkurta bendrovė veikia daugiau kaip 220 šalių ir teritorijų visame pasaulyje (įskaitant Lietuvą ir Latviją, žr. toliau), todėl yra viena iš labiausiai pasaulyje pripažintų logistikos paslaugų teikėjų. Į Lenkijos rinką DHL įžengė 1991 m. ir įsitvirtino kaip viena iš pagrindinių logistikos ir pristatymo sektoriaus dalyvių. Jos veikla Lenkijoje smarkiai išsiplėtė, ir šiandien ji aptarnauja įvairius klientus – nuo fizinių asmenų iki didelių įmonių.
DHL siūlo platų paslaugų spektrą, apimantį tarptautinį skubių siuntų pristatymą, krovinių gabenimą ir tiekimo grandinės sprendimus. Ji turi visoje šalyje išplėtotą paslaugų teikimo vietų tinklą, kurį sudaro siuntų priėmimo punktai, paštomatai ir atsiėmimo punktai. DHL verslo modelis orientuotas į greitų, patikimų ir tarptautinių pristatymo paslaugų teikimą, ypač kai siuntų pristatymo laikas yra labai svarbus.
Lietuva
Lietuvoje yra šeši pagrindiniai siuntų pristatymo paslaugų teikėjai, kurie yra labai svarbūs šalies e. prekybos įmonių veiklai.
1. 2025 m. IV ketvirtį DPD (aprašyta aukščiau) pristatė 21,6 proc. visų siuntų ir gavo 22,6 proc. visų pajamų iš siuntų pristatymo Lietuvoje.232
2. „Lietuvos paštas“ yra valstybinė šalies pašto įstaiga. Ji valdo siuntų pristatymo tinklą „LP Express“.233 2025 m. IV ketvirtį ji pristatė 29,5 proc. visų siuntų ir gavo 13,2 proc. visų pajamų iš siuntų pristatymo Lietuvoje.
3. „Omniva“ yra Estijos valstybinė pašto tarnyba, veikianti visame Baltijos regione.234 2025 m. IV ketvirtį „Omniva“ Lietuvoje pristatė 23,3 proc. siuntų ir gavo 13,9 proc. pajamų.
4. „Venipak“ yra tarptautinė skubių siuntų pristatymo tarnyba, daugiausia veikianti Baltijos šalyse.235 2025 m. IV ketvirtį ji pristatė 12,6 proc. visų siuntų ir gavo 14,5 proc. visų pajamų iš siuntų pristatymo Lietuvoje.
5. „Itella Smartpost“ yra paštomatų tinklas, veikiantis Baltijos šalyse ir Suomijoje.236 Lietuvoje 2025 m. IV ketvirtį ji pristatė 6,2 proc. visų siuntų ir gavo 5,8 proc. visų pajamų iš siuntų pristatymo.
6. DHL (aprašyta pirmiau) 2025 m. IV ketvirtį Lietuvoje pristatė 1,6 proc. siuntų, tačiau gavo 18,4 proc. pajamų.
Kaip jau minėta, paštomatai yra itin populiarus siuntų pristatymo būdas Latvijoje ir Lietuvoje. E. prekybos įmonės, įskaitant elektronines prekyvietes, naudojasi šiomis paslaugomis, kad patenkintų vartotojų lūkesčius dėl patogaus ir greito internetu įsigytų prekių pristatymo. Dauguma pirmiau aprašytų rinkos dalyvių valdo plačius paštomatų tinklus. Toliau esančioje lentelėje pateikiamas 2025 m. Lietuvoje veikiančių paštomatų skaičius pagal paslaugų teikėją (pagal Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos informaciją).
Šaltinis: Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (2025[19]), Pašto sektoriaus periodinės ataskaitos, https://www.rrt.lt/wp-content/uploads/2026/02/Pasto-sektoriaus-atskaita_2025-m.pdf.
Dauguma didžiųjų bendrųjų elektroninių prekyviečių ir mažmenininkų Lietuvoje siūlo pristatymo paslaugas, kurias teikia keli paslaugų teikėjai. Pavyzdžiui, „Pigu“ naudoja „Smartpost“, LP EXPRESS ir „Omniva“ paštomatus. Nuo 2024 m. lapkričio mėn. „Pigu“ taip pat suteikė pardavėjams galimybę siuntas pristatyti tiesiai į šiuos paštomatus arba paslaugų teikėjų sandėlius, kad pagerintų pristatymo laiką.237
Atsižvelgiant į nuolatinę e. prekybos verslo plėtrą Lietuvoje, būtina atitinkamai didinti pristatymo paslaugų teikėjų pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti šios plėtros palaikymą (ir atvirkščiai). Nors Lietuvoje veikia daug pašto paslaugų teikėjų, gali atsirasti pajėgumų trūkumas, jei e. prekybos augimas pranoks siuntų pristatymo pajėgumų augimą. Tai gali turėti įtakos šių paslaugų kainai ir kokybei, ypač jei tam tikri pajėgumai yra susieti su išskirtinėmis partnerystėmis su konkrečiomis e. prekybos platformomis.
Latvija
E. prekybos įmonės Latvijoje, įskaitant elektronines prekyvietes, yra labai priklausomos nuo patikimų siuntų pristatymo paslaugų. Pagrindiniai šių paslaugų teikėjai Latvijoje yra šie:
„Latvijas Pasts“, Latvijos valstybei priklausanti pašto tarnyba;
„Omniva“, kurią valdo Estijos valstybei priklausanti pašto tarnyba ir kuri veikia visame Baltijos regione.238 „Omniva“ į Latvijos rinką įžengė 2014 m. ir pirmoji Latvijoje pradėjo naudoti paštomatus239;
„Lietuvos paštas“, Lietuvos valstybinė pašto tarnyba, Latvijoje valdanti siuntų pristatymo tinklą „LP Express“240;
„Itella Smartpost“ paštomatų tinklas, veikiantis visose Baltijos šalyse ir Suomijoje241;
„Venipak“, tarptautinė skubių siuntų pristatymo įmonė, veikianti visame Baltijos regione242;
DPD ir DHL (išsamiai aprašyta pirmiau).
Šių paslaugų teikėjų valdomi paštomatų tinklai sparčiai plečiasi. 2024 m. DPD Latvijoje įrengė 49 naujus paštomatus, o iš viso Baltijos šalyse jų yra daugiau nei 1 100.243 „Lietuvos paštas“ taip pat valdo daugiau kaip 700 paštomatų visose Baltijos šalyse244, o „Venipak“ jų Latvijoje turi apie 200245. „Latvijas Pasts“ taip pat plečia savo paštomatų tinklą Latvijoje – nuo 200 paštomatų 2023 m. iki 420 2024 m.246
Tai rodo, kad Latvijoje pašto paslaugų rinka yra labai dinamiška ir sparčiai auganti. Ji vystėsi ir toliau vystysis kartu su e. prekybos augimu ir plėtra šalyje.
4.4.2. Kainų palyginimo paslaugos
Kaip aprašyta 2 skyriuje, KPP yra atskiras ir svarbus skaitmeninės ekosistemos segmentas, kuris šioje ataskaitoje vadinamas pagalbine arba papildoma paslauga. Nors KPP pagerina pirkimo patirtį, padėdamos vartotojams palyginti prekių kainas, savybes ir prieinamumą įvairiose platformose, jos nėra neatsiejama elektroninių prekybos platformų veiklos dalis, nes sandoriams vykdyti jos naudoja savo pačių infrastruktūrą. Skirtingai nei elektroninės prekyvietės, internetiniai mažmenininkai ar KSIP, KPP platformos tiesiogiai neorganizuoja sandorių, tik padeda vartotojams išsirinkti prekę, kaupdamos duomenis iš įvairių šaltinių.
Nors KPP ir struktūrinės prekyvietės yra skirtingos platformos, skirtos skirtingiems rinkos segmentams, jos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. KPP platformos visų pirma yra informuoto sprendimų priėmimo priemonės, padedančios vartotojams palyginti prekių kainas ir savybes, o elektroninės prekyvietės siūlo visapusišką, integruotą pirkimo patirtį. Nepaisant jų skirtumų, vartotojai dažnai naudojasi abiejų tipų platformomis: KPP platformose ieško informacijos apie prekę, o sandoriui užbaigti pereina į prekyvietes. Ši dinamika išryškina KPP platformų ir prekyviečių vaidmenį atliepiant įvairius vartotojų poreikius e. prekybos ekosistemoje.
Lenkija
Šioje dalyje aptariamos dvi KPP platformos: „Ceneo“, kuri atlieka svarbų vaidmenį Lenkijos KPP rinkoje ir kurią įsigijo „Allegro“, ir „Google Shopping“, kuri yra viena pirmųjų rinkoje pradėtų teikti KPP ir kurioje aiškiai apibrėžta atitinkama paslauga, kaip patvirtinta Europos Komisijos sprendime dėl „Google Shopping“. Jos yra svarbios mūsų analizei, nes prisideda prie vartotojų elgsenos formavimo ir skatina e. prekybos platformų lankytojų srautą, taip dar labiau paveikdamos elektroninių prekyviečių dinamiką.
„Ceneo“
2004 m. įkurta bendrovė „Ceneo“, kurios būstinė yra Vroclave, Lenkijoje, yra pirmaujanti KPP platforma šalyje. 2008 m. Pietų Afrikos žiniasklaidos bendrovė „Naspers“ už 1,5 mlrd. JAV dolerių įsigijo „Allegro Group“, kuriai priklausė ir „Allegro.pl“, ir „Ceneo.pl“ (Mual, 2016[20]). Vėliau, 2016 m. spalio mėn., „Naspers“ už 3,253 mlrd. JAV dolerių pardavė „Allegro Group“, kurią sudarė „Allegro.pl“ ir „Ceneo.pl“, privataus kapitalo bendrovėms „Cinven“, „Permira“ ir „Mid Europa“ (Reuters, 2016[21]). Per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. „Ceneo“ svetainėje Lenkijoje užregistruota 11,62 milijono unikalių lankytojų per mėnesį.247
„Ceneo“ leidžia vartotojams ieškoti prekių ir palyginti jų kainas bei savybes daugybėje internetinių parduotuvių ir prekybos platformų.248 Ji yra glaudžiai integruota su „Allegro“, todėl užtikrinamas sklandus pasiūlymų sinchronizavimas, o naudotojai gali pereiti tiesiai į pardavėjų svetaines ir užbaigti pirkimus. Kai kuriais retais atvejais „Ceneo“ savo svetainėje siūlo galimybę „pirkti dabar“, todėl vartotojai gali įsigyti prekę tiesiogiai per šią platformą.
Dėl plataus prekių asortimento ir tikslaus kainų palyginimo „Ceneo“ tapo svarbia priemone internetiniams pirkėjams Lenkijos e. prekybos rinkoje.
„Google Shopping“
„Google“ KPP platforma, dar vadinama „Google Shopping“, iš internetinių parduotuvių svetainių renka prekių pasiūlymus, kad vartotojai galėtų juos palyginti. Ji pradėjo veikti 2002 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir tuo metu buvo vadinama „Froogle“. Iš pradžių ši platforma veikė kaip atskira svetainė, kuri uždirbo iš skelbimų ir neėmė iš pardavėjų mokesčio už skelbimų rodymą. 2004 m. „Froogle“ išsiplėtė į Jungtinę Karalystę ir Vokietiją, o 2007 m. buvo pervadinta į „Google Product Search“ ir pradėta naudoti visoje Europoje. Tuo metu taip pat pristatyta funkcija „Product Universal“, kurioje pateikiami specializuoti rezultatai, įskaitant vaizdus ir kainas, su nuorodomis į atskiras svetaines.
2012 m. platforma buvo pervadinta į „Google Shopping“ ir perėjo prie mokamo įtraukimo modelio, pagal kurį prekybininkai moka už kiekvieną prekės spustelėjimą. Atskiroje svetainėje ir „Shopping Unit“ (anksčiau vadintoje „Product Universal“) buvo rodomi prekių skelbimai, nukreipiantys vartotojus tiesiai į pardavėjų puslapius. 2013 m. „Google Shopping“ pradėjo veikti EEE, o 2013 m. lapkričio mėn. – Lenkijoje.249
2023 m. rugsėjo mėn. „Google Shopping“ pagal SRA buvo pripažinta pagrindine platformos paslauga, atsižvelgiant į jos, kaip į platesnę „Google“ ekosistemą integruotos kainų palyginimo paslaugos, vaidmenį.
Lietuva
KPP yra labai populiarios ir plačiai naudojamos Lietuvoje. Lietuvos vartotojai renkasi dvi pagrindines platformas: „Kaina24.lt“ ir „Kainos.lt“.
Per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. svetainė „Kaina24.lt“ sulaukė 1,14 milijono unikalių lankytojų per mėnesį250 ir joje pateikiama 20 milijonų prekių iš daugiau nei 1 200 internetinių parduotuvių.251 „Kaina24.lt“ prekių puslapiuose taip pat rodomas grafikas, atspindintis prekės kainos kitimą laikui bėgant, įskaitant vidutinę ir mažiausią kainą.
Kitas paslaugų teikėjas, „Kainos.lt“, priklauso „Baltic Classifieds Group“, kuriai taip pat priklauso internetinių skelbimų platforma „Skelbiu“. „Kainos.lt“ platformoje esančios internetinės parduotuvės moka platformai, kai vartotojai paspaudžia ant jų prekių.252 Per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. „Kainos.lt“ svetainėje užregistruota 0,99 milijono unikalių lankytojų per mėnesį.253
Abiejose aprašytose KPP platformose veikia pagrindiniai Lietuvos elektroninių prekyviečių ir internetinės mažmeninės prekybos rinkos dalyviai (įskaitant „Pigu“, „Varle“ ir „Senukai“), taip pat daugybė mažesnių internetinių parduotuvių. Abi šios paslaugos taip pat suteikia galimybę naudotojams skelbti atsiliepimus tiesiogiai jų platformoje.
Pažymėtina, kad „Google Shopping“ šiuo metu Lietuvoje neveikia, nors tai yra svarbi KPP, teikiama kitose Europos šalyse, įskaitant Lenkiją. Taigi „Kaina24.lt“ ir „Kainos.lt“ išlieka svarbiausiais e. prekybos kanalais Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į jų populiarumą tarp kainoms jautrių Lietuvos vartotojų.
Latvija
Latvijoje taip pat labai populiarios KPP platformos, kurias teikia du pagrindiniai paslaugų teikėjai – „Salidzini.lv“ ir „Kurpirkt.lv“. Per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki gruodžio mėn. „Salidzini.lv“ sulaukė 0,44 milijono unikalių lankytojų per mėnesį254, o „Kurpirkt.lv“ – 0,43 milijono unikalių lankytojų per mėnesį ir skelbė informaciją apie 12,5 milijono prekių iš 1 200 parduotuvių.255
Abi paslaugos veikia pagal panašų verslo modelį: internetinės parduotuvės gali integruotis į jų platformas pateikdamos XML failą ir jų svetainėse galima įsigyti reklaminius skydelius.256 Šiose KPP platformose yra ir „220.lv“ („Pigu“), ir „1a.lv“ („Senukai“), taip pat daugybė mažesnių internetinių parduotuvių.
Kaip ir Lietuvoje, „Google Shopping“ – viena pagrindinių KPP platformų, veikiančių kitose Europos šalyse, – Latvijoje nėra prieinama. Tai reiškia, kad „Salidzini.lv“ ir „Kurpirkt.lv“ yra pagrindinės šių paslaugų teikėjos Latvijos vartotojams ir todėl atlieka itin svarbų tarpininko vaidmenį.
Nuorodos
[9] Allegro (2024), Allegro meets Q3 expectations and is readying for the peak season with marketplaces up and running in four CEE countries, https://en.media.allegro.pl/364957-allegro-meets-q3-expectations-and-is-readying-for-the-peak-season-with-marketplaces-up-and-running-in-four-cee-countries.
[8] Allegro (2022), Allegro takes another leap to widen its international presence by finalizing the acquisition of Mall Group and WE|DO, https://en.media.allegro.pl/184019-allegro-takes-another-leap-to-widen-its-international-presence-by-finalizing-the-acquisition-of-mall-group-and-wedo.
[7] Allegro (2022), The new One Fulfillment by Allegro service moves into full swing, making deliveries even faster, https://en.media.allegro.pl/182690-the-new-one-fulfillment-by-allegro-service-moves-into-full-swing-making-deliveries-even-faster.
[5] Dzhelik, E. (2024), “E commerce boosts Polish parcel locker market”, PolandWeekly, https://polandweekly.com/2024/02/08/e-commerce-boosts-polish-parcel-locker-market/.
[14] ECAT (2024), Marketplace Erli – The new force in polish e-commerce. #62, https://ec-at.com/marketplace-erli-the-new-force-in-polish-e-commerce-62/.
[1] Ecommerce Europe (2023), A Decade of Polish E Commerce: 2013 - 2023, https://ecommerce-europe.eu/wp-content/uploads/2023/01/The-e-Chamber-Report-a-Decade-of-Polish-E-commerce.pdf.
[13] Empik (2022), Empik’s manager takes control of the company as a result of a management buyout transaction. Ewa Szmidt-Belcarz buys a majority stake from Penta Investments, https://news.empik.com/201896-empiks-manager-takes-control-of-the-company-as-a-result-of-a-management-buyout-transaction-ewa-szmidt-belcarz-buys-a-majority-stake-from-penta-investments.
[4] EU-Japan Centre for Industrial Cooperation (2022), Overview of Developments in the E Commerce Sector in the Baltics from 2020 to March 2022, https://www.eu-japan.eu/sites/default/files/publications/docs/BalticECommerceReport2022_Final.pdf.
[18] Frost, G. (2024), “What is Vinted and how does it work?”, The Times, https://web.archive.org/web/20250711173703/https:/www.thetimes.com/money-mentor/consumer-rights/what-is-vinted.
[10] Gartenberg, C. (2021), Bezos’ Amazon: from bookstore to backbone of the internet, https://www.theverge.com/2021/2/3/22264551/jeff-bezos-amazon-history-timeline-look-back-company.
[6] Gopinath, S. (2020), “Allegro Raises About $2.3 Billion in Largest-Ever Warsaw IPO”, Bloomberg, https://www.bloomberg.com/news/articles/2020-09-29/allegro-prices-2-3-billion-warsaw-ipo-at-top-end-of-range.
[3] Luminor (2021), Surprise at the race of e‑commerce: Latvian companies are the frontrunners, https://www.luminor.lt/en/news/surprise-race-e-commerce-latvian-companies-are-frontrunners.
[20] Mual, M. (2016), Naspers sells Polish affairs Allegro, Ceneo for over USD 3 bln, https://thepaypers.com/payments/news/naspers-sells-polish-affairs-allegro-ceneo-for-over-usd-3-bln (accessed on 1 April 2026).
[16] PR Newswire (2025), Temu Expands Marketplace Access for Small Businesses with New App for Shopify Merchants, https://www.prnewswire.com/news-releases/temu-expands-marketplace-access-for-small-businesses-with-new-app-for-shopify-merchants-302642136.html.
[15] Reuters (2023), Shopee to close its Polish operations on Friday, https://www.reuters.com/business/retail-consumer/shopee-close-its-polish-operations-friday-2023-01-12/.
[21] Reuters (2016), South Africa’s Naspers sells Polish Allegro unit for $3.25 billion, https://www.reuters.com/article/business/finance/south-africa-s-naspers-sells-polish-allegro-unit-for-3-25-billion-idUSL8N1CK3ZA/.
[17] Sierant, M. (2014), Koniec Tablica.pl - polską markę zastępuje OLX, Forbes Polska, https://www.forbes.pl/technologie/koniec-tablicapl-allegro-wprowadza-marke-olx/kyz9lw1.
[19] The Communications Regulatory Authority of the Republic of Lithuania (2025), “Periodic reports of the postal sector”, https://www.rrt.lt/wp-content/uploads/2026/02/Pasto-sektoriaus-atskaita_2025-m.pdf.
[2] Vizbarienė, R. (2025), “E. prekyba viršija rekordus: artėjame prie 2 mlrd. Eur ribos (E commerce surpasses records: we are approaching the EUR 2 billion mark)”, Verslo žinios, https://www.vz.lt/prekyba/2025/03/05/e-prekyba-virsija-rekordus-artejame-prie-2-mlrd-eur-ribos-564450.
[11] WBJ (2024), “AliExpress Opens Up to Polish Sellers”, Warsaw Business Journal, https://wbj.pl/aliexpress-opens-up-to-polish-sellers/post/143612.
[12] WBJ (2021), “AliExpress opens a logistics hub in Poland”, Warsaw Business Journal, https://wbj.pl/aliexpress-opens-a-logistics-hub-in-poland/post/132336.
← 1. Apima įmones, kuriose dirba dešimt ir daugiau darbuotojų. Apima visas veiklos rūšis (išskyrus žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę bei kasybą ir karjerų eksploatavimą) be finansų sektoriaus. Eurostatas, https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/isoc_ec_evaln2$defaultview/default/table.
← 2. ES vidurkis 2015 m. buvo 75 proc., o 2025 m. – 93 proc. Eurostatas, https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/isoc_ci_ifp_fu$defaultview/default/table.
← 3. Pavyzdžiui, žr. Number of smartphone users in Lithuania 2020-2029, 2024 m. gruodžio 12 d., https://www.statista.com/statistics/566148/predicted-number-of-smartphone-users-in-lithuania/, ir The ratio of non-cash payments to cash payments in Latvia is 77% to 23%, 2024 m. rugsėjo 30 d., https://cdn.latvijasbanka.lv/en/news-and-events/news-and-articles/news/17049-the-ratio-of-non-cash-payments-to-cash-payments-in-latvia-is-77-to-23.
← 4. Pavyzdžiui, žr. Poland: Change in e-commerce transactions during COVID-19 pandemic 2020 | Statista, https://www.statista.com/statistics/1122161/poland-change-in-e-commerce-transactions-during-covid-19-pandemic/.
← 5. Number of smartphone users in Poland from 2019 to 2029 (https://www.statista.com/statistics/467756/forecast-of-smartphone-users-in-poland/), Number of smartphone users in Lithuania 2020-2029, 2024 m. gruodžio 12 d. (https://www.statista.com/statistics/566148/predicted-number-of-smartphone-users-in-lithuania/), Number of smartphone users in Latvia 2020-2029, 2024 m. gruodžio 12 d. (https://www.statista.com/statistics/566144/predicted-number-of-smartphone-users-in-latvia/).
← 6. 2024 m. Latvijoje 91 proc. 25–34 metų amžiaus gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą buvo ką nors įsigiję internetu (Latvijos nacionalinė statistikos sistema (EKI020), https://data.stat.gov.lv/pxweb/en/OSP_PUB/START__IKT__EK__EKI/EKI020/). 2024 m. Lietuvoje 92 proc. 25–34 metų amžiaus gyventojų per pastaruosius metus naudojosi e. prekyba asmeniniais tikslais (Lietuvos statistikos departamentas, https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/).
← 7. Žr. Społeczenstwo informacyjne w Polsce w 2024 r., https://stat.gov.pl/files/gfx/portalinformacyjny/pl/defaultaktualnosci/5497/1/18/1/spoleczenstwo_informacyjne_w_polsce_2024_2.pdf.
← 8. Apima įmones, kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotojų. Apima visas veiklos rūšis (išskyrus žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę bei kasybą ir karjerų eksploatavimą) be finansų sektoriaus. Eurostatas, https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/isoc_ec_esels__custom_15343862/bookmark/table?lang=en&bookmarkId=cfb9f2c0-2c12-4eed-ab10-8ccc033f7d7f.
← 9. „PayU“, kurios būstinė įsikūrusi Hofdorpe (Nyderlandai), yra pasaulinė internetinių mokėjimų paslaugų teikėja, veikianti daugiau nei 50 besiformuojančių rinkų, įskaitant Lenkiją. Ji teikia įvairias mokėjimo paslaugas, tokias kaip kredito ir debeto kortelių tvarkymas, bankiniai pavedimai ir mokėjimai dalimis. E. prekybos sektoriuje „PayU“ atlieka svarbų vaidmenį, užtikrindama saugias ir veiksmingas internetines operacijas tarp vartotojų ir prekybininkų. Jos integracija su vietiniais Lenkijos bankais užtikrina sklandžią patirtį ir prisideda prie spartaus e. prekybos augimo regione.
← 10. „Blik“ yra Lenkijos mobiliųjų mokėjimų sistema, kurios būstinė yra Varšuvoje (Lenkija). Ji leidžia naudotojams saugiai atlikti mokėjimus tiek internetu, tiek fizinėse prekybos vietose, naudojant banko programėlėje sugeneruotus šešių skaitmenų kodus. „Blik“ yra giliai įsitvirtinusi Lenkijos bankininkystės infrastruktūroje. Šią sistemą palaiko dauguma didžiųjų Lenkijos bankų. E. prekybos sektoriuje ji atlieka pagrindinį vaidmenį, nes suteikia galimybę realiuoju laiku atlikti mokėjimus apsiperkant internetu ir taip reikšmingai prisideda prie skaitmeninės ekonomikos plėtros.
← 11. „PayPal“ yra geriau žinoma visame pasaulyje nei kitos dvi minėtos paslaugos. Tai tarptautinė elektroninių mokėjimų platforma, kurios būstinė yra San Chosė, Kalifornijoje (JAV). Ji palaiko įvairius mokėjimo būdus, įskaitant susietas kredito / debeto korteles, banko sąskaitas ir skaitmeninę piniginę. Griežtomis pirkėjų apsaugos taisyklėmis ir pasauline aprėptimi garsėjanti „PayPal“ yra patikima tarpininkė atliekant internetines operacijas. E. prekybos sektoriuje ji palengvina tarptautinę prekybą ir užtikrina saugų mokėjimo būdą vartotojams bei prekybininkams visame pasaulyje. Dėl savo patikimumo ir plataus paplitimo „PayPal“ tapo populiariausiu pasirinkimu tarptautinėje e. prekyboje.
← 12. Pristatymas klientui (angl. last-mile delivery) – tai paskutinis pristatymo proceso etapas, kai siunta gabenama iš transportavimo centro į galutinę paskirties vietą.
← 13. Parcel locker firm InPost Q4 volumes rise 20% | Reuters, https://www.reuters.com/business/parcel-locker-firm-inpost-q4-volumes-rise-20-2025-01-07/?.
← 14. Paštomatai – tai terminalai, kuriuose naudojamos technologijos, užtikrinančios saugų ir bekontaktį siuntų pristatymą, paėmimą ir grąžinimą. Jie paprastai naudojami e. prekybos, logistikos ir mažmeninės prekybos srityse, siekiant supaprastinti pristatymą paskutiniame etape ir vartotojams suteikti patogią prekių atsiėmimo vietą. Paštomatus galima atrakinti PIN kodu, QR kodu arba mobiliosiomis programėlėmis. Jie dažnai įrengiami intensyvaus judėjimo vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose, gyvenamuosiuose rajonuose ir transportavimo centruose.
← 16. Cashless – Allegro w trójce największych sieci automatów paczkowych w Polsce. Liczba wszystkich maszyn przekracza już 66 tys, https://www.cashless.pl/18205-automaty-paczkowe-4-kw-2025.
← 17. ANALYSIS: Lockers (and PUDOs) taking Europe by storm, 2022 m. rugsėjo 15 d., https://www.parcelandpostaltechnologyinternational.com/analysis/lockers-and-pudos-taking-europe-by-storm.html.
← 18. Arvien biežāk iedzīvotāji kā ērtāko pasta sūtījumu piegādes veidu izvēlas pakomātus | SPRK (https://www.sprk.gov.lv/events/arvien-biezak-iedzivotaji-ka-ertako-pasta-sutijumu-piegades-veidu-izvelas-pakomatus), Pērn abonētās preses un vēstuļu sūtījumu skaits Latvijā samazinājies par 14% | SPRK (https://www.sprk.gov.lv/events/pern-abonetas-preses-un-vestulu-sutijumu-skaits-latvija-samazinajies-par-14).
← 19. RRT, Periodinės pašto sektoriaus ataskaitos, https://www.rrt.lt/wp-content/uploads/2026/02/Pasto-sektoriaus-atskaita_2025-m.pdf.
← 20. Poland: Factors discouraging to complete shopping online 2020 | Statista, https://www.statista.com/statistics/1244051/poland-factors-discouraging-to-complete-shopping-online/.
← 21. E‑commerce in Lithuania – statistics & facts, https://www.statista.com/topics/11326/e-commerce-in-lithuania/, ir Overview of Developments in the E‑Commerce Sector in the Baltics from 2020 to March 2022, https://www.eu-japan.eu/sites/default/files/publications/docs/BalticECommerceReport2022_Final.pdf.
← 22. Eurostatas [isoc_ec_ib20] Internet purchases by individuals (2020 onwards), https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/isoc_ec_ib20/default/table?lang=en&category=isoc.isoc_i.isoc_iec.
← 23. Poland: Allegro among world marketplace platforms 2021 | Statista, https://www.statista.com/statistics/1096305/poland-allegro-among-world-marketplace-platforms/.
← 24. UOKiK, Sprendimas Nr. DKK-69/2022.
← 25. Pardavėjų mokesčiai, kainoraštis – „Allegro“, https://help.allegro.com/en/fees/en.
← 26. Pajamos perskaičiuotos iš PLN į EUR taikant atitinkamai 2017 m. gruodžio 30 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. valiutų kursą.
← 27. E‑commerce firm Allegro plans to add 2 500 parcel lockers in Poland in 2025 | „Reuters“, https://www.reuters.com/technology/e-commerce-firm-allegro-plans-add-2500-parcel-lockers-poland-2025-2025-03-13/.
← 28. Właściciel Allegro przejął porówywarkę cen Ceneo.pl – Press.pl – najnowsze informacje z branży medialnej, marketingowej, reklamowej i public relations, https://www.press.pl/tresc/7443%2Cwlasciciel-allegro-przejal-porowywarke-cen-ceneo_pl.
← 29. Lenkijos konkurencijos institucija patvirtino šį įsigijimą 2022 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. DKK-69/2022.
← 31. „Pirk dabar, mokėk vėliau“ (angl. Buy Now, Pay Later, BNPL) – tai finansinė paslauga, leidžianti vartotojams įsigyti prekes ar paslaugas atidedant mokėjimą vėlesniam laikui, dažniausiai mokant beprocentinėmis dalimis. BNPL paprastai naudojama e. prekyboje, siekiant padidinti įperkamumą ir pirkimo lankstumą. Ji dažniausiai apima minimalius kreditingumo patikrinimus ir greitą patvirtinimo procesą.
← 33. „Allegro Business“ yra specializuota „Allegro“ platformos versija, pritaikyta verslas verslui (B2B) sandoriams. Joje siūlomos tokios funkcijos kaip nuolaidos dideliems užsakymams, didmeninių kainų sąrašas, PVM tarifo nustatymas ir mokėjimo per „Allegro Business Pay“ galimybės. Šios priemonės skirtos palengvinti verslo pirkimo ir pardavimo procesus, suteikiant įmonėms efektyvių sprendimų, atliepiančių jų pirkimų poreikius. Daugiau informacijos žr. https://help.allegro.com/sell/en/a/get-to-know-allegro-business-4RxW6VoLmTl.
← 35. „Allegro Pay Business“ vaizdinė apžvalga pateikiama šiame vaizdo įraše „Allegro Pay Business – Kupuj na fakturę i płać 60 dni później na Allegro Business“, https://www.youtube.com/watch?v=xKKfZHmiH8I.
← 36. Kainos perskaičiuotos iš PLN į EUR pagal 2024 m. gruodžio 31 d. valiutų kursą.
← 37. „Allegro Smart!“ – nemokamas pristatymas į paštomatus, atsiėmimo punktus ir per kurjerį visus metus už vienkartinį mokestį, https://allegro.pl/smart.
← 38. „Allegro Smart!“ – nemokamas pristatymas į paštomatus, atsiėmimo punktus ir per kurjerį visus metus už vienkartinį mokestį, https://allegro.pl/smart.
← 40. „One Fulfillment by Allegro“ – kompleksinės logistikos paslaugos e. prekybai, https://allegro.pl/campaign/fulfillment.
← 42. Allegro sp. z o.o. and InPost sp. z o.o. signed an annex to the Framework Agreement | „Allegro“, https://about.allegro.eu/news-releases/news-release-details/allegro-sp-z-oo-and-inpost-sp-z-oo-signed-annex-framework.
← 43. „Allegro“ padengia didžiąją dalį siuntimo išlaidų už per „Smart!“ pateiktus užsakymus; mažos vertės užsakymų atveju padengiama daugiau nei 80 proc. siuntimo išlaidų“ (https://help.allegro.com/en/fees/en).
← 45. https://www.fitchratings.com/research/corporate-finance/fitch-upgrades-inpost-to-bb-outlook-stable-21-05-2025.
← 46. Tai nereiškia, kad „Allegro“ yra mažesnis veiklos partneris. Programa „Smart!“ apima tik vieną su „Allegro“ susijusių apimčių ir (arba) sąnaudų kanalą, o pristatymai gali būti vykdomi ir už šios programos ribų bei skirtingai pateikiami įvairiuose šaltiniuose.
← 47. https://help.allegro.com/sell/en/a/allegro-delivery-we-have-permanently-enabled-the-orlen-paczka-delivery-options-within-the-program-eKdk0bdbPTb.
← 48. Verta paminėti, kad, kaip pranešama, Lenkijos profesinės sąjungos kreipėsi į Lenkijos ministrą pirmininką, prašydamos išspręsti „Poczta Polska“ (Lenkijos pašto) ir kitos valstybinės įmonės „Orlen Paczka“ tarpusavio konkurencijos klausimą. Sparčiai besiplečiantis „Orlen Paczka“ paštomatų tinklas sukėlė nerimą „Poczta Polska“, kuri siuntų pristatymą laiko savo išskirtine veiklos sritimi. Ši vidinė konkurencija dar labiau padidina iššūkius, su kuriais „Poczta Polska“ susiduria dėl privačiojo sektoriaus konkurentų, tokių kaip „InPost“, DPD, DHL ir „Allegro“. Daugiau informacijos žr. https://trans.info/en/state-owned-parcel-delivery-poland-324057.
← 50. Europos Komisija savo sprendime dėl įsipareigojimų byloje AT.40703 išaiškino, kad „Amazon Retail“ ir trečiųjų šalių pardavėjai dažnai yra tikrieji arba potencialūs konkurentai mažmeninės prekybos lygmenyje, parduodant tuos pačius produktus „Amazon“ svetainėse.
← 51. „Amazon Prime“ yra „Amazon“ siūloma prenumeratos paslauga, kuri suteikia nariams tokių privilegijų kaip nemokamas ir skubus pristatymas, prieiga prie srautinio turinio („Prime Video“, „Prime Music“), išskirtiniai pirkimo pasiūlymai ir kiti privalumai. Konkrečios privilegijos skiriasi priklausomai nuo šalies ir gali apimti papildomas paslaugas, pavyzdžiui, debesijos saugyklą ir žaidimų turinį.
← 53. „Fulfilment by Amazon“ (FBA) – tai „Amazon“ teikiama paslauga, leidžianti pardavėjams saugoti savo prekes „Amazon“ vykdymo centruose. „Amazon“ rūpinasi šių prekių saugojimu, pakavimu, pristatymu, klientų aptarnavimu ir grąžinimu. Ši paslauga suteikia pardavėjams galimybę pasinaudoti plačiu „Amazon“ logistikos tinklu, kad klientams būtų užtikrintas greitas ir patikimas pristatymas, įskaitant galimybę naudotis „Prime“ privalumais.
← 55. “„Amazon Web Services“ (AWS) – tai „Amazon“ teikiama visapusiška debesijos kompiuterijos platforma, siūlanti įvairias paslaugas pagal poreikį, įskaitant skaičiavimo pajėgumus, saugyklas, duomenų bazes, mašininį mokymąsi ir tinklų paslaugas. AWS leidžia įmonėms ir programuotojams kurti, diegti ir plėsti taikomąsias programas nenaudojant vietinės infrastruktūros. Ji veikia pagal „pay-as-you-go“ („mokėk tik už tai, ką naudoji“) kainodaros modelį ir teikia paslaugas įvairioms pramonės šakoms, palaikydama tokias užduotis kaip žiniatinklio priegloba, didelių duomenų apdorojimas ir dirbtinis intelektas.”
← 56. „Amazon Kindle“ – tai „Amazon“ sukurta elektroninių knygų skaityklių serija ir skaitymo platforma. „Kindle“ įrenginiai naudoja „e-ink“ technologiją, kad skaitymo patirtis būtų panaši į skaitymą popieriuje, o „Kindle“ programa leidžia vartotojams naudotis elektroninėmis knygomis, žurnalais ir garso knygomis įvairiuose įrenginiuose. „Kindle“ ekosistemoje yra tokios funkcijos kaip keičiami šriftai, integruotieji žodynai ir sinchronizavimas su debesimi, todėl šis sprendimas yra populiarus skaitant elektronines knygas.
← 57. „Amazon Audible“ – tai „Amazon“ priklausanti prenumeruojamų garsinių knygų ir sakytinės kalbos pramogų paslauga. Ji turi didžiulę garsinių knygų, tinklalaidžių ir išskirtinio turinio biblioteką, kurią naudotojai gali transliuoti arba atsisiųsti, kad galėtų klausytis neprisijungę prie interneto. „Audible“ veikia pagal narystės modelį, kas mėnesį suteikdama kreditų, kuriuos galima iškeisti į garsines knygas. Taip pat siūlomos papildomos privilegijos, tokios kaip nuolaidos ir prieiga prie išskirtinio turinio. Šia paslauga galima naudotis įvairiuose įrenginiuose per „Audible“ programėlę.
← 58. „Whole Foods Market“ ir „Amazon Fresh“ yra „Amazon“ priklausantys tradicinių maisto prekių parduotuvių tinklai. „Whole Foods Market“ – tai aukščiausios klasės prekybos centrų tinklas, kuris specializuojasi prekyboje ekologiškais ir natūraliais produktais, o „Amazon Fresh“ siūlo platesnį įprastų maisto produktų asortimentą, dažnai integruotą su „Amazon“ maisto produktų pristatymo ir atsiėmimo internetu paslaugomis.
← 59. „Amazon.de“ taip pat turi svetainės versiją lenkų kalba.
← 60. https://www.aboutamazon.eu/news/job-creation-and-investment/amazon-invests-in-the-development-of-polish-local-economy-digitization-and-sustainability.
← 61. Perskaičiuota iš PLN į EUR pagal 2022 m. gruodžio 31 d. valiutų kursą.
← 62. Logistikos ir technologijų infrastruktūros sukūrimas Lenkijoje dar prieš pradedant veiklą galėjo padėti paruošti tiekimo grandinę, įgyti žinių apie vietinę rinką ir integruotis į platesnį Europos tinklą. Tikėtina, kad ši infrastruktūra sumažino patekimo į rinką riziką, kai prekyvietė pradėjo veikti.
← 63. Daugiau informacijos žr. https://pay.amazon.com/.
← 64. Svarbu pažymėti, kad „Amazon Pay“ nėra kredito produktas – tai yra tik mokėjimo būdas, o sąskaitos vartotojams išrašomos pagal jų „Amazon“ paskyroje nurodytus mokėjimo būdus. Sandoriams taikomos „Amazon Payments“ sąlygos, kurios apima naudotojo sutikimą dėl sandorių apdorojimo, dalijimąsi duomenimis sukčiavimo prevencijos tikslais ir ginčų sprendimo procedūras.
← 65. Daugiau informacijos žr. https://www.amazon.com/amazonprime.
← 66. Per „Amazon Prime“ narystės programą „Amazon“ savo klientams siūlo įvairių privilegijų. Viena iš jų – nemokamas daugelio prekių pristatymas, kuris gali būti tiek standartinis, tiek skubus, pavyzdžiui, per vieną ar dvi dienas. Be pristatymo privalumų, „Amazon Prime“ suteikia prieigą prie „Prime Video“ – srautinio transliavimo paslaugos, kurioje galima rasti įvairių filmų, televizijos laidų ir išskirtinio turinio. „Prime“ nariai taip pat gali anksčiau už kitus pasinaudoti išpardavimo akcijomis, pavyzdžiui, „Prime Day“, ir gauti išskirtinių nuolaidų tam tikriems produktams. Šios paslaugos sudaro pridėtinės vertės pasiūlymą, kuris skatina klientus prenumeruoti „Amazon Prime“ ir taip prisideda prie klientų išlaikymo bei lojalumo stiprinimo.
← 67. „Sponsored Products“ (remiami produktai) – tai skelbimai, skirti atskiriems produktams „Amazon“ platformoje reklamuoti. Jie rodomi paieškos rezultatuose ir produktų aprašymo puslapiuose, padėdami didinti konkrečių produktų matomumą ir pardavimą. Daugiau informacijos žr. https://advertising.amazon.com/.
← 68. „Sponsored Brands“ (remiami prekių ženklai) – tai skelbimai, leidžiantys pardavėjams pačiame paieškos rezultatų viršuje pristatyti savo produktų kolekciją ir prekių ženklo logotipą. Jie skirti didinti prekės ženklo žinomumą ir vartotojų įsitraukimą. https://advertising.amazon.com/.
← 69. Daugiau informacijos apie šią politiką pateikiama https://sellercentral.amazon.pl/help/hub/reference/external/521?ref=efph_521_cont_2&locale=pl-PL.
← 70. 1999 m. birželio 28 d. Hangdžou mieste (Kinija) įkurta „Alibaba Group“ yra tarptautinė įmonė, kurios veikla apima e. prekybą, debesijos kompiuteriją, skaitmeninius mokėjimus ir pramogas. Džeko Ma (Jack Ma) ir jo komandos įsteigta bendrovė pradėjo veiklą kaip B2B platforma „Alibaba.com“, kurios tikslas buvo sujungti įmones visame pasaulyje. Ilgainiui ji išplėtė savo veiklą ir įtraukė vartotojų prekyvietes, kaip antai „Taobao“ ir „Tmall“, bei tokias paslaugas kaip „Alipay“.
← 71. https://www.bankier.pl/wiadomosc/AliExpress-chce-w-najblizszych-latach-zwiekszac-udzial-w-polskim-e-commerce-wywiad-8006678.html.
← 74. https://group.dhl.com/en/media-relations/press-releases/2023/dhl-and-cainiao-join-forces-in-poland.html.
← 75. „PDD Holdings“ yra Kinijos tarptautinis konglomeratas, kurio veikla sutelkta į e. prekybą ir technologijas. „PDD Holdings“ valdo įvairias interneto platformas, iš kurių žinomiausia yra „Pinduoduo“ – viena didžiausių socialinės prekybos platformų Kinijoje. Platformoje taikomas grupinio pirkimo modelis, kai prekės siūlomos su nuolaida, o pardavimai skatinami per socialinę žiniasklaidą ir naudotojų tarpusavio sąveiką. Tarptautinis padalinys „Temu“ buvo įsteigtas siekiant išplėsti e. prekybos veiklą už Kinijos ribų. „PDD Holdings“ yra registruota Kaimanų Salose, tačiau veiklą vykdo ir biurus turi įvairiose pasaulio šalyse.
← 77. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie Lenkijoje gyvenančius naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Unikalių lankytojų skaičius per mėnesį – tai skirtingų asmenų, kurie per mėnesį bent kartą apsilankė svetainėje, skaičius, neatsižvelgiant į apsilankymų skaičių ir naudojamą įrenginį (kompiuterius ar mobiliuosius įrenginius). Aktyvių naudotojų skaičius per mėnesį – tai skirtingų asmenų, kurie per mėnesį naudojosi programėle „Android“ ir „iOS“ sistemose, skaičius.
← 79. „Empik Go“ – tai „Empik“ sukurta mobilioji programėlė, suteikianti prieigą prie plataus elektroninių ir garsinių knygų pasirinkimo. Naudodamiesi šia programėle vartotojai gali skaityti mėgstamas knygas ir jų klausytis net neprisijungę prie interneto. Ši paslauga veikia pagal intuityvų prenumeratos modelį ir sinchronizuojasi su vartotojo „empik.com“ paskyra, suteikdama galimybę iškart naudotis įsigytais leidiniais. https://www.empik.com/go.
← 80. „Empik Music“ – tai „Empik“ sukurta muzikos srautinės transliacijos programėlė, suteikianti vartotojams prieigą prie milijonų dainų iš viso pasaulio. Programėlė leidžia klausytis muzikos tiek prisijungus prie interneto, tiek ir neprisijungus, todėl vartotojai gali mėgautis mėgstamais kūriniais bet kur ir bet kada. Joje yra intuityvi navigacija, asmeniniai grojaraščiai ir rekomendacijos, kurias parengė Lenkijos muzikos ekspertai bei atlikėjai. Be to, „Empik Music“ teikia informaciją apie koncertus, renginius ir susitikimus su atlikėjais, taip pagerindama bendrą muzikos patirtį. Programėlę galima atsisiųsti įvairiose platformose, įskaitant „Android“ ir „iOS“ įrenginius. https://www.empik.com/music.
← 81. „Empik Premium“ – tai „Empik“ siūloma prenumeratos paslauga, suteikianti nariams įvairių privilegijų, įskaitant nuolaidas ir nemokamą pristatymą. Prenumeratoriai gauna 15 proc. nuolaidą įprastinės kainos prekėms „Empik“ parduotuvėse, įskaitant tokias prekių kategorijas kaip knygos, muzika, filmai, žaislai, kanceliarinės priemonės ir kūrybinės prekės. Be to, nariai gali pasinaudoti iki 20 proc. nuolaida tūkstančiams specialiai pažymėtų prekių, kuriomis „Empik“ prekiauja savo interneto platformoje „empik.com“. Ši paslauga taip pat apima nemokamą „Empik“ ir pasirinktų „EmpikPlace“ pardavėjų prekių pristatymą, taikomą visiems „empik.com“ siūlomiems pristatymo būdams, pavyzdžiui, pristatymui į „Empik“ parduotuves, per kurjerį, į „InPost“ paštomatus ir „Poczta Polska“ siuntų punktus. https://www.empik.com/premium.
← 82. Pajamos perskaičiuotos iš PLN į EUR pagal 2024 m. gruodžio 31 d. valiutų kursą.
← 83. „Erli“ 2024 m. metinė ataskaita.
← 88. Pajamos perskaičiuotos iš PLN į EUR pagal 2024 m. gruodžio 31 d. valiutų kursą.
← 89. „Morele“ 2024 m. metinė ataskaita.
← 92. „ShopeePay“ – tai „Shopee“ integruotas skaitmeninis mokėjimo sprendimas, skirtas saugiems ir efektyviems sandoriams platformoje užtikrinti. Naudotojai gali sumokėti už pirkinius, saugoti lėšas skaitmeninėje piniginėje ir naudotis įvairiomis nuolaidomis bei akcijomis. Ši paslauga skirta supaprastinti sandorius ir išlaikyti vartotojus „Shopee“ ekosistemoje. https://shopeepay.com/.
← 93. „Fulfilled by Shopee“ (FBS) – tai „Shopee“ teikiama logistikos ir užsakymų įgyvendinimo paslauga, skirta supaprastinti pardavėjų prekių sandėliavimą, pakavimą ir pristatymą. Pagal šią programą pardavėjai savo prekes saugo „Shopee“ paskirtuose sandėliuose, kur platforma jų vardu tvarko užsakymus ir rūpinasi pristatymu. FBS sukurta siekiant sutrumpinti pristatymo laiką ir užtikrinti nuoseklią pirkėjų patirtį. Pardavėjai gali naudotis supaprastinta logistika, o „Shopee“ gauna paslaugų mokestį už šių operacijų tvarkymą. Ši paslauga skirta didinti veiklos efektyvumą ir stiprinti pasitikėjimą „Shopee“ prekyvietėje. https://seller.shopee.com.my/edu/article/7554.
← 94. https://kr-asia.com/as-shopee-expands-aggressively-around-the-world-will-it-become-the-amazon-of-emerging-economies.
← 97. Greitoji mada – tai mados pramonės verslo modelis, pagal kurį daugiausia dėmesio skiriama greitai pigių ir madingų drabužių gamybai. Šis modelis grindžiamas pasaulinėmis tiekimo grandinėmis, masine gamyba ir pigesnėmis medžiagomis, leidžiančiomis gaminti drabužius dideliais kiekiais. Nors mados prekės tapo prieinamesnės, šis modelis dažnai kelia susirūpinimą dėl poveikio aplinkai, darbo sąlygų ir tvarumo.
← 98. Nors iš pradžių „Shein“ daugiausia dėmesio skyrė drabužiams, vėliau ji papildė savo asortimentą tokiomis prekėmis kaip namų dekoro gaminiai ir elektronika, taip išplėsdama pajamų šaltinius.
← 101. https://www.library.hbs.edu/working-knowledge/how-shein-and-temu-conquered-fast-fashion-and-forged-a-new-business-model.
← 104. Annual financial information for Pigu, UAB, https://rekvizitai.vz.lt/en/company/pigu/turnover/.
← 105. „PHH Group Marketplace:“, https://phhgroup.eu/marketplace/14.
← 106. Žr. „Apie Pigu.lt“, https://pigu.lt/lt/t/apie_pigu, ir „Pigu Hobby Hall Group“, https://phhgroup.eu/phh-group/9.
← 107. Praėjusiais metais internetinės parduotuvės „220.lv“ apyvarta išaugo 37 proc.; šiais metais planuojamos didelio masto investicijos, 2015 m. sausio 16 d., https://www.delfi.lv/bizness/37264250/biznesa_vide/45463074/internetveikala-220lv-apgrozijums-pern-audzis-par-37-sogad-planotas-apjomigas-investicijas.
← 108. MidEuropa Invests in the Leading Baltics E-Commerce Platform, 2021 m. kovo 31 d., https://mideuropa.com/news/mideuropa-invests-in-the-leading-baltics-e-commerce-platform/.
← 109. „PHH Group Marketplace“, https://phhgroup.eu/marketplace/14; First month of Pigu.lt Marketplace in Finland: average basket size 72% higher than in Lithuania, 2023 m. birželio 22 d., https://www.delfi.lt/en/business/first-month-of-pigult-marketplace-in-finland-average-basket-size-72-higher-than-in-lithuania-93732735.
← 110. Pigu.lt Marketplace after 5 years: spectacular growth and trust of customers, https://phhgroup.eu/news/pigu.lt-marketplace-after-5-years-spectacular-growth-and-trust-of-customers/142.
← 111. „Fulfillment by Pigu“, https://phhgroup.eu/fulfillment-by-pigu/28.
← 112. Pigu.lt Marketplace after 5 years: spectacular growth and trust of customers, https://phhgroup.eu/news/pigu.lt-marketplace-after-5-years-spectacular-growth-and-trust-of-customers/142.
← 113. Atsiimkite užsakymą Pigu terminaluose!, https://pigu.lt/lt/t/pigu-terminalas.
← 114. https://www.omnivagroup.com/news/lt-pigu-lt-lv220-lv-ee-kaup24-ee-and-omniva-launch-strategic-partnership-to-introduce-same-day-delivery/.
← 115. Mūsų parduotuvės, https://pigu.lt/lt/atsiemimo-punktai.
← 116. Reklamos platforma „Powered by Martailer“, https://martailer.com/pigu/pigu-en/.
← 117. Reklamos platforma „Powered by Martailer“, https://martailer.com/pigu/pigu-en/.
← 118. Integration with BaseLinker – more business opportunities and convenience for international sellers on PHH Group Marketplace, https://phhgroup.eu/integration-with-baselinker-more-business-opportunities-and-convenience-for-international-sellers-on-phh-group-marketplace/117; „Pigu Hobby Hall Group“, https://base.com/en-US/integrations/pigu/.
← 119. Reklamos platforma „Powered by Martailer“, https://martailer.com/pigu/pigu-en/.
← 120. Pigu klubas, https://pigu.lt/lt/t/pigu-klubas-summary.
← 121. PiguEurai, https://pigu.lt/lt/t/pigueurai.
← 122. Pigu klubas, https://pigu.lt/lt/t/pigu-klubas-summary.
← 123. Šiuo metu ši suma yra 600 eurų per 12 mėnesių laikotarpį, atlikus ne mažiau kaip tris užsakymus.
← 124. PiguEurai, https://pigu.lt/lt/t/pigueurai.
← 125. Priklausomai nuo prekių kategorijos, „PiguEurais“ galima padengti iki 20 proc. pirkinio vertės.
← 126. PiguEurai, https://pigu.lt/lt/t/pigueurai.
← 127. Moki 3, https://pigu.lt/lt/t/moki3.
← 128. „PHH Group Marketplace:“, https://phhgroup.eu/marketplace/14.
← 129. Annual financial information for VARLE, UAB, https://rekvizitai.vz.lt/en/company/varle/turnover/.
← 130. varle.lt marketplace, https://www.varle.lt/marketplace/.
← 131. Pristatymas, https://www.varle.lt/info/pristatymas/.
← 132. Pavyzdžiui, žr. Kai reikia kainos ir patarimo, https://www.varle.lt/info/apie-varle/; How Price2Spy helped Varle to make a breakthrough in an extremely competitive market, https://www.price2spy.com/varle.html; Atidaryk franšizę, https://www.varle.lt/info/atidaryk-fransize/.
← 133. Expand Your Business with Varle.lt Export Services, https://www.varle.lt/info/varlelt-export/.
← 134. Akcija atgaukite atgal, https://www.varle.lt/info/akcija-atgaukite-atgal/.
← 135. Akcija, https://www.varle.lt/info/akcija/.
← 136. Serviso paslaugos, https://www.varle.lt/info/serviso-paslaugos/.
← 137. Nuomos paslaugos, https://www.varle.lt/info/nuomos-paslaugos/.
← 138. VARLE istorija, https://www.varle.lt/info/varle-istorija/.
← 139. Join AliExpress, https://sell.aliexpress.com/en/__pc/4DYTFsSkV0.htm.
← 140. „AliExpress“ prieinama šiomis kalbomis: rusų, portugalų, ispanų, prancūzų, vokiečių, italų, olandų, turkų, japonų, korėjiečių, tajų, vietnamiečių, arabų, hebrajų ir lenkų. https://sale.aliexpress.com/__pc/download_app_guide.htm.
← 141. AliExpress customers now able to direct orders to Omniva package terminals, 2022 m. gegužės 11 d., https://news.err.ee/1608593623/aliexpress-customers-now-able-to-direct-orders-to-omniva-package-terminals.
← 142. Užsiregistruoti „AliExpress“ gali tik pardavėjai iš Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Pietų Korėjos, Meksikos, Lenkijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Brazilijos. Žr. https://login.aliexpress.com/user/seller/register?bizSegment=GSP&spm=2114.11010108.1000001.4.650c649b3PzfmJ&_locale=en_US.
← 143. Pavyzdžiui, žr. https://www.temu.com/lt-en.
← 144. Žr. Temu Opens Marketplace for EU sellers, 2024 m. rugpjūčio 23 d., https://marketplace-universe.com/temu-opens-marketplace-eusellers/.
← 145. https://jauns.lv/raksts/bizness/678600-temu-atver-tirgu-latvijas-pardevejiem-vietejie-uznemumi-vares-platforma-pardot-savas-preces-visa-eiropa; https://madeinvilnius.lt/en/business/Vilnius-market/temu-pleciasi-lietuvoje/.
← 146. „Shopify“ – tai e. prekybos programinės įrangos bendrovė, teikianti prekybininkams internetinių parduotuvių infrastruktūrą ir susijusias paslaugas (įskaitant mokėjimų apdorojimą, atsargų valdymą ir užsakymų įgyvendinimo priemones). Tai leidžia įmonėms kurti ir administruoti savo internetines parduotuves tiesioginiam pardavimui vartotojams.
← 147. Pavyzdžiui, žr. eBay supports Lithuanian small and medium-sized enterprises during the pandemic, 2020 m. birželio 11 d., https://www.15min.lt/en/article/economy/ebay-supports-lithuanian-small-and-medium-sized-enterprises-during-the-pandemic-527-1331726; eBay representatives come to Vilnius to look for sellers of Lithuanian goods, 2022 m. spalio 21 d., https://madeinvilnius.lt/en/business/Vilnius-market/ebay-representatives-come-to-Vilnius-to-look-for-a-seller-of-Lithuanian-goods/.
← 148. „amazon.de“ svetainė veikia ne tik vokiečių, bet ir anglų, čekų, olandų, lenkų, turkų bei danų kalbomis.
← 149. Žr. Free Shipping by Amazon, https://www.amazon.de/-/en/gp/help/customer/display.html?nodeId=GZXW7X6AKTHNUP6H&pop-up=1, ir Marketplace sellers select which countries they want to deliver to (Restrictions on International Delivery on Marketplace Orders, https://www.amazon.de/-/en/gp/help/customer/display.html?nodeId=GGWUGV3RMNB7JQZZ). Remiantis „Wayback Machine“, ši paslauga pristatyta po 2023 m. spalio 11 d. https://wayback-api.archive.org/web/20230401000000; /https://www.amazon.de/-/en/gp/help/customer/display.html?nodeId=GZXW7X6AKTHNUP6H&pop-up=1.
← 150. Amazon Preferred Shippers Program for EU sellers outside the 5 European stores, https://sellercentral.amazon.fr/help/hub/reference/external/GMMCSMA6PXD8HZYT?locale=nl-NL.
← 151. Vartotojai gali pasirinkti anglų kalbą, tačiau tam reikia prisijungti prie svetainės. See How to change language, currency, and country of delivery on Allegro, https://help.allegro.com/sell/en/a/how-to-change-language-currency-and-country-of-delivery-on-allegro-O3PwMxodWfY.
← 152. Žr. Allegro DHL Courier ― international shipping from Poland to the European Union; https://help.allegro.com/sell/en/a/allegro-dhl-courier-international-shipping-from-poland-to-the-european-union-aMlnqq375UA.
← 153. Kainos perskaičiuotos iš PLN į EUR pagal 2024 m. gruodžio 31 d. valiutų kursą.
← 154. „Estijos, Danijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Švedijos atveju siunta pristatoma per „Allegro DHL Courier“. Tarptautinė siunta iš Lenkijos visada pristatoma į artimiausią „DHL Parcel“ partnerių punktą.“ Žr. Allegro DHL Courier ― international shipping from Poland to the European Union; https://help.allegro.com/sell/en/a/allegro-dhl-courier-international-shipping-from-poland-to-the-european-union-aMlnqq375UA.
← 155. Start selling on Allegro!, https://allegro.pl/help/sell-on-allegro; Join Allegro – sell in Poland and internationally!, https://allegro.pl/articles/international-sellers/join-allegro-sell-in-poland-and-internationally-m0P7a43a8TK.
← 156. Fulfilment by Allegro is now available to everyone. It will also assist sellers in expanding into the Czech market, https://en.media.allegro.pl/265231-fulfillment-by-allegro-is-now-available-to-everyone-it-will-also-assist-sellers-in-expanding-into-the-czech-market.
← 157. Lietuvos klientai nukreipiami į „Shein“ tarptautinę svetainę „Shein.com“, kuri yra prieinama anglų, ispanų ir portugalų kalbomis. „Apple App Store“ parduotuvėje esanti „Shein“ programėlė yra prieinama anglų, arabų, bulgarų, čekų, olandų, prancūzų, vokiečių, graikų, hebrajų, vengrų, indoneziečių, italų, japonų, korėjiečių, lenkų, portugalų, rumunų, rusų, slovakų, ispanų, švedų, tajų, tradicinės kinų, turkų ir vietnamiečių kalbomis.
← 158. „Shein“ priima pardavėjus iš JAV, Brazilijos, Meksikos, Kinijos ir Ispanijos. Žr. SHEIN Launches Global Integrated Marketplace, 2023 m. gegužės 4 d., https://www.sheingroup.com/corporate-news/press-releases/shein-launches-global-integrated-marketplace/, ir SHEIN Expands Its Integrated Marketplace to Spain, 2024 m. rugpjūčio 2 d., https://www.sheingroup.com/corporate-news/shein-expands-its-integrated-marketplace-to-spain/.
← 159. Lithuanian gaming start-up Eneba gets 6.65 million euros to grow internationally, 2020 m. gruodžio 24 d., https://emerging-europe.com/business/lithuanian-gaming-marketplace-start-up-eneba-gets-6-65-million-euros-to-grow-internationally/; About Eneba, https://www.eneba.com/about-us.
← 160. Latvijos rinkos priežiūros ataskaita.
← 161. 2011 m. „Pigu“ įsigijo 75 proc. įmonės akcijų, o 2013 m. – likusius 25 proc.
← 162. Praėjusiais metais internetinės parduotuvės „220.lv“ apyvarta išaugo 37 proc.; šiais metais planuojamos didelės investicijos, 2015 m. sausio 16 d., https://www.delfi.lv/bizness/37264250/biznesa_vide/45463074/internetveikala-220lv-apgrozijums-pern-audzis-par-37-sogad-planotas-apjomigas-investicijas.
← 163. „Pigu Latvia“ 2024 m. atskaita.
← 164. „Fulfilment by Pigu“, https://phhgroup.eu/fulfillment-by-pigu/28.
← 165. Piegāde, https://220.lv/lv/piegade.
← 166. 220.lv veikali, https://220.lv/lv/precu-sanemsana.
← 167. 220.lv klubs, https://220.lv/lv/t/220-klubs-summary; and 220.lv nauda, https://220.lv/lv/t/220nauda.
← 168. Maksāšanas veidu Sadali daļās, https://220.lv/lv/t/slice.
← 169. https://www.baltictimes.com/temu_improves_last-mile_delivery_in_baltic_states_through_strategic_partnership_with_unisend/.
← 170. https://jauns.lv/raksts/bizness/678600-temu-atver-tirgu-latvijas-pardevejiem-vietejie-uznemumi-vares-platforma-pardot-savas-preces-visa-eiropa.
← 171. Remiantis „Wayback Machine“, ši paslauga pristatyta po 2023 m. spalio 11 d. https://wayback-api.archive.org/web/20230401000000; /https://www.amazon.de/-/en/gp/help/customer/display.html?nodeId=GZXW7X6AKTHNUP6H&pop-up=1.
← 172. Amazon Preferred Shippers Program for EU sellers outside the 5 European stores, https://sellercentral.amazon.fr/help/hub/reference/external/GMMCSMA6PXD8HZYT?locale=nl-NL.
← 173. Maksimali pristatymo į Latviją kaina yra 38,99 PLN (apie 9 eurai), o numatomas pristatymo laikas – 2–3 darbo dienos. Žr. Allegro DHL Courier ― international shipping from Poland to the European Union; https://help.allegro.com/sell/en/a/allegro-dhl-courier-international-shipping-from-poland-to-the-european-union-aMlnqq375UA.
← 174. Žr. Start selling on Allegro!, https://allegro.pl/help/sell-on-allegro; Join Allegro – sell in Poland and internationally!, https://allegro.pl/articles/international-sellers/join-allegro-sell-in-poland-and-internationally-m0P7a43a8TK, ir Fulfilment by Allegro is now available to everyone. It will also assist sellers in expanding into the Czech market, https://en.media.allegro.pl/265231-fulfillment-by-allegro-is-now-available-to-everyone-it-will-also-assist-sellers-in-expanding-into-the-czech-market.
← 175. https://gemius.com/blog/foreign-purchases-used-products-and-blik-payments-the-report-ecommerce-in-poland-2024/.
← 176. „Naspers“ yra pasaulinė vartotojams skirtų interneto paslaugų grupė, kurios būstinė yra Pietų Afrikoje. Ji veikia daugiau nei 90 šalių ir daugiausia dėmesio skiria verslo plėtrai internetinių skelbimų, mokėjimų, maisto pristatymo bei švietimo technologijų sektoriuose. Bendrovė labiausiai žinoma dėl investicijų į interneto platformas, tarp kurių yra „OLX Group“ – pasaulinė lyderė internetinių skelbimų prekyviečių srityje. Jos portfelyje taip pat yra investicijos į tokias žinomas technologijų bendroves kaip „Tencent“ ir kitas novatoriškas platformas visame pasaulyje.
← 177. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie Lenkijoje gyvenančius naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Unikalių lankytojų skaičius per mėnesį – tai skirtingų asmenų, kurie per mėnesį bent kartą apsilankė svetainėje, skaičius, neatsižvelgiant į apsilankymų skaičių ir naudojamą įrenginį (kompiuterius ar mobiliuosius įrenginius).
← 178. Daugiau informacijos apie „OLX“ Lenkijoje pateikiama adresu https://www.olx.pl/.
← 179. „OLX“ platformos funkcija „sumokėk ir išsiųsk“ (angl. pay and ship) yra integruota paslauga, užtikrinanti saugius platformos pardavėjų ir pirkėjų sandorius bei prekių pristatymą.
← 180. Europos Komisija neseniai konstatavo, kad „Meta“ atliktas „Facebook Marketplace“ integravimas į savo socialinį tinklą laikytinas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi pagal ES konkurencijos teisę. 2024 m. lapkričio mėn. Europos Komisija skyrė „Meta“ 797,72 mln. eurų baudą už „Facebook Marketplace“ susiejimą (t. y. bandymą susieti) su „Facebook“, suteikiantį jai konkurencinį pranašumą. Sprendime taip pat konstatuota, kad „Meta“ nustatė nesąžiningas prekybos sąlygas internetinių skelbimų teikėjams, naudojantiems jos platformas, ir galėjo naudoti jų duomenis „Facebook Marketplace“ naudai. Bendrovei „Meta“ buvo nurodyta nutraukti šią veiklą. Daugiau informacijos pateikiama adresu https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_24_5801.
← 184. „Knygos.lt“ valdanti įmonė keičia struktūrą: kokie pirmieji rezultatai?, 2024 m. rugsėjo 18 d., https://www.vz.lt/prekyba/2024/09/18/knygoslt-valdanti-imone-keicia-struktura-kokie-pirmieji-rezultatai.
← 185. Naudotojai gali tiesiogiai parduoti knygas, patys pasirūpindami jų supakavimu ir išsiuntimu, arba pristatyti knygas į „knygos.lt“ sandėlį, kad šis pasirūpintų logistika ir pristatymu.
← 186. Žr. puslapio apačioje, https://www.skelbiu.lt/.
← 187. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Lietuvos naudotojus, šie skaičiai buvo gauti remiantis mėnesine svetainės lankytojų iš Lietuvos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui per mėnesį.
← 188. Dažniausiai užduodami klausimai, https://m.skelbiu.lt/duk.html.
← 189. Dažniausiai užduodami klausimai, https://www.alio.lt/duk.html.
← 190. About Vinted, https://careers.vinted.com/about-vinted.
← 191. Lietuvos institucijos atsakymas į užklausą.
← 192. https://www.linkedin.com/posts/vinted_were-excited-to-share-that-vinted-europe-activity-7381320159896035328-6LKf/.
← 193. Daugiau informacijos pateikiama svetainėje https://www.andelemandele.lv/.
← 194. Remiantis 2022 m. gruodžio–2025 m. gruodžio „SimilarWeb“ duomenimis.
← 195. Sludinājumu portāla “ss.com” pārvaldītājs pērn strādāja ar 12 005 miljonu eiro apgrozījumu, 2024 m. lapkričio 3 d., https://www.tvnet.lv/8127375/sludinajumu-portala-ss-com-parvalditajs-pern-stradaja-ar-12-005-miljonu-eiro-apgrozijumu.
← 196. Remiantis 2023 m. sausio–2025 m. sausio „SimilarWeb“ duomenimis.
← 197. Reklāmas izvietošana sludinājumu serverī SS.LV, https://www.ss.lv/lv/reklama/.
← 199. „Zalando“ partnerių programa suteikia galimybę prekių ženklams ir mažmenininkams tiesiogiai pardavinėti savo prekes „Zalando“ platformoje ir taip pasiekti daugiau nei 50 milijonų klientų 25 Europos rinkose. Dalyviai gali kontroliuoti savo asortimentą, kainodarą ir prekių ženklo pristatymą, kartu naudodamiesi „Zalando“ sukurta e. prekybos infrastruktūra, įskaitant mokėjimų tvarkymą ir klientų aptarnavimą. Be to, partneriai gali pasinaudoti tokiomis paslaugomis kaip „Zalando Fulfilment Solutions“ (ZFS), kad supaprastintų logistiką. https://partner.zalando.com/partnership/partnership-models.
← 200. „Zalando Plus“ programa – tai abonentinė paslauga, teikianti įvairių privalumų jos dalyviams. Šios programos nariai gali naudotis tokiais privalumais kaip nemokamas pristatymas, prekių grąžinimas ir greitesnis siuntimas. Neseniai „Zalando“ išplėtė šią programą, įdiegdama taškų sistemą, pagal kurią klientai gali rinkti taškus už savo veiklą ir gauti papildomų privilegijų. Ši paslauga skirta didinti klientų lojalumą ir skatinti aktyvumą „Zalando“ platformoje, suteikiant pridėtinę vertę dažniems pirkėjams. https://corporate.zalando.com/en/technology/zalando-evolves-its-plus-programme-reward-customers-loyalty.
← 207. Internetinė parduotuvė, https://www.senukai.lt/kp/internetine-parduotuve/v.
← 208. Smart Net, https://www.senukai.lt/smart_net.
← 209. KLIX FREE 12 ir KLIX FREE 24*, https://www.senukai.lt/kp/klix-free-12-ir-klix-free-24/kc; Sąlygos, https://www.senukai.lt/kp/smart-leasing/135.
← 210. Zalando expands to Lithuania, the Slovak Republic, and Slovenia, 2021 m. birželio 3 d., https://cross-border-magazine.com/zalando-expands-to-lithuania-slovakia-and-slovenia/.
← 211. Ibid.
← 212. Partner Program: Requirements to get started, 2024 m. balandžio 19 d., https://partner.zalando.com/university/article/Partner-Program-Requirements-to-get-started.
← 213. Ibid.
← 214. Logistics providers per country, 2025 m. sausio 2 d., https://partner.zalando.com/university/article/logistics-providers-per-country.
← 215. Kesko becomes the largest omnichannel player in the Baltics by acquiring 1A Group, https://www.kesko.fi/en/media/news-and-releases/investor-news/2018/kesko-becomes-the-largest-omnichannel-player-in-the-baltics-by-acquiring-1a-group/.
← 216. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie viso pasaulio naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Unikalių lankytojų skaičius per mėnesį – tai skirtingų asmenų, kurie per mėnesį bent kartą apsilankė svetainėje, skaičius, neatsižvelgiant į apsilankymų skaičių ir naudojamą įrenginį (kompiuterius ar mobiliuosius įrenginius). Nors šis rodiklis negali būti taikomas tik Latvijoje esantiems naudotojams, svetainėse su domenu „.lv“ paprastai apie 90 proc. viso srauto būna iš Latvijos.
← 218. Preču piegāde un izsniegšana, https://www.1a.lv/kp/precu-piegade-un-izsniegsana/e.
← 219. Zalando launches in Croatia, Estonia, Latvia and expands Partner Program, 2021 m. liepos 29 d., https://corporate.zalando.com/en/zalando-launches-croatia-estonia-latvia-and-expands-partner-program.
← 220. https://www.delfi.lv/bizness/44467736/tehnologijas/120053701/apvienosies-popularie-tiessaistes-tirgotaji-zalando-un-about-you.
← 221. https://corporate.zalando.com/en/investor-relations/zalando-and-about-you-successfully-complete-transaction.
← 222. Zalando launches in Croatia, Estonia, Latvia and expands Partner Program, 2021 m. liepos 29 d., https://corporate.zalando.com/en/zalando-launches-croatia-estonia-latvia-and-expands-partner-program.
← 223. Partner Program: Requirements to get started, 2024 m. balandžio 19 d., https://partner.zalando.com/university/article/Partner-Program-Requirements-to-get-started.
← 224. Logistics providers per country, 2025 m. sausio 2 d., https://partner.zalando.com/university/article/logistics-providers-per-country.
← 228. InPost group press release, https://inpost.eu/sites/default/files/2025-03/InPost FY2024 press release.pdf.,
← 229. Ibid.
← 231. Ibid.
← 232. Žr. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, pašto sektoriaus periodinės ataskaitos, https://www.rrt.lt/istekliai/ataskaitos-ir-apzvalgos/pasto-sektoriaus-periodines-ataskaitos/, 2025 m. IV ketv. Pasto-sektoriaus-atskaita_RRT-svetainei-su-izvalgom-1.pdf.
← 233. LP Express to install 300 parcel lockers in Latvia and Estonia, https://www.parcelandpostaltechnologyinternational.com/news/lockers-pudo/lp-express-to-install-300-parcel-lockers-in-latvia-and-estonia.html.
← 234. Omniva shaping the real-time economy, https://e-estonia.com/omniva-shaping-real-time-economy/.
← 236. Why choose Smartpost? https://itella.lt/en/business-customer/about-smartpost/.
← 237. Pigu.lt Marketplace after 5 years: spectacular growth and trust of customers, https://phhgroup.eu/news/pigu.lt-marketplace-after-5-years-spectacular-growth-and-trust-of-customers/142.
← 238. Omniva shaping the real-time economy, https://e-estonia.com/omniva-shaping-real-time-economy/.
← 239. Overview of Developments in the E-Commerce Sector in the Baltics from 2020 to March 2022, https://www.eu-japan.eu/sites/default/files/publications/docs/BalticECommerceReport2022_Final.pdf.
← 240. LP Express to install 300 parcel lockers in Latvia and Estonia, https://www.parcelandpostaltechnologyinternational.com/news/lockers-pudo/lp-express-to-install-300-parcel-lockers-in-latvia-and-estonia.html.
← 241. Why choose Smartpost? https://itella.lt/en/business-customer/about-smartpost/.
← 243. DPD expands its network of parcel lockers in the Baltics to 1 100 lockers, https://www.dpd.com/ee/en/2024/04/25/dpd-kasvatab-baltikumi-pakiautomaatide-vorgustiku-1100-ni/.
← 244. LP Express to install 300 parcel lockers in Latvia and Estonia, https://www.parcelandpostaltechnologyinternational.com/news/lockers-pudo/lp-express-to-install-300-parcel-lockers-in-latvia-and-estonia.html.
← 245. Remiantis https://venipak.com/lv/pakomati/.
← 246. Latvia Post unveils plans to expand its parcel locker network, https://postandparcel.info/153794/news/post/latvia-post-unveils-plans-to-expand-its-parcel-locker-network/.
← 247. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis apie viso pasaulio naudotojus (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Unikalių lankytojų skaičius per mėnesį – tai skirtingų asmenų, kurie per mėnesį bent kartą apsilankė svetainėje, skaičius, neatsižvelgiant į apsilankymų skaičių ir naudojamą įrenginį (kompiuterius ar mobiliuosius įrenginius).
← 249. Europos Komisija, byla AT.39740 – „Google Search“ („Shopping“), 2017 m. birželio 27 d. sprendimas, 26–35 punktai, https://ec.europa.eu/competition/antitrust/cases/dec_docs/39740/39740_14996_3.pdf.
← 250. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Lietuvos naudotojus, šie skaičiai buvo gauti remiantis mėnesine svetainės lankytojų iš Lietuvos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui per mėnesį.
← 251. Reklama portale, https://www.kaina24.lt/reklama/.
← 252. E. parduotuvėms, https://www.kainos.lt/e-parduotuvems.
← 253. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Lietuvos naudotojus, šie skaičiai buvo gauti remiantis mėnesine svetainės lankytojų iš Lietuvos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui per mėnesį.
← 254. Remiantis 12 mėnesių „SimilarWeb“ duomenimis (2025 m. sausio–gruodžio mėn.). Kadangi „SimilarWeb“ neturi funkcijos, leidžiančios filtruoti duomenis tik pagal Latvijos naudotojus, šie skaičiai buvo gauti remiantis mėnesine svetainės lankytojų iš Latvijos dalimi, ją taikant kaip svorio koeficientą bendram apsilankymų svetainėje skaičiui per mėnesį.
← 255. Par KurPirkt.lv, https://www.kurpirkt.lv/par_kurpirkt.php.
← 256. Reklama, https://www.salidzini.lv/reklama.php; Reklama, https://www.kurpirkt.lv/reklama.php.